Visuomet pasiruošę padėti sunkiais gyvenimo etapais

Dovydas PASLAUSKAS

Socialiniai darbuotojai – specialistai, kuriems tenka dirbti su įvairiomis visuomenės grupėmis. Jie skuba padėti ir jaunam, ir senam, ir neįgaliam, savimi pasirūpinti negalinčiam asmeniui, taip pat – šeimoms ar asmenims, turintiems socialinių sunkumų. Nors šių specialistų darbas nėra lengvas, nes spręsti socialines problemas – nemenkas iššūkis, tačiau rezultatai džiugina. Statistika rodo, kad rajone daugėja asmenų, įveikiančių sunkumus ir gebančių pasirūpinti savimi be socialinio darbuotojo pagalbos. Visa tai – dėka tų, kurie stengiasi, kad socialinių problemų būtų kuo mažiau arba jos tiesiog išnyktų. Vienas iš pavyzdžių – Kėdainių pagalbos šeimai centro kolektyvas – socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai, kurie visi kaip vienas tvirtina, jog jiems patinka padėti kitiems žmonėms. Įstaigos vadovė Sandra Sagatienė tikina, kad tik jų dėka socialinių problemų skaičius visuomenėje ženkliai mažėja.

Pagalba sunkiais gyvenimo etapais

Kėdainių paramos šeimai centro vadovės Sandros Sagatienės teigimu, šiais laikais daugeliui asmenų socialiniai darbuotojai – nepamainoma, pagalbą teikianti ranka, reikalinga sunkiais gyvenimo etapais. 

„Socialinis darbuotojas yra tarsi ištiesta pagalbos ranka sunkiais gyvenimo etapais. Kiekvienos asmenybės, šeimos gyvenime nutinka įvairių problemų: santykiai šeimoje, socialinių įgūdžių stoka, žalingų įpročių, priklausomybių poveikis asmeniniam ir šeimos gyvenimui ar kitų – visus šiuos sunkumus socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas gali padėti išspręsti ir padėti sugrįžti šeimai į reikiamas vėžias.

Savaime suprantama, pagalba galima ir duoda teigiamų rezultatų tik tada, kai klientas, šeima ją priima“, – įsitikinusi S. Sagatienė.

Pasak vadovės, šiuolaikiniame pasaulyje socialiniai darbuotojai – svarbūs ir reikalingi.

„Socialinio darbuotojo pagalba buvo ir bus reikalinga. Šiuolaikinėje visuomenėje be galo lengva žmones pakreipti viena ar kita linkme – gražios bei spalvingos reklamos, konkurencija, išaugę poreikiai, reikalavimai neretai palaužia saugios šeimos, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, modelį, o tai skatina žalingų įpročių vartojimą, konfliktus, destrukciją šeimoje.

Žmogaus – vaiko asmenybės formavimuisi be galo svarbus yra šeimos mikroklimatas, modelis, todėl socialinio darbuotojo profesija yra svarbi ir labai reikalinga padedant pagalbos stokojančiai šeimai formuoti tinkamą ir saugų šeimos modelį“, – teigė S. Sagatienė.

Paslaugos – šeimai ir bendruomenei

Direktorės pavaduotojos socialiniams reikalams Kristinos Grigaliūnienės pastebėjimu, Kėdainių šeimos pagalbos centras teikia įvairialypę pagalbą, paslaugas, kurios reikalingos ne tik šeimai, bet ir visai bendruomenei.

„Jau mūsų įstaigos pavadinimas leidžia suprasti, kad čia teikiama daug paslaugų, kurios reikalingos šeimai ir kiekvienam jos nariui.

Po vienu stogu yra vykdoma socialinė globa, teikiamos atvejo vadybos ir socialinio darbo paslaugos šeimoms, savo funkcijas atlieka globos centro specialistai. Teikiamos laikino apgyvendinimo  paslaugos šeimoms, vykdomos socialinės priežiūros paslaugos vaikų dienos centre, palydimosios globos jaunuoliams paslaugos.

Šeima yra bendruomenės dalis. Socialinių paslaugų teikimas šeimai sudaro galimybę su kompetentingų ir atsidavusių savo darbui specialistų pagalba „sveikti“ visai šeimai ir kiekvienam jos nariui atskirai. Įgalina šeimą funkcionuoti pagal visuomenės nustatytas moralės normas, atsakingai rūpintis savo vaikais.

Taigi stipri, atsakinga ir laiminga šeima yra tvirtos ir funkcionalios bendruomenės dalis.

Socialinis darbuotojas darbui su šeimomis teikia bendrąsias ir socialinės priežiūros paslaugas. Šis paslaugų paketas apima labai daug pagalbos šeimai būdų: nuo konsultavimo, informavimo iki intensyvios pagalbos, aprūpinimo drabužiais, avalyne, buities rakandais ir t. t.“, – kokia pagalba teikiama Kėdainių šeimos pagalbos centre pasakojo direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams.

Pagalbą priima ne kiekvienas, problemos – gilėja

Socialiniams darbuotojams pagalbą tenka teikti įvairių socialinių problemų turintiems žmonėms. Vieni iš jų geranoriški, noriai priimantys siūlomą pagalbą, kiti – sudėtingesni, ne visuomet linkstantys bendradarbiauti, o neretai net ir grasinantys ar išplūsiantys padėti jiems norinčius specialistus.

„Kadangi centras teikia labai daug paslaugų, tai ir klientai, su kuriais dirba specialistai, yra labai įvairūs.

