2021-ieji Kėdainiuose: Metų iniciatyvos, Metų knyga, Metų reiškinys

 2021-ieji Kėdainiuose: Metų iniciatyvos, Metų knyga, Metų reiškinys

Tęsiame 2021-ųjų metų įvykių apžvalgą ir kviečiame prisiminti, kokie Kėdainiams buvo praėję metai: kokie svarbiausi įvykiai džiugino ar skaudino, kėlė pasididžiavimo jausmą ar vertė raudonuoti iš gėdos. Šiandien primename, kokios buvo Metų INICIATYVOS, Metų KNYGA ir Metų REIŠKINYS.

METŲ INICIATYVOS

Pastatė įspūdingą Meilės ir taikos gėlę

Kėdainių rajone esančiame Lietuvos geografiniame centre šiais metais išdygo milžiniškas akmeninis statinys – Meilės ir taikos gėlė. Šį paminklą meilei ir taikai pastatė ne pelno siekianti organizacija VšĮ „Idealistų namai“, o žemę nevyriausybininkams padovanojo geradarys Kėdainių rajono Ruoščių kaimo ūkininkas Rytis Šležys.

Nuo 2014 metų veikiantys „Idealistų namai“, kurių tikslai yra išskirtinai šviečiamieji, vienija antropoteosofinę veiklą vykdančius kolektyvus.

Įstaiga skelbia, kad statinys Ruoščiuose – tai Meilės ir Taikos simbolis, įkūnijantis mūsų protėvių aisčių puoselėtas amžinąsias dvasines vertybes, vienijančias skirtingos pasaulėžiūros ir religinių įsitikinimų, gėrio ir visokeriopos pilnatvės savo šaliai ir visai Žemei siekiančius žmones.

Milžiniški akmenys į Kėdainių rajoną atvežti iš Kauno, Panevėžio, Rietavo, Vilniaus, Utenos, Šiaulių, Molėtų, Klaipėdos, Jonavos, Tauragnų apylinkių. Juos taip pat padovanojo geradariai.

Meilės ir Taikos gėlės ekspozicija užima 25 arų žemės sklypą. Ją sudaro dvylikos didelių lauko akmenų 36 metrų skersmens ratas, kurio centre stovi tryliktasis akmuo.

Prie akmenų galima rasti lenteles, kuriose nurodyti Zodiako ženklų pavadinimai ir pagrindinės jų temos. Šis statinys pastatytas pagal senąsias sakralinių statinių tradicijas.

Statinio idėja priklauso šviesaus atminimo Petrui Ilgevičiui, sukūrusiam sakralinių statinių iš lauko akmenų sodybą Molėtų rajone.

Ėmėsi gaivinti „Meilės salą“

Krakėse esanti „Meilės sala“, kurioje kažkada vykdavo gegužinės, šokiai ir įvairūs pasibuvimai, pastaruosius 10 metų buvo gerokai apleista, nes ją nepelnytai visi pamiršo, tačiau šį rudenį krakiškiai ėmėsi gaivinti šią miestelio viešąją erdvę. Jau vyko kelios talkos, kurios yra graži pradžia bendruomenės vizijos įgyvendinimui – romantiškos ir jaukios vietos sukūrimui.

Bendruomenės tikslas aiškus: miestelyje sukurti dar vieną traukos centrą. Šį kartą romantišką žalią erdvę, kuri būtų estetiškai patraukli ir patogi. Čia galėtų vykti vestuvių, krikštynų piknikai ir kiti nedideli renginiai ar bendruomenės susitikimai.

Visiems darbams atlikti gautas finansavimas pagal bandomąjį modelį, kuris buvo numatytas Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2021 metų veiksmų plane. Tam skirta viena iš priemonių – stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse.

Iš viso Lietuvoje atrinkta tik 10 projektų, kurie finansuojami iš šios programos.

Pasak Krakių bendruomenės centro vadovės Daivos Dubinkienės, oficialiai projektas vadinasi „Vietą kuriame patys: negyvenamos „Meilės salos“ Krakėse atgaivinimas“, tačiau svarbiausia, kad yra visų noras kartu stengtis dėl miestelio, tada atsiranda ir pagalba.

Vietos atgaivinimo planą parengė specialistai profesionalai. Prie idėjų dirbo želdynų dizainerė Giedrė Adomaitytė ir kraštovaizdžio projektuotoja Alna Palmaitytė.

Sala bus apželdinta, įrengti takeliai, tiltelis ir suolelis, skirtas Krakių 600-mečiui bei kiti objektai. Iki šiol saloje jokių architektūrinių statinių nebuvo.

Atidarė socialinė skalbyklą

Lapkričio mėnesį „Kėdainių samariečių“ būstinėje pradėjo veikti socialinė skalbykla, į kurią atėjęs žmogus už tam tikrą užmokestį gali pasinaudoti skalbimo ir džiovinimo mašinomis bei keliauti namo nešinas jau švariais skalbiniais. Skalbykla atidaryta Kėdainių samariečiams gavus skalbykles ir džiovykles ir partnerių Zomerdoje.

Asmenims, patiriantiems socialinę atskirtį, vienas skalbimas kainuoja 50 euro centų, o visiems kitiems – 3 eurus.

Pageidaujantiems, kad nešvarūs skalbiniai būtų paimti iš namų ir pristatyti švarūs bei išlyginti, paslauga kainuoja 8 eurus. 

Nuo sniego gelbėjo keturračiais

Kėdainiuose jau keletą metų veikiančios keturračių motociklininkų „ATV Kėdainiai“ nariai, vasario mėnesį sniegui užvertus gatves, prie savo plieninių žirgų pritvirtinę specialius „buldozerius“, stojo pagalbon seniūnijoms ir vietos gyventojams.

Marius Sakalauskas valė gatveles ir takelius Justinavos ir Rasos sodininkų bendrijose, Sergej Šimon nuo sniego vadavo Bartkūniškio kaimą, Vladas Končius darbavosi priemiestiniame Sirutiškio kaime, Rimas Giedraitis sniegą valė Kėdainių miesto Šėtos gatvės namų kvartaluuose. Vyrai dirbo visiškai neatlygintinai.

Perėmė Babėnų šilą

Babėnų šilas, ilgus metus priklausęs Valstybinei miškų urėdijai, pagaliau perduotas Kėdainiams.

Urėdija per metus Babėnų miško priežiūrai skirdavo vos 5 tūkst. eurų. Į šią sumą įeidavo ir atlyginimas mišką prižiūrinčiam žmogui, tad faktiškai pinigų paties miško tvarkymui, galima sakyti, ir nelikdavo.

Tą liudija prastos būklės takeliai, visai sutrūnijęs kadaise įrengtas medinis rekreacinis takas. Net ir paprasčiausios problemos, susijusios su Babėnų mišku, iki šiol būdavo sprendžiamos vangiai.

Dabar, miškui perėjus Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn, pinigų jam turėtų būti skiriama daugiau, kad pakaktų esminiams darbams, kuriuos reikia atlikti 300 hektarų miško plote.

Surengė dviračių lenktynes

Rugpjūčio mėnesį Kėdainiuose pirmą kartą buvo surengtas Lietuvos kriteriumo čempionatas, kuriame dalyvavo ir profesionalai dviratininkai, ir mėgėjai, ir net vaikai.

Neeilinį ir iki šiol kėdainiečiams nematytą sporto renginį senamiesčio gatvėse surengė Lietuvos dviračių sporto federacija, padedama Kėdainių rajono savivaldybės ir Kėdainių dviračių sporto klubo „VeloRatai“.

Papuošė tvenkinį

Kėdainių miesto Liepų alėjos tvenkinį šiemet papuošė įspūdinga kraštiečio menininko Juliaus Urbanavičiaus skulptūra „Undinėlė“. 

Perims aikštyną

Aldo Surkevičiaus nuotr.

Kėdainių rajono savivaldybė, sulaukusi tarybos pritarimo, iš Turto banko perims šalia buvusio Kauno kolegijos Jonušo Radvilos studijų centro esantį sporto aikštyną. Kol kas nėra aišku, kaip tiksliai jis bus įveiklintas, tačiau jau dabar žinoma, kad akyse nykstančiam sporto aikštynui sutvarkyti jau reikės solidžios pinigų sumos.

VĮ Turto bankas buvusios Kauno kolegijos statinius ir šalia esantį aikštyną pasitikėjimo teise valdo jau trejus metus.

Savivaldybė turėjo pasirašiusi panaudos sutartį, tačiau ji pasibaigė liepą ir nebuvo pratęsta – Turto bankas pasiūlė savivaldybei nuomotis aikštyną beveik už 4 tūkst. eurų per mėnesį. Kadangi tokia suma yra neadekvati, savivaldybė nusprendė, kad aikštyną būtų racionaliau perimti ir perleisti juo rūpintis Kėdainių sporto centrui.

Tokiam sprendimui pritarė ir rajono taryba. Kiek savivaldybei kainuos šio aikštyno išlaikymas, kol kas dar neskelbiama.

METŲ KNYGA

„Kėdainių krašto tautosaka; kraštotyros užrašai“

Etnografės Reginos Lukminienės išleista knyga „Kėdainių krašto tautosaka: karštotyros užrašai“ neabejotinai yra reikšminga Kėdainių regiono kultūros istorijai. 

Knygoje atsispindi užrašymo meto ir praeities kaimų istorijos ir gyvensenos epizodai, atgyja pasakojimai apie išskirtines sociumo vietas, prasmingi prisiminimai apie kelių XX a. kartų šeimos gyvenimus, asmeninių istorijų sąsajas su valstybės raida, besikeičiančiomis gyvenimo sąlygomis. Daug medžiagos apie maistą, kaimo amatus, buities ir švenčių epizodus. Taip ryškėja žmonių požiūriai ir įpročiai, kalendorinių, šeimos švenčių ir laidotuvių tradicijos, prigimtinės kultūros papročiai ir apeigos.

Pateikiama pasakojamosios ir smulkiosios tautosakos, prietarų ir tikėjimų, liaudies medicinos patarimų, žaidimų, meteorologijos komentarų. Gausu vietovardžių ir jų etimologijų, jas pildo sakmių pluoštelis.

Ši knyga nėra tautosakos rinktinė. Ji rimtai pretenduoja tapti mokslo studijų šaltiniu, atveria galimybę pasidalyti medžiaga su kultūrininkais ir kraštotyrininkais. Ši knyga tampa Kėdainių krašto paveldo dalimi.

METŲ GAMTOS REIŠKINYS

Kaitra

Birželio 19–24 dienomis užsitęsę karščiai Lietuvoje peraugo į stichinį meteorologinį reiškinį – kaitrą. Birželio mėnesį kaitra, apėmusi visą Lietuvą (išskyrus Nidą), užregistruota pirmą kartą. Taip pat ji išsiskyrė ir savo ilga trukme bei neaplenkė ir Kėdainių rajono, kuris į stichijų zoną nepatenka.

Tiesa, birželio mėnesio karščio rekordas mūsų krašte nebuvo sumuštas, mat, pasirodo, ankstesniais metais buvo ir karštesnių dienų. Aukščiausia birželio temperatūra, užfiksuota Dotnuvos hidrometeorologijos stotyje, buvo 32,1 laipsnio. Toks karštis užfiksuotas birželio 21 dieną.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video