2021-ieji Kėdainiuose: Metų apdovanojimai, Metų sukaktys

 2021-ieji Kėdainiuose: Metų apdovanojimai, Metų sukaktys

Tęsiame 2021-ųjų apžvalgą. Šiandien prisiminkime, kas praėjusiais metais sulaukė įvertinimo ir kokias sukaktis minėjo kraštiečiai. Jūsų dėmesiui – Metų apdovanojimai ir Metų sukaktys.

METŲ APDOVANOJIMAI

Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė

Albina Mackevičienė

Kalėdų išvakarėse įteikta Kėdainių krašto kultūros premija. Šios premijos laureate tapo Albina Mackevičienė, Kėdainių krašto dailės draugijos pirmininkė, tautodailininkė.

A. Mackevičienė yra aktyvi tautodailininkų parodų, autorinių parodų (karpinių, tapybos, šiaudinių skulptūrų), užsienio, zoninių ir respublikinių parodų ir konkursų dalyvė. Tautodailininkų bendruomenėje yra žinoma kaip viena iš aktyviausių ir geriausių Lietuvos karpytojų. Jos darbai (karpinių ir tapybos) atspausdinti ne vienoje karpinių knygoje ir parodų-konkursų kataloguose.

Nuo 1980 m. Albina Mackevičienė kasmet dalyvauja tautodailininkų parodose, konkursuose, rengia savo autorines parodas. Jos karpinių yra Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Lenkijoje, Kanadoje, JAV, Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Izraelyje ir Vatikane (pas popiežių Benediktą XVI), Lietuvos nacionalinio muziejaus dailės fonde, Raseinių krašto muziejuje, Tauragės muziejuje, Kupiškio etnografijos muziejuje, Niūronių Arklio muziejuje ir kt.

2019 m. Albina Mackevičienė išleido savo mokinių daugiau kaip pusantro tūkstančio popieriaus karpinių knygą „Karpykime kartu“, kurioje paruošta ir autorės pristatyta metodinė medžiaga, pagrįsta jos karpinių mokymo metodika ir ilgalaike darbo patirtimi. Ši knyga yra tarsi vadovėlis tiems, kurie nori išmokti karpyti. Kasmet Albina Mackevičienė ruošia mokinius Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkursui „Sidabro vainikėlis“, veda seminarus, edukacinius užsiėmimus, kurių metu moko karpyti įvairius karpinius, taikomosios dailės darbus, organizuoja ir veda šieno skulptūrų plenerus. 2019 m. pretendentė dalyvavo respublikiniuose pleneruose „J. Tumo-Vaižganto kūrybos keliu“ ir „Popierinis Niūronių žirgelis – II“, 2019 m. – respublikinėje konferencijoje „Karpiniai ugdymo įstaigose. Tradicijos ir šiandiena“ skaitė pranešimą. 2020 m. dalyvavo respublikiniame karpytojų plenere „Vydūniška dvasia“, surengė autorines parodas, kurias pristatė Kėdainių rajono kultūros įstaigose, aktyviai dalyvavo respublikinėse karpinių parodose, konkursuose.

2020 m. Albinai Mackevičienei suteiktas Meno Kūrėjo statusas. 2021 m. A. Mackevičienė vykdė projektą ir gavo Lietuvos kultūros tarybos Meno kūrėjo stipendiją. Projekto metu atrinko ir susistemino nuo 1980 m. turimus savo karpinius, iškarpė naujus, fotografavo, retušavo ir paruošė juos naujos knygos „Mano karpiniai“ leidybai.

Albina Mackevičienė premijai pasiūlyta už etninės kultūros puoselėjimą, kultūrinį švietėjišką darbą su rajono gyventojais, ypač su jaunimu bei aktyvią kūrybinę ir kultūrinę meninę veiklą.

Metų garbė

Asta Rekštienė

Kėdainietė Asta Rekštienė šiais metais gavo „Lietuvos garbės“ apdovanojimą, kuris teikiamas paprastiems žmonėms, atlikusiems nepaprastus žygdarbius.

Išskirtinis apdovanojimas kraštietei įteiktas Kovo 11-ąją minint vieną svarbiausių valstybinių švenčių – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, per jau tradicija tapusį TV3 televizijos iškilmingą „Lietuvos garbės“ renginį.