Džiugu, kai klientai yra geranoriški, pozityvūs, konstruktyviai priimantys pagalbą – tada ir paslaugų teikimo rezultatas būna geras.

Intensyvi atvejo vadybininko, socialinio darbuotojo, kitų specialistų  pagalba ir kliento gebėjimas priimti paslaugas, įvardinti ir suprasti savo problemas duoda neįtikėtinų rezultatų gerinant šeimos funkcionavimo kokybę.

Tačiau, kaip bebūtų liūdna, atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai savo darbe labai dažnai susiduria su piktybiškai nusiteikusiais žmonėmis.

Teikiant paslaugas tokioms šeimoms teigiamų rezultatų, siekiant šeimos „sveikimo“, gali ir nebūti. Neretai tokie klientai centro socialinių paslaugų teikėjus palydi necenzūriniais žodžiais, emocingu rankų gestikuliavimu, grasinimais.

Matoma tendencija, kad problemos šeimose sunkėja. Įvairios priklausomybės, skirtingų formų smurtas, atsakingos tėvystės įgūdžių stoka, sveikatos problemos, sunki materialinė padėtis – tai pagrindinės problemos, kurias šeimoms padeda spręsti atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas“, – patirtimi dalijosi K. Grigaliūnienė.

Darbo patirtis – įvairi

Pašnekovė neslėpė, jog dirbant su įvairiais žmonėmis gana dažnai tenka džiaugtis teigiamais rezultatais, tačiau kartais nutinka ir taip, jog siekiamų rezultatų galima ir nesulaukti.

„Kėdainių rajone atvejo vadyba taikoma ir socialinės paslaugos teikiamos daugiau kaip 350 šeimų, kuriose auga daugiau kaip 680 vaikų. Šias paslaugas šeimoms teikia dešimt atvejo vadybininkų ir 21 socialinis darbuotojas darbui su šeimomis.

Paslaugų teikimo pradžioje didžioji dalis klientų būna nusiteikę priešiškai. Tokį elgesį galima suprasti.

Tikėtina, kad svetimų žmonių lankymasis namuose, gilinamasis į šeimos problemas, savo problemų transliavimas yra psichologiškai sudėtingas ir asmeniškas procesas ne tik suaugusiems šeimos nariams, bet ir vaikams.

Tačiau mūsų kompetentingų specialistų profesionalumo dėka didžioji dalis šeimų ne tik emociškai pajaučia, bet ir gavus apčiuopiamos paslaugų teikimo naudos supranta pagalbos teikimo prasmę ir tada atstumas tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo sumažėja.  

Tačiau būna ir taip, kad nepavyksta sukurti ryšio tarp žmogaus ir paslaugas teikiančio specialisto. Tokiu atveju teigiamų rezultatų galima nelaukti. Tuomet siekiant atliepti kliento poreikius analizuojama ryšio nebuvimo priežastys, keičiamas socialinis darbuotojas“, – tiek džiugia, tiek ne visuomet sėkminga Kėdainių pagalbos šeimai centro specialistų darbo patirtimi dalijosi K. Grigaliūnienė.

Pagalbos trukmė individuali

Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams pabrėžė, jog pagalbos teikimo laikotarpis kiekvienai šeimai yra individualus ir priklauso nuo įvairių veiksnių.

„Paslaugų teikimo laikotarpis priklauso nuo daug dalykų ir yra kiekvienai šeimai individualus. Atvejo vadybos procesas ir socialinių paslaugų teikimo trukmė priklauso nuo šeimos problemų sudėtingumo, klientų bendradarbiavimo, gebėjimo priimti ir įsisąmoninti teikiamą pagalbą, paslaugas“, – teigė K. Grigaliūnienė

Teigiamų pokyčių link

Pasak jos, įstaigos darbuotojus ypatingai džiugina šeimų pasiekimai, pastangos ir bent nedideli teigiami pokyčiai.

„Kiekviena sritis, ypač susijusi su paslaugų teikimu šeimoms, kuriose auga nepilnamečiai vaikai, yra labai svarbi. Teigiamas pokytis įmanomas tik tada, kai yra susitelkusi ir stipri atvejo vadybininko, socialinio darbuotojo ir kitų specialistų komanda ir svarbiausia – šeimai, kuri stokoja pagalbos.

Žinoma, ne kiekviena šeima pasiekia paskutinįjį teigiamų pokyčių laiptelį ir gali žengti savarankiško gyvenimo link.

Tiems šeimos nariams, kuriems vis dėlto didelių pastangų dėka pavyksta tai padaryti, kasdienybė atsiveria kitomis spalvomis ir problemos, buvusios praeityje, tampa pamoka bei spyris negrįžti į praėjusį laiką.

Už šį asmenybės požiūrio pasikeitimą yra iš dalies atsakingas socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas, tampantis didvyriu kartu su šeima, išsprendusia visas kilusias problemas. Tokia šeima tampa stiprios ir pozityvios visuomenės dalimi“, – apie tai, jog su socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų bei kitų specialistų pagalba kuriami teigiami pokyčiai, atviravo K. Grigaliūnienė.

Iššūkiai – nemenki, bet įveikiami

Tiesa, socialinių darbuotojų kasdienybė kupina įvairiausių iššūkių, kuriuos jie turi įveikti.

„Vienas iš didžiausių iššūkių yra darbo rizika ir nežinomybė, