Žolėje – nematomas pavojus
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja kiaulių augintojus dėl pavasarį padidėjusios grėsmės kiaulėms užsikrėsti afrikiniu kiaulių maru (AKM). Biologinio saugumo reikalavimų būtina laikytis visus metus, tačiau tai ypač svarbu atšilus orui ir prasidėjus ūkio darbams.
„Šiltuoju metų laiku AKM viruso židiniai kiaulių laikymo vietose nustatomi kur kas dažniau nei žiemą. Tikimybė, kad AKM virusas pateks į ūkius itin padidėja kiaules šeriant šviežiai nušienauta ir termiškai neapdorota žole. Ypatingai budrūs turi būti kiaulių augintojai, gyvenantys netoli miškų, nes šernai gali ištrypti žolę pamiškėse, palikdami AKM viruso sukėlėjų. Todėl draudžiama kiaules šerti šviežiai nušienauta žole. Visus pašarus būtina apdoroti termiškai. Taip pat kiaules draudžiama šerti maisto atliekomis“, – pabrėžia VMVT direktorius Jonas Milius.
Kiaulių laikytojai turi aptverti jų laikymo vietą, siekiant išvengti kontaktų su laukiniais gyvūnais, ir riboti pašalinių asmenų įėjimą į tvartą, ypač jei asmuo lankėsi kitame ūkyje ar dalyvavo medžioklėje.
Ūkininkai, eidami prie gyvulių, turi persirengti darbo drabužiais. Prie įėjimų į tvartus būtina įrengti dezinfekcinius barjerus užpildytus, dezinfekcinėmis priemonėmis veikiančiomis AKM viruso sukėlėjus. Dezinfekcinių priemonių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse.
Kraikui naudojami pakratai (šienas) turi būti 90 dienų išlaikyti sausoje, vėdinamoje patalpoje. Negalima kiaulių laikyti lauke ar diendaržiuose. Kiaulių laikytojai turi nuolat prižiūrėti teritoriją, reguliariai šienauti žolę, genėti medžius, naikinti graužikus ir kitus kenkėjus, reguliariai valyti tvartus, šalinti mėšlą. Be to, būtina užtikrinti, kad į ūkį nebūtų įvežamos ligų simptomų turinčios kiaulės.