A. Rekštienei apdovanojimas įteiktas už tai, kad ji didžiąją dalį savo gyvenimo paskyrė darbui su protinę negalią turinčiais asmenimis ir jos iniciatyva Kėdainiuose šiems žmonėms buvo įkurti gyvenimo namai.

VšĮ Gyvenimo namai sutrikusio intelekto asmenims įkurti 2010 metais, o 2020-ųjų gegužės mėnesį čia buvo atidarytos ir socialinės dirbtuvės, kuriose neįgalieji ruošiami darbo rinkai.

Metų specialistė

Kristina Bartašiūtė

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos nominacija „Metų specialistas“ šiais metais įteikta Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistei, vykdančiai sveikatos priežiūrą mokyklose, Kristinai Bartašiūtei.

Apdovanojimą ji pelnė už profesionalumą, atsakingumą, kruopštumą, pareigingumą ir savanorystę, įgyvendinant pavestas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas ir įveikiant naujus iššūkius, susijusius su pandemijos valdymu rajone.

Metų lietuvių kalbos puoselėtojas

Rytas Tamašauskas

Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistui Rytui Tamašauskui Valstybinė lietuvių kalbos komisija skyrė garbingą apdovanojimą ir už lietuvių kalbos puoselėjimą įteikė jam „Sraigės“ skulptūrėlę.

R. Tamašauskas yra dalyvavęs įvairiose ekspedicijose – Lietuvių kalbos institutui rinko vardyno, leksikos duomenis, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui – tautosakos medžiagą. Parengė įvairių kraštotyros rinkinių (rankraščiai, mašinraščiai). Dalis rinkinių perduota Lietuvos lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynui, Lietuvos istorijos institutui, Lietuvos kraštotyros draugijos archyvui.

Leidinių autorius: „Istoriniai etiudai apie Dotnuvos žydų bendruomenę (XVIII-AA a.) (Akademija, 2005), „Dotnuvių datos“ (Kėdainiai, 2012), „Josvainių krašto vardynas“ (Kėdainiai, 2020).

Nuo 2013 metų pabaigos R. Tamašauskas rengia Kėdainių krašto vietovardžių žodyną, kuris tikriausiai taps jo svarbiausiu darbu. Jau surinkta medžiaga – ištirta, aprašyta, apibendrinta – lipa per 1 400 puslapių.

Auksinis scenos kryžius

Laurynas Adomaitis

„Auksinis scenos kryžius“ – šitaip apibūdinamas aukščiausias Lietuvoje teatro apdovanojimas, skirtas už pasiekimus ir nuopelnus kūrybinėje veikloje. Šiemet nominuotųjų sąraše atsidūrė ir kraštietis Laurynas Adomaitis.

Jaunojo menininko kategorijoje nugalėtoju L. Adomaitis paskelbtas už dramaturgiją spektakliui „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).

„Auksinis scenos kryžius“ jam įteiktas kovo mėnesį, minint Tarptautinę teatro dieną.

L. Adomaitis nėra tik dramaturgas, rašantis pjeses teatrui. Laurynas – filosofas, apsigynęs daktaro laipsnį viename Italijos universitetų, į lietuvių kalbą išvertęs keletą filosofinių veikalų iš lotynų kalbos.

„Kultūros versmė“

Minėdama Tarptautinę kultūros dieną, Kėdainių rajono savivaldybė jau devintus metus iš eilės surengė konkursą „Kultūros versmė“.

Šio konkurso nominacija „Metų pasiekimas“ įvertintas kraštotyros leidinys „Josvainių krašto vardynas“, kurio rengėjas – Rytas Tamašauskas.

Nominacija „Metų įvykis“ skirta projektui „Radvilų miesto televizija. Kėdainių krašto muziejaus skaitmeninės kronikos“, kurį organizavo Kėdainių krašto muziejus.

„Metų kultūros darbuotoju“ nominuotas Robertas Dubinka, Krakių kultūros centro direktorius.

