Žolės deginimas nesiliauja
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Vakar prieš vidurnaktį ugniagesiai skubėjo į Šėtos gatvę, mat pranešta apie degančią sausą žolę.
Apie 23:10 val. Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė pranešimas apie gaisrą Kėdainių miesto Šėtos gatvėje – degė žolė. Į įvykio vietą išsiųsti ugniagesiai. Jiems atvykus paaiškėjo, kad liepsnos apėmusios apie 30 arų sausos žolės plotą. Ugnis sėkmingai užgesinta, didesnių nuostolių išvengta.
Kiekvieną pavasarį ir rudenį fiksuojama daugybė panašių atvejų, kai žmonės neatsakingai degina sausą žolę, ražienas ar augalininkystės atliekas. Nors kai kuriems atrodo, kad toks būdas yra greitas ir patogus atsikratyti augalinių atliekų, jis kelia didžiulį pavojų gamtai, gyvūnijai ir netgi žmonių turtui.
Kodėl negalima deginti žolės?
- Gaisrų pavojus. Sausa žolė lengvai užsidega ir ugnis gali greitai išplisti į miškus, gyvenamuosius namus ar ūkinius pastatus.
- Pavojus gyvūnijai. Liepsnos sunaikina smulkiuosius laukinius gyvūnus, paukščių lizdus ir vabzdžių populiaciją.
- Oro tarša. Degant žolei, į orą patenka kenksmingų medžiagų, kurios kenkia tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai.
- Teisinė atsakomybė. Lietuvos įstatymai draudžia deginti žolę ir už tai gali būti skiriamos baudos.
Norint išvengti gaisrų, gyventojai raginami tinkamai rūšiuoti ir kompostuoti augalines atliekas arba perduoti jas specializuotoms įmonėms. Taip ne tik išvengiama pavojų, bet ir prisidedama prie švaresnės aplinkos kūrimo.
Atsakingas elgesys su gamta padeda išsaugoti gyvybes ir apsaugoti aplinką nuo nereikalingų nelaimių.
