Vyriausybės vadovas atvirai išsakė nuomonę apie Kėdainių problemas

Antradienio vakarą Kėdainiuose lankėsi Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis. Ministras pirmininkas ne tik susitiko su kėdainiečiais, bet ir išsakė savo požiūrį į aktualiausias Kėdainių rajono problemas.

– Kaip vertinate situaciją dėl Kėdainių vandenvalos problemos? Apie tai, kad ši problema yra, Vyriausybės atstovai su Kėdainių rajono savivaldybės vadovais pradėjo kalbėti dar prieš dvejus metus, tačiau iki šiol ši problema nebuvo sprendžiama. 

– Tas delsimas dvejus metus, neieškojimas kompromiso iš tiesų, matyt, nebuvo geras dalykas nei iš vienos, nei iš kitos pusės.

Bet aš džiaugiuosi, kad laikinasis aplinkos ministras ryžtingai ėmėsi šio klausimo ir žinau, kad artimiausiu metu turėtų išsispręsti šis klausimas.

–  Tačiau Kėdainių rajono meras dėl šio sprendimo nuopelnus prisiima sau ir teigia, kad tai jis išsiderėjo, jog Aplinkos ministerija finansuotų 80 procentų vandenvalos įrenginių rekonstrukcijai reikalingų lėšų, o Kėdainių rajono savivaldybei beliks padengti 20 procentų, nors iki tol ankstesnis aplinkos ministras buvo siūlęs finansavimą pasidalinti perpus ir apmokėti po 50 procentų reikalingų lėšų.

– Tai yra aplinkos ministro nuopelnas.

Aišku, aš nenorėčiau nuvertinti ir kitos pusės, nes vis tiek jeigu bus priimtas toks sprendimas, vadinasi, tai yra bendras sprendimas.

Bet iniciatyva, šiuo atveju, aš tikrai žinau, ir tas pavedimas koks buvo, ir aš džiaugiuosi, kad tą tikrai padarė laikinas aplinkos ministras.

[quote author=“S. Skvernelis“]Tas delsimas dvejus metus, neieškojimas kompromiso, iš tiesų, matyt, nebuvo geras dalykas nei iš vienos, nei iš kitos pusės. Bet aš džiaugiuosi, kad laikinasis aplinkos ministras ryžtingai ėmėsi Kėdainių vandenvalos problemos sprendimo klausimo ir, žinau, kad artimiausiu metu turėtų išsispręsti šis klausimas. Tai yra aplinkos ministro nuopelnas.[/quote]

– Kėdainių problema dabar sprendžiama nacionaliniu lygmeniu ir, jeigu Lietuvai vis tik bus skirtos baudos ir Europos Sąjungos nepavyks įtikinti, kad daroma viskas tai problemai išspręsti, ar tai reiškia, kad Kėdainių savivaldybės neveiklumą turės pateisinti ir užtai turės mokėti visa Lietuva?

– Čia būtų blogiausias atvejis. Bet jeigu taip įvyktų, tai būtų viena iš priemonių, kadangi mes vis tiek turėtume sumokėti. O po to, koks būtų regresas kalbant apie savivaldybę, savivaldybės įmonę, čia būtų atskiras klausimas.

Bet aš tikiuosi, kad to tikrai išvengsime, nes dabar Aplinkos ministerijos suformuotas siūlymas, manau, yra tikrai pakankamai stiprus ir geras, tai dabar Kėdainiams liko tiktai rajono Tarybos posėdyje priimti sprendimus.

– Ar turėtų Vyriausybė galimybių paspausti Kėdainių rajono savivaldybę, jeigu šitas klausimas vėl pradėtų strigti ir nebūtų laiku sprendžiamas?

– Aš nesu tokių metodų šalininkas, juo labiau kad labai gerbiu Konstituciją, kur aiškiai yra atskirtos savivaldos ir Vyriausybės kompetencijos.

Savivalda pas mus yra savarankiška, tai kažkokio spaudimo mes tikrai daryti negalime.

Bet vėl gi – kalbant apie ateitį, bendradarbiavimą, tai, be abejo, atsilieps.

Ir mes tikrai tuos poreikius – valstybės investicinius projektus vertinsime su ta rizika, kad tiesiog jie gali būti neįvykdyti arba nėra kompetencijų toliau juos įvykdyti. Toks poveikis gali būti.

– O kaip Jūs vertinate Kėdainių situaciją, kad iki šiol tai turbūt yra bene vienintelė savivaldybė, kuri dar nepasitvirtinusi ir net nepradėjusi svarstyti savo biudžeto?

– Tai visiškai netoleruotina situacija.

Aš vėl gi galiu tik paminėti, kad tol, kol nebuvo pažeisti įstatymo terminai, centrinė valdžia negalėjo reaguoti. Dabar terminas yra pažeistas – pagal Biudžeto sandaros įstatymą biudžetas turėjo būti patvirtintas iki vasario 21 dienos, tai dabar bus reakcija pirmiausia iš Vyriausybės atstovo, o toliau žiūrėsime, kokios yra teisinės priemonės ir jas taikysime, jei tokia būtinybė bus.

Bet tai yra neatsakingas žingsnis. Kalbant apie tai, kas yra valstybės finansuojama – tos funkcijos, kurios yra deleguojamos savivaldai, finansavimas šiais metais yra gerokai didesnis ir tiesiog negali pasinaudoti tuo žmonės – visi gyventojai.

Tai neatsakingas sprendimas.

– Kaip manote, kodėl Kėdainių meras priėmė tokį sprendimą?

– Man sunku būtų neišklausius kitos pusės pasakyti, bet nors labai dažnai mėgstama sakyti, kad savivalda nėra politika, kad tai daugiau ūkiniai klausimai sprendžiami, bet, deja, ką parodė ir šie rinkimai, kai kuriose savivaldybėse likus pusei metų iki rinkimų, tai tapo labai politika.

Tai, matyt, tai politinis sprendimas, politinis žingsnis ir argumentų aš tikrai nematau jokių.

Galbūt tai susiję tiesiog su savivaldos rinkimų rezultatais po to tvirtinant biudžetą.

– Zabieliškio sąvartyno plėtra – viena iš skausmingiausių problemų Kėdainiuose. Ar ją pavyks Kėdainiuose išspręsti be Vyriausybės įsikišimo?

– Na, vėl gi kalbam apie savarankišką savivaldos funkciją.

Mūsų galimas įsikišimas toks, kad mes galime suteikti visą reikalingą pagalbą – ieškoti ir pasiūlyti tam tikrus alternatyvius finansavimo mechanizmus ir tą mes tikrai pasiruošę daryti, nes esam įsitikinę, ir tai yra ir mūsų programoje, taip pat ir Vyriausybės numatyta, kad sąvartynai yra pats blogiausias atliekų tvarkymo būdas.

[quote author=“Aut. past.“]Tai, kad Kėdainių rajono savivaldybė yra nepatvirtinusi ir net nepradėjusi svarstyti savo biudžeto, pasak Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio, tai visiškai netoleruotina situacija.[/quote]

Mes skatiname bei turėtume skatinti pirmiausia rūšiavimą ir beatliekinę gamybą, kad kiek įmanoma atliekos būtų perdirbamos ten, kur yra jos padaromos.

O sąvartynas jokios perspektyvos neturi, bet be savivaldybės aktyvios pozicijos, be Kauno regiono plėtros tarybos, tikrai to nebus, kad mes galėtume tiesiogiai įsikišti.

Yra labai aiškiai atskirtos funkcijos Vyriausybės ir savivaldybės.

– Prieš kelis mėnesius lankėtės Kėdainiuose ir apžiūrėjote skausmingiausius objektus: ligoninę, nebaigtą stadiono rekonstrukciją, užkonservuotas Šviesiosios gimnazijos priestato statybas, tačiau dabar Vyriausybės programoje investicijoms į Kėdainius numatytos tik lėšos stadiono rekonstrukcijos darbų tęsimui. Kodėl nenumatyta pinigų kitiems objektams?

– Reikėtų patikslinti, bet kiek pamenu, vieną iš ligoninės klausimų mes išsprendėme jau praeitais metais, tą greitai padarėme.

Kalbant apie sporto objektus, pasižadėjimas buvo padarytas, tai ir yra įtraukta, o dėl kitų investicijų reikėtų žiūrėti į trimetę perspektyvą, nes tikrai mes 2019 metais visko pažadėti negalim.

Bet kalbant apie mokyklų problemą, apie gimnazijos, aišku, reikėtų pažiūrėti, kaip bus galutinai patvirtinta, bet kalbant apie 2020– 2021 metus Kėdainiams yra šiek tiek geriau negu matosi 2019 metų biudžete.

– Ar į Vyriausybę kreipėsi Kėdainių rajono vadovai, prašydami įtraukti tam tikrus objektus į Valstybės investicijų programą?

– Aš dabar negalėčiau pasakyti, nes ne visi prašymai mane pasiekia. Yra kanceliarija, kuri paskirsto dokumentus ministerijoms, bet kada mes tvirtiname investicijų programas, kurios tvirtinamos Vyriausybėje, o dalis jų tvirtinama ministerijoje, be abejo, tuos prašymus visų matom, bet dabar aš negalėčiau pasakyti.

Bet tiesiogiai su manim kažkokių kontaktų tikrai nebuvo, o Seimo nario, rinkto čia – taip, tikrai tas rūpestis buvo didžiulis dėl kelių investicinių projektų.

– Ačiū už pokalbį.