„Metų tradicijų puoselėtoju“ išrinktas Audrius Vasiliauskas, tautodailininkas, tradicinis amatininkas, senųjų amatų puoselėtojas, mokytojas.

Nominacijos „Už viso gyvenimo nuopelnus kultūrai“ laureate tapo Ona Mikalauskienė, Kėdainių kultūros centro direktorė.

Metų kaimynai

Audronė ir Albertas Lažauskai iš Pagirių miestelio

Lietuvos policijos visoje Lietuvoje organizuoto konkurso „Kaimynų kaimynai“ nugalėtojais Kėdainių rajone tapo Audronė ir Albertas Lažauskai iš Pagirių miestelio.

Šaunius šalia gyvenančius žmones, buriančius savo darbais ir įkvepiančius kitus bendruomenės narius, konkursui nominavo vietos bendruomenė.

„Europos burė“

Viktorija Mockutė

Vienas iš svarbiausių Finansų ministerijos apdovanojimų „Europos burė“ – kėdainietės Viktorijos Mockutės rankose. Merginai svarbus apdovanojimas įteiktas už bendruomeniškumo skatinimą, kurio ji siekia įgyvendindama Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kėdainių pirminės organizacijos projektą „Tyla – ne kliūtis žinoti, suprasti ir bendrauti“ ir jam vadovaudama.

Projekto veiklos parinktos taip, kad padėtų socialinę atskirtį patiriantiems klausos negalią turintiems žmonėms kartu su savo šeimos nariais bei socialinės rizikos šeimų nariais gauti naujų žinių ir ugdyti savo socialinius įgūdžius.

Dalyviai mokosi lietuvių gestų kalbos ir tai realiai atveria kelius kurtiesiems ir girdintiesiems kartu dalyvauti užimtumo veiklose, kokybiškai leisti laisvalaikį ir pagaliau visavertiškai bendrauti.

Šis žmonių su negalia integracijai skirtas projektas įgyvendinamas pagal Kėdainių miesto vietos veiklos grupės 2016–2022 metų vietos plėtros strategiją.

Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų tokiam svarbiam projektui finansuoti buvo skirta 38 192,60 Eur, dar 3 369, 94 Eur yra valstybės biudžeto lėšos ir savivaldybės biudžeto lėšos sudaro 3 882,50 Eur.

Geriausias kultūros centras Lietuvoje

Akademijos kultūros centro vadovė Žydronė Smulskienė

Akademijos kultūros centras pripažintas vienu iš geriausių kultūros centrų Lietuvoje.

Kultūros ministerija geriausiems kultūros centrams paskyrė premijas. Pirmosios kategorijos kultūros centrų grupėje premija atiteko Akademijos kultūros centrui.

Įvertino už indėlį į Lietuvos sportą

Vygandas Valiukevičius

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prizą „Citius. Altius. Fortius.“ iš Tautinio olimpinio komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės rankų į Kėdainių kraštą rugsėjo mėnesį parsivežė žinomas verslininkas ir sporto entuziastas Vygandas Valiukevičius.

Septyniasdešimtmetį šiemet paminėjęs buvęs sportininkas, įvairių sporto, kultūros iniciatyvų puoselėtojas, sporto veteranas V. Valiukevičius iki šiol aktyviai dalyvauja krepšinio veteranų čempionatuose, olimpinėse veteranų sporto žaidynėse.

Jis buvo ir ilgametis Kėdainių krepšinio komandos „Nevėžis“ žaidėjas bei yra Lietuvos krepšinio pirmenybių, Pabaltijo sporto veteranų žaidynių prizininkas, krepšinio komandos „Nevėžis“ dalininkas ir valdybos narys. 2009–2012 metais V. Valiukevičius ėjo šio klubo prezidento pareigas.

1993 metais V. Valiukevičius inicijavo teniso klubo „Harmonija“ įkūrimą ir iki 2003 metų buvo jo prezidentu.

V. Valiukevičius yra įvairių sporto bei kultūrinių iniciatyvų skatintojas, renginių mūsų rajone rėmėjas bei organizatorius, inicijavo ir daugiafunkcės arenos statybą Kėdainiuose.

