Žinios iš Krakių pasklido po visą Lietuvą
Organizatorių nuotr.
Jorūnė LIUTKIENĖ
Praktinės švietimo bendruomenės patirtys ir naujausios teorinės žinios iš Krakių pasklido po Lietuvą. Net 70 dalyvių iš 22 šalies mokyklų sulaukė gegužės 5 dieną vykusi konferencija „Mokinių pasiekimus ir pažangą lemiantys veiksniai“. Išklausyti 7 pranešimai ir vyko daug diskusijų tarp profesionalų.
Konferencija „Mokinių pasiekimus ir pažangą lemiantys veiksniai“ buvo kaip paskutinis dvejus metus trukusio projekto mokinių pasiekimams gerinti − Kokybės krepšelio − užbaigimo akordas Krakių M. Katkaus gimnazijoje. Jis suteikė proga išgirsti, ko gi buvo pasiekta, ir aptarti visas švietimo problemas su bendraminčiais. Kaip sakė mokyklos direktorius Alanas Magyla, šiuo renginiu baigėsi Kokybės krepšelio programos mokytojų patirties sklaida.
,,Mes norime tobulėti ir dar daugiau prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo, dar taikliau matuoti mokinių pažangą ir juos geriau skatinti, todėl surengėme šią konferenciją, kurioje dalijomės patirtimi ir galėjome išgirsti tokius švietimą į priekį vedančius pedagogikos grandus, kaip gerbiama profesorė Vilija Targamadzė ir Šiaulių rajono Dubysos Aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys“, − sakė Krakių M. Katkaus gimnazijos direktorius A. Magyla.
Mokykla – besimokanti organizacija
Konferencijoje pranešimą „Mokyklos bendruomenė: besimokanti organizacija“ skaitė LR Seimo narė, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, socialinių mokslų habilituota mokslų daktarė, edukologė V. Targamadzė. Profesorė pradėjo nuo paprasto dalyko: mokyklai svarbiausia identifikuoti problemas, tada surasti galimybes ir judėti toliau.
,,Jeigu problemų nepaversime uždaviniais, tai nuolat skęsime problemų liūnuose“, − pedagogams sakė profesorė V. Targamadzė.
Mokyklai reikia pereiti nuo mokymo iki mokymosi paradigmos. Profesorė pripažįsta, kad dirbti mokymosi paradigmoje yra daug sunkiau, bet ji ragina nenuleisti rankų.
,,Kiekvienas esame kūrėjas!“ − pedagogus drąsino V. Targamadzė.
Tiesa yra ta, kad ugdymo realybė kinta. Ir šiame etape svarbiausia išsiaiškinti ir žinoti, ko siekiame. Viena iš sudėtingiausių užduočių – kaip prisitaikyti prie naujosios ALFA kartos, kuri yra visiški ,,čiabuviai“ internete, kurie kitą žmogų, mokytoją greitai ,,blokuoja“, t. y. nesiklauso, nereaguoja, negirdi, ignoruoja, jei kažkas jiems pasirodo nepriimtina.
,,Jie nekantrūs, nemoka analizuoti bei sisteminti informacijos, o taip pat daug ką mato fragmentiškai – be konteksto. Tačiau yra labai raštingi technologiškai. Greičiau gaudo ir reaguoja į informaciją. Toje situacijoje pedagogui kyla sudėtingos užduotys: kaip įveikti šį jų vadinamąjį kilpinį mąstymą“, − šiuolaikinių mokinių bruožus vardijo V. Targamadzė.
Tačiau svarbiausia bet kokiame procese nepamesti tikslo.
Mokinių tėvai turėtų išgirsti ir suprasti, kad keičiantis vaikų kartoms ir jų charakterių ypatumams keičiasi ir švietimo įstaigų orientacija bei požiūris į vaiką.
Šiandien mokiniai nebelyginami su bendraamžiais ir vertinami ne visos grupės, bet kiekvieno vaiko asmeniniai gabumai ir pasiekimai. Vertinama asmeninė vaiko pažanga ir lyginami jie su pačiu vaiku, koks jis buvo ir ko pasiekė. Ir ar pasiekė visko, ko galėjo pasiekti.
Mokyklos dirba kūrybiškai
Savo pranešime M. Katkaus gimnazijos direktorius A. Magyla išvardijo mokyklos pasiekimus ir norėjo įrodyti, kad nedidelė provincijos gimnazija gali teikti puikų išsilavinimą to krašto mokiniams – savo ugdytiniams. Viena svarbiausių tam prielaidų – pedagogų kolektyvas ir jo kompetencijos.
,,Daugiausia investuoti reikia į žmones“, − sakė A. Magyla.
Tiesa yra ta, kad ugdymo realybė kinta. Ir šiame etape svarbiausia išsiaiškinti ir žinoti, ko siekiame. Viena iš sudėtingiausių užduočių – kaip prisitaikyti prie naujosios ALFA kartos, kuri yra visiški ,,čiabuviai“ internete, kurie kitą žmogų, mokytoją greitai ,,blokuoja“, t. y. nesiklauso, nereaguoja, negirdi, ignoruoja, jei kažkas jiems pasirodo nepriimtina.
Aut. past.
Jam pritarė ir savo darbo pavyzdžiu įrodė ir V. Bacys Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokykloje vaikams ugdyti pasirinkęs ir įdiegęs asmeninių tyrinėjimų metodą. Jis apie tai ir kalbėjo savo pranešime.
Direktorius vaizdžiai ir nuotaikingai papasakojo, kaip ši metodika padeda mokytojams ugdyti vaikų kompetencijas ir kiek tam tenka padėti pastangų, bet rezultatai džiugina, o ir ne visi norintys į šią mokyklą gali patekti, nes direktorius jų negali priimti dėl vietų trūkumo. Bendruomenės mokykla susikūrusi iš trijų skyrių Aukštelkės, Bubių ir Kurtuvėnų netukus turės 4 skyrių, o idėjomis lenkia kai kurias didžiąsias mokyklas.
Direktorius taip pat pabrėžia, kad strateginis planavimas yra esmė.
Per pertrauką užvirė diskusijos apie Tūkstantmečio mokyklą, švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planą. Profesorė V. Targamadzė diskusijoje ragino mokyklas ieškoti naujų formų ir nebežiūrėti į mokyklą, kaip į fizinę vietą, o plėsti jos ribas ir kurti naujus būdus, kaip pasiekti mokinius, kaip jiems duoti daugiau ir tapti besimokančia organizacija.
,,Nežiūrėkite į mokyklą kaip į fizinę vietą“.
V. Targamadzė
Pranešimus visos Lietuvos mokytojams skaitė Labūnavos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros vyresnioji mokytoja Sandra Varkalaitė, Šėtos gimnazijos lektorių komanda: gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius, pavaduotoja ugdymui Neringa Širkienė, mokytojos Jūratė Gruzdeva, Rasa Tarvydienė, Audronė Kvasnauskienė, Vaidutė Kleivienė ir Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė Asta Cironkienė bei pradinių klasių mokytoja metodininkė Rita Vandalauskienė.
Kiti Krakių gimnazijos mokytojai savo išradingumą demonstravo po pietų. Vyko atviros pamokos „Praeities simbolių mozaika Krakėse“.
2 Komentarai
Virune, nustok zenta zliba reklamuoti. savivaldybei nedirbai gerai, tai gal bent blowJOBa zentui gerai darai?
O tu Erika Aurunui nedarai mineto? Visi zino kad ciulpi