Žiauru, bet vis daugėja neturinčių maisto: ir alkstantiesiems reikia ne tik makaronų
Žiauru ir net sunku patikėti, bet jau beveik 15 proc. lietuvių pritrūksta pinigų maistui, o daugiau kaip 11 proc. gyventojų neturi galimybės visavertiškai maitintis. Ir nors žmonių dosnumas kasmet vis auga, auga ir skurstančiųjų skaičius. Gerai bent tai, kad gelbėja „Maisto banko“ organizuojamos akcijos, kokia prasideda šiandien ir vyks šį savaitgalį, bet bėda ta, kad aukojantieji kartais apsiriboja mažos maistinės vertės produktais.
Maisto stokojančiųjų skaičius auga ir Kėdainiuose
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė atkreipė dėmesį, kad net stabilizuojantis situacijai ir mažėjant infliacijai, kai kuriems žmonėms būna sunku sudurti galą su galu, apsirūpinti būtiniausiais produktais ir išlaikyti būstą.
„Deja, po Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltos energetinės krizės labai išaugo infliacija, o ji visuomet labiausiai smogia mažas pajamas turintiems žmonėms – senjorams, žmonėms su negalia, asmenims, turintiems mažiau galimybių dėl nuo didmiesčių nutolusios gyvenamosios vietos. Nevyriausybinių organizacijų patirtis rodo, kad po krizių sunkiausiai atsigauna pažeidžiamiausi asmenys“, – sako A. Adomavičienė.
O atėjus rudeniui situacija dar labiau pablogėja. Jei vasarą galima rasti sezoninių darbų, žemės ūkio sektoriaus veiklai pristojus, sunkiai besiverčiantiems užsiveria ir šios durys.
„Lyginant su metų pradžia, rudenį į mūsų organizaciją besikreipiančių žmonių skaičius yra išaugęs, ne išimtis ir Kėdainiai.
Tačiau tokias tendencijas stebime kasmet – artėja šildymo sezonas, žmonėms reikia įsigyti šiltesnių drabužių sau ir šeimai, daugėja įvairiausių peršalimo ligų, kurioms gydyti reikia vaistų. Stokojantys žmonės negali sau leisti įsigyti visko vienu metu ir dažnai turi rinktis tarp vaistų ar pietų“, – sako „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.
Aukojančiųjų skaičius auga
„Maisto banko“ akcija, kuri šį savaitgalį bus jau 37-a, yra rengiama 70 Lietuvos miestų bei miestelių, 405 parduotuvėse. Akcijoje paramą savo globojamiems žmonėms rinks „Maisto bankas“ ir dar 244 kitos nevyriausybinės organizacijos. Planuojama, kad prie ilgametės iniciatyvos prisidės daugiau nei 7 000 savanorių.
„Žmonės dosnesni. Lyginant praėjusiais metais vykusią rudens akciją su šių metų pavasariu – pavasarinėje akcijoje aukota daugiau.
Deja, kasdienėje mūsų veikloje kovojant su maisto švaistymu tuo pasidžiaugti negalime. Nors paskutinę dieną galiojančius maisto produktus renkame iš daugiau parduotuvių, tačiau bendras jų kiekis yra sumažėjęs“, – sako organizacijos atstovė.
Nepaisant to, kad makaronai – dalykas geras, tačiau reikia pripažinti, kad tai nėra pats sveikiausias maistas. O ir skurstantieji vien makaronais ir perlinėmis kruopomis gyvi nebus.
Aut. past.
„Šiuo metu remiame daugiau nei 230 tūkstančių žmonių, tačiau Lietuvoje su skurdo rizika susiduria kur kas daugiau.
Mūsų remiamų žmonių skaičius neatspindi visos situacijos, tai verčiau parodo tik „Maisto banko“ galimybes padėti, tačiau turime pripažinti – remdami tokį didelį žmonių skaičių mes dažnai patiriame maisto trūkumą. Tad vienintelis išsigelbėjimas – visuomenės aukos.
Krizių metu silpniausieji atsitiesia sunkiau, todėl nuoširdžiai tikiu, kad stipresni jiems gali padėti. Prašau kiekvieno Lietuvos žmogaus – jei tik galite, šį savaitgalį nepraeikite pro „Maisto banko“ savanorius, pasidalinkite tiek, kiek negaila“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Gana tų makaronų, paaukokime nuoširdžiai
Nepaisant to, kad makaronai – dalykas geras, tačiau reikia pripažinti, kad tai nėra pats sveikiausias maistas. O ir skurstantieji vien makaronais ir perlinėmis kruopomis gyvi nebus. Be abejo, tie, kurie neturi pinigų maistui, yra dėkingi už kiekvieną produktą, tačiau tie, kurie gali paaukoti maisto, taip pat galėtų tą daryti nuoširdžiai.