Šiemet garbingo jubiliejaus proga už nuopelnus krašto sportui V. Valiukevičiui buvo įteiktas ir Kėdainių krašto apdovanojimas – sidabro garbės ženklas.

Metų pareigūnai

Du Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai – viršininkas Alvydas Vaina ir bendruomenės pareigūnė Aušra Mickevičienė gavo apdovanojimus už ilgametę ir nepriekaištingą tarnybą.

Padėkas ir atminimo ženklus bei vardines dovanas šiems pareigūnams įteikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Mindaugas Baršys.

Premija – Česlovo Milošo palikimo saugotojai

Giedrė Kadžiulytė

Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premijos laureate šiais metais tapo redaktorė, leidėja, kultūros renginių organizatorė bei leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kadžiulytė.

Premija laureatei skirta už leidybinę veiklą, skirtą Česlovo Milošo kūrybai ir jo kūrybos vertimus. Č. Milošui G. Kadžiulytė yra pasišventusi jau 30 metų.

Metų socialinė darbuotoja

Vilma Berulienė

2021 metų socialine darbuotoja išrinkta Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūnijos socialinė darbuotoja Vilma Berulienė. Socialinį darbą su labiausiai pažeidžiamais bendruomenės nariais ši specialistė dirba jau 15 metų.

V. Berulienė nemano, jog dirbant socialinį darbą reikalingos ypatingos savybės. Tiesiog, anot jos, reikia būti žmogumi.

„Reikia jausti didelę atsakomybė už savo darbo kokybę, būti lanksčių pažiūrų, ir sau, ir klientui kelti realius ir pasiekiamus tikslus. Tiesiog mylėti ir gerbti kiekvieną savo seniūnijos žmogų“, – sako V. Berulienė.

Tai jau ne pirmas V. Berulienės apdovanojimas: už nuoširdų darbą su bendruomene ir atsidavimą jam 2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šią socialinę darbuotoją yra apdovanojusi „Gerumo žvaigžde“.

Metų mokytoja

Irma Krivickienė

2021 Metų mokytoja išrinkta Kėdainių šviesiosios gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė Irma Krivickienė. Ji yra užauginusi ir išleidusi ne vieną auklėtinių kartą, olimpiadų medalininkų.

„Man patinka tai, ką aš darau. O gerai išmokyti vaikus gali tada, kai vaikai nori ir gali mokytis. Vienas mokytojas nieko nepadarys. Turime būti komanda, tik tada galima pasiekti gerų rezultatų. Manyčiau, kad svarbiausia yra matyti, kad tavo darbas duoda rezultatų. Sudominti mokinius, palenkti juos, kad pamėgtų chemiją, matyti džiugesį akyse, kai suprato temą, – sako I. Krivickienė. –  Chemija – sunkus mokslas. Niekam nesakau, kad bus lengva, tačiau stengiuosi kiek įmanoma padaryti mokymąsi patrauklesnį. Nėra taip, kad visiems mano mokiniams chemija patinka, bet jei pavyksta kokio nusivylusio, skeptiškai nusiteikusio mokinio akyse pastebėti žiburėlius, labai tuo džiaugiuosi.“

Geriausias fizinio ugdymo mokytojas

Bronislavas Šimokaitis

Kėdainių rajono Josvainių gimnazijos mokytojas Bronislavas Šimokaitis pripažintas vienu iš dešimties geriausių Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų.

Mokytojų dienos išvakarėse apdovanojimų ceremonija buvo surengta Prezidentūroje, o laureatus sveikino pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Šia iniciatyva siekiama apdovanoti ir garsinti pedagogus, kurių reikšmingas indėlis ne tik organizuojant ir vedant pamokas, taikant inovatyvius metodus, ugdant jaunąją kartą, dirbant su ugdymo įstaigų bendruomenėmis, bet ir organizuojant renginius.

Savivaldybės Geriausia metų darbuotoja

Ramunė Kabošienė

Kėdainių rajono savivaldybės gydytoja valstybės tarnautoja Ramunė Kabošienė, jau antrus metus kartu su kitais medikais atkakliai stovinti kovos su pandemija priešakyje, Vietos savivaldos dienos proga išrinkta Geriausia savivaldybės metų darbuotoja.

