Vyskupų konferencija pakeitė poziciją – nusprendė dar neatnaujinti viešų pamaldų
Lietuvos vyskupų konferencija pakeitė sprendimą ir nusprendė dar neatnaujinti viešų pamaldų su žmonėmis, trečiadienį pranešė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
„Atsižvelgdami į esamą situaciją, šiandien priėmėme sprendimą dar neatnaujinti viešų pamaldų bažnyčiose, dalyvaujant tikintiesiems“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pranešė arkivyskupas.
Pasak jo, bažnyčiose ir toliau galios gruodžio viduryje priimta tvarka – viešos pamaldos nevyks, tačiau galima melstis privačiai, atlikti išpažintį ar, susitarus su kunigu, priimti šv. Komuniją.
G. Grušas teigė, kad pirminis sprendimas dėl pamaldų atnaujinimo priimtas dar 2020 metų pabaigoje.
„Baigiantis metams tikėjomės, kad bus galimybė grįžti į tvarką, kuri mūsų bažnyčiose galiojo karantino metu iki praeitų metų gruodžio 16 dienos, kai pamaldose, laikantis būtinų saugumo reikalavimų, dalyvaudavo ribotas skaičius žmonių.
Vis dėlto naujųjų metų pradžia parodė, kad pandeminė situacija Lietuvoje išlieka gana rimta. Vyriausybės priimti griežtesni ribojimai, iš pradžių skirti tik šventiniam laikotarpiui, buvo pratęsti iki numatytos karantino pabaigos“, – pridūrė arkivyskupas.
Anot jo, kol kas nuspręsta Mišių neatnaujinti iki sausio pabaigos, tačiau, jei būtų sulaukta ryškesnių teigiamų epidemiologinių pokyčių, pamaldos galėtų būti atnaujintos ir anksčiau.
„Taip solidarizuojamės su visais, kuriems šis laikas yra itin sunkus, ypač su ligoniais, gydytojais, slaugytojais“, – sakė G. Grušas.
Jis taip pat pažymėjo, kad sprendimas neatnaujinti šv. Mišių šių priimtas tariantis su Vyriausybės ekspertais ir medikais.
Antradienį Lietuvos vyskupai buvo pranešę, jog pamaldos, ribojant tikinčiųjų jose skaičių, bus atnaujintos nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos.
Šis sprendimas viešumoje sukėlė diskusijas ir sulaukė kritikos.
Įvertinti riziką Bažnyčios vadovus ragino prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, premjerė Ingrida Šimonytė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Vyriausybė negali reguliuoti bažnyčios gyvenimo.
Teisininkų teigimu, Konstitucijoje numatyta, kad bažnyčios ir religinės organizacijos laisvai atlieka savo apeigas ir tvarkosi pagal savo kanonus.
Katalikų Bažnyčia turi ypatingą teisinį statusą dėl 2000-aisiais pasirašytos Lietuvos ir Šventojo Sosto sutarties. Pagal tai, Vyriausybė negali reguliuoti bažnyčios gyvenimo, todėl karantino nutarime bažnyčioms ir religinėms bendruomenės palikta tik rekomendacijas mišias rengti nuotoliniu būdu.
Teisininkai sako, kad sprendimas atnaujinti viešas mišias yra formaliai leidžiamas, tačiau nežinia, ar jis yra teisingas, įvertinus epidemiologinę situaciją.