Juk nei mes patys kasdien makaronais nemintame. Reikia ir mėsos, ir žuvies, ir aliejaus, arbatos, kavos. Reikia ir saldumynų ir skanėstų – skurstantys žmonės gyvenime ir taip gražių ir gerų dalykų mato mažai, tad bent jau aukodami suteikime jiems nors truputį saldžių akimirkų.
Per visas akcijas žmonės daugiausia aukoja makaronų, kai labiausiai reikia mėsos ar žuvies konservų, aliejaus.
Nors savaitgalį vyksiančioje „Maisto banko“ akcijoje dalyvauja daugiau nei du šimtai skirtingų organizacijų, kurių globojamų žmonių poreikiai maistui gali būti skirtingi, akcijos organizatoriai kviečia atkreipti dėmesį į du produktus – aliejų ir mėsos ar žuvies konservus. „Jei tik turime galimybę, visada siekiame sudaryti visavertį paramos krepšelį, didžiausias to iššūkis – baltymais turtingas maistas. Dėl laikymo sąlygų negalime prašyti aukoti temperatūrinio režimo reikalaujančių mėsos ar žuvies produktų, todėl analogiškai prašome konservų.
„Maisto banko“ krepšeliai keliauja ir į šeimas su vaikais, o mažieji visada labai apsidžiaugtų ir keliais saldėsiais. O jų žmonės, pasirodo, aukoja visai minimaliai.
Aut. past.
Taip pat mūsų paramą gaunantys žmonės visuomet labai prašo aliejaus, kuris dažnam iš stokojančių tiesiog yra per brangus, bet maisto gaminimui būtinas produktas“, – pasakoja S. Gurevičius.
„Maisto banko“ krepšeliai keliauja ir į šeimas su vaikais, o mažieji visada labai apsidžiaugtų ir keliais saldėsiais. O jų žmonės, pasirodo, aukoja visai minimaliai.
„Sausainių, saldumynų palyginus aukojama labai nedaug, o paramos gavėjų skaičiai be proto dideli. Kiekvienam žmogui nors po vieną skanėstą tiesiog neužtenka.
Bendrai per akciją suaukotus maisto produktus išdalijame labai greitai – per vieną, du mėnesius, o juk dirbame ištisus metus, kiekvieną darbo dieną.
O stokojantys žmonės tikisi visko, jei pamatė, kad kažkas aukojo šokoladą, atėję į atiduotuvę kiekvienas ir tikisi gauti po šokoladą, tačiau jų tiesiog tiek nesuaukojama“, – sako M. Petronytė.
Na, o jei ruošdamiesi aukoti manote, kad šokoladai nukeliaus kažkur ne ten, kur reikia – turėkite daugiau tikėjimo savanoriais. O jei ir jo trūksta, „Maisto bankas“ kviečia savanoriauti patiems, tada galėsite patys pamatyti, kaip išrūšiuojami ir išdalinami maisto produktai.
Ką galite paaukoti?
– Mėsos, žuvies konservų.
– Ilgo galiojimo rūkytų, vytintų ar virtų mėsos ir žuvies gaminių (silkė, rūkyta žuvis, rūkyta mėsa, vytinti mėsos gaminiai, dešros, dešrelės, kumpis, virta dešra ir pan.).
– Kepimo aliejaus, aliejaus salotoms, ghee sviesto.
– Kavos, arbatos, ilgo galiojimo pieno, grietinėlės, augalinio pieno, kakavos mažiesiems.
– Cukraus, druskos, miltų, kepimo miltelių, prieskonių.
– Sausų pusryčių, dribsnių, meduolių, tortilijų, džiūvėsėlių.
– Sausainių, šokolado, saldainių, džiovintų vaisių ir riešutų.
Tai, kad žmogus skursta, dar nereiškia, kad jam nereikia kokybiško ir visavertiško maisto. Tai, kad jis skursta, nereiškia, kad jam negalima norėti pasilepinti skanėstais.
Aukodami rinkite tokį maisto krepšelį, kokį surinktumėte savo geriausiam draugui.
Kur galite paaukoti?
IKI – TILTO, Tilto g. 2.
IKI – KĖDAINIAI, Rasos g. 1.
Maxima XX, J. Basanavičiaus g. 53.
Maxima XX, J. Basanavičiaus g. 93C.
IKI – GEGUČIŲ, Gegučių g. 13.
LIDL – J. Basanavičiaus g. 87B.
IKI – RAMUNĖ, P. Lukšio g. 1A.
Maxima X, S. Dariaus ir S. Girėno g. 50A.