Nuo praeitų metų kovo vidurio R. Kabošienė yra ir Ekstremalių situacijų komisijos operacijų centro vadovė.

Savivaldybės geriausią metų darbuotoją rinko gyventojai. Organizuotoje internetinėje apklausoje jie daugiausia balsų atidavė būtent R. Kabošienei.

„Man šis įvertinimas yra didelė atsakomybė. Malonu, kad mano darbą įvertino, bet dėl to jaučiu tik dar didesnį ir rimtą įpareigojimą dirbti tik geriau“, – sako R. Kabošienė.

Darbą Kėdainių rajono savivaldybėje R. Kabošienė pradėjo 2008 metais. 

„Auksinė Krivūlė“

Į Kėdainius ir vėl parvežta „Auksinė Krivūlė“.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Kėdainių rajono savivaldybei šį apdovanojimą skyrė už turizmo paslaugų įvairovę ir inovatyvumą.

„Auksinės Krivūlės“ apdovanojimai yra svarbiausi šalies savivaldos apdovanojimai. Šiemet jie buvo surengti jau šešioliktąjį kartą.

Šauniausia Lietuvos mokytoja

Danguolė Chochlovienė

Šviesiosios gimnazijos geografijos mokytoja ir renginių organizatorė Danguolė Chochlovienė portalo lrytas.lt rinkimuose išrinkta viena iš trijų „Šauniausių Lietuvos mokytojų“.

Danguolę konkursui nominavo Šviesiosios gimnazijos bendruomenė. Konkurse ji surinko 4 277 balsus ir vos per plauką nusileido pirmosios vietos laureatei.

Mokytoja apdovanojimu džiaugiasi, tačiau ypatingai jo nesureikšmina: „Kiekvienas įvertinimas yra trumpa džiaugsmo akimirka, o pastebėjimas naudingas, bet rytoj jau bus kita diena ir aš grįšiu prie kasdienybės darbų.“

Vyriausybės padėka – Audronei Pečiulytei

Audronė Pečiulytė

Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė už ilgametę veiklą ir darbus stiprinant suvokimą apie Holokausto netektis ir tragediją įvertino ir apdovanojo mūsų kraštietę Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro ir Tolerancijos centro vadovę, Krašto kultūros premijos laureatę, pedagogę, istorikę Audronę Pečiulytę.

A. Pečiulytės nuopelnai saugojant žydų tautos istoriją yra neginčytini. Šiemet atkreiptas dėmesys į jos ilgametį ir kryptingą darbą.

Metų verslininkai

Kasmetiniame Verslo dienos renginyje Kėdainių krašto verslininkams išdalintos nominacijos.

Nominacija „Jaunas ir veržlus“ atiteko tik pavasarį verslą pradėjusiai mažosios bendrijos „Radvilų sodas“ vadovei Ievai Vargalytei, o padėkos raštas įteiktas dar trumpiau dirbančiai gardumynų kepyklėlės „Mon Petit“ įkūrėjai Indrei Samukėnienei.

Už sėkmingą startą apdovanojimą pelnė per pandemiją įsikūrusios bendrovės „Eusva“ vadovas Svajūnas Dalbokas.

Už sėkmingą verslą kaime įvertintas Andrius Povilaitis. Verslininkas jau beveik 20 metų savo verslą kuria ir vysto bei plečia Surviliškyje. Jo įmonė „Liepupis“ specializuojasi rąstinių namų statyboje bei vykdo kitus medžio apdirbimo darbus, sėkmingai eksportuoja savo produkciją į Skandinavijos šalis ir pirmus gaminius jau išsiuntė į Jungtines Amerikos Valstijas.

Versliausia bendruomene pripažinta Krakių bendruomenė, kurios pirmininkė yra Daiva Dubinkienė. Bendruomenė yra įkūrusi savo Svetainę. Ji plėtoja ne tik verslą, bet ir aktyviai prisideda prie turizmo vystymo rajone.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialas paskelbė jau penktąjį rajono produktą. Konkurso „Sukurta Kėdainių rajone“ ekspertai 2021 metų laureatu pripažino ūkininko Rimanto Radimono gaminamą ekologišką, natūralų obuolių actą.

Vyriausybėje apdovanotas moksleivis

Laimis Jurkėnas

Pirmąjį gruodžio penktadienį Vyriausybės rūmuose buvo apdovanoti Tarptautinių olimpiadų ir konkursų dalyviai, jų mokytojai ir komandų vadovai.

Apdovanojimą atsiėmė ir tarptautinės chemijos olimpiados „IChO 2021“ bronzos laimėtojas, Šviesiosios gimnazijos abiturientas Laimis Jurkėnas kartu su savo chemijos mokytoja Irma Krivickiene.

Muziejaus vadovui – svarbus apdovanojimas

Rimantas Žirgulis

Kultūros ministras Simonas Kairys šių metų Kultūros ministerijos muziejininkystės premiją, įvertindamas pastarųjų metų darbus, įteikė Kėdainių krašto patriotui ir jau 29 metus muziejaus veikloms vadovaujančiam, jas kuriančiam bei inicijuojančiam Rimantui Žirguliui.

Už muziejininkystės darbus apdovanotas Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis pastaraisiais metais daug nuveikė atnaujindamas ir šiuolaikinės visuomenės poreikiams pritaikydamas Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijas. Ypatingai per pandemiją R. Žirgulis rado būdų, kaip virtualioje erdvėje kuo originaliau atskleisti Kėdainių krašto istoriją ir su ja supažindinti visuomenę, kad muziejus būtų patrauklus užsukti ne tik gyvai, bet ir virtualiai.

Muziejaus kolektyvas didžiuojasi tokiu savo vadovo įvertinimu, o pats direktorius sako, kad be savo kolektyvo, kurį tesudaro 30 žmonių, tokių darbų jam nebūtų pavykę įgyvendinti. 

Per kelerius metus į mūsų muziejų įdėtas vos ne visas milijonas eurų. Buvo paruoštos keturios naujos interaktyvios ekspozicijos dalys. Dabar muziejuje, kai, pasak direktoriaus, gali matyti ir XX amžių – senąsias ekspozicijas, ir XXI-ąjį – naujoves: miesto maketą, kalbančius senuosius Kėdainių gyventojus, pavirtusius personažais, papildytą realybę, animacinius istorinius filmukus, siužetais prabylančią ,,Radvilų televiziją“.

Daugybę savo gyvenimo metų R. Žirgulis yra paskyręs mūsų kraštui, jo gelmėms ir klodams surasti, sąsajoms kurti.

Tačiau santykyje su įvertinimais ir net šiuo svariu Kultūros ministerijos apdovanojimu kraštietis R. Žirgulis, kaip visada, išliko aštrus ir ironiškas. Socialiniame tinkle ,,Facebook“ viešai šmaikštavo: ,,Perfrazuojant Juozą Erlicką, gavęs premiją, jaučiuosi geriau nei gavęs į snukį…“

METŲ SUKAKTYS

Krakėms – 600

Šiais metais Krakių miestelis šventė 600-ąjį jubiliejų ir buvo tituluotas Lietuvos mažąja kultūros sostine.

Nuo pat sostinės atidarymo renginio, įvykusio sausio 30-ąją, visus metus Krakėse vyko gausybė renginių.

Vidurvasarį Krakės savo jubiliejų atšventė su trenksmu – čia net šešias dienas vyko šventė, pranokusi tiek vietinių, tiek svečių lūkesčius. Suorganizuoti koncertai, spektakliai, parodos, sporto varžybos, žirgų pasirodymai ir daugybė kitų pramogų. Tiek krakiškiai, tiek miestelio svečiai iš tikrųjų pajuto, kas yra ta Mažoji kultūros sostinė, kurios vardas šiemet buvo suteiktas Krakėms.

Be to, miestelio jubiliejaus proga Krakėse atgaivinta žirgų lenktynių tradicija. Iniciatyvos prikelti šią tradiciją ėmėsi krakiškis šio sporto entuziastas Virmantas Lavickas.

Jis surengė parodomąsias ristūnų varžybas Krakių hipodrome. Tikimasi, kad ši graži tradicija Krakėse nebebus pamiršta.

Pagiriams – 395-eri, varpinei – 110

Liepą net tris dienas buvo švenčiamas Pagirių miestelio 395-erių metų jubiliejus ir miestelio simboliu tapusios varpinės sukaktis.

Pagiriai šiais metais džiaugiasi įgiję ir savo heraldiką, kurią patvirtino rajono taryba. Vėliavą, herbą ir antspaudą Pagiriams sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Pagrindiniu akcentu Pagirių miestelio heraldikoje tapo varpinė, skaičiuojanti jau du šimtmečius. Varpinę gaubia obels žiedais aplipusios šakos. Šis simbolis pasirinktas todėl, kad anksčiau Pagiriai buvo sodininkystės ūkis.

Kėdainių ugniagesių tarnybai – 200 metų

Kėdainių priešgaisrinės saugos tarnybai šiais metais sukako 200 metų.

„Mes turime autentišką dokumentą, kuris yra muziejuje. Tai yra instrukcija, kuri parašyta lygiai prieš du šimtus metų. Ta instrukcija yra lenkų kalba.

Nusprendėme, kad tai yra atskaitos taškas, kai Kėdainiai pradėjo rūpintis savo priešgaisrine sauga. Tuomet aktyvūs žmonės ėmė organizuotis, kurti taisykles, burtis ir organizuoti bendrus veiksmus.

Ta instrukcija parašyta labai trumpai ir aiškiai. Ir dabar ji puikiai galioja, puikiai tinka“, – pasakojo buvęs Kėdainių ugniagesių vadas Virginijus Stogevičius.

Oficialios taisyklės, kaip prižiūrėti savo namus, atsirado 1821 metais. Šią datą ir galima laikyti savanorių ugniagesių komandų kūrimosi pradžia.

Pirmajam garbės piliečiui – 95-eri

Juozas Meškuotis

Kovo 19 dieną pirmajam Kėdainių krašto garbės piliečiui, skulptoriui, politiniam kaliniui ir tremtiniui Juozui Meškuočiui sukako 95-eri.

J. Meškuotis nuo 1971 metų gyvena Krakėse, kur prie savo sodybos turi įsiveisęs medelyną.

Krakėse J. Meškuotis suprojektavo ir statė kultūros namus su plaukiojimo baseinu, kino teatru. Prisidėjo prie senųjų Krakių miestelio pastatų restauravimo.

Jis suprojektavo ir nutašė jubiliejinį akmenį pirmajai Mikalojaus Daukšos įkurtai mokyklai Krakėse.

Ne vienas jo rankų darbo paminklas, iškaltas akmenyje ar išskobtas ąžuole, puošia Krakių apylinkes.

Net 36 J. Meškuočio nukalti paminklai stovi kapinėse, partizanų žūties vietose.

Naujausias jo darbas – ąžuolo skulptūra, skirta Krakių šv. Mato bažnyčios 100-mečiu paminėti.

„Linėjai transport“ – 10 metų

UAB „Linėja transport“ šių metų gegužę atšventė 10 metų jubiliejų.

Šią logistikos įmonę Kėdainiuose įkūrė prieš keliolika metų iš emigracijos grįžęs Gediminas Norkus. Pradėjusi nuo vos vieno žmogaus, dabar įmonė turi daugiau kaip pusšimtį darbuotojų.

Chorui „Diemedis“ – 25-eri

Tremtinių ir politinių kalinių mišrus choras „Diemedis“ spalio mėnesį minėjo 25-erių metų jubiliejų.

Choras „Diemedis“ įkurtas 1996 metais. Chorui vadovavo Vaclovas Šablevičius, Algirdas Viesulas, Aušra Nefaitė-Poškienė, o dabar jau penkerius metus choro vairą savo rankose laiko Algirdas Kučiauskas.

Kolektyve dainuoja 29 choristai, dauguma iš jų – moterys, vyrų – 7. Visi choro nariai sutartinai tvirtina dainuosiantys tol, kol leis sveikata.

2 Komentarai

  • O kur Kėdainių krašto boksininkai? 5kart Lietuvos čempionais tapę ir net nepamineti, bereikšmiai tie jūsų apdovanojimai

  • 😆😆😆😆😆😆😆

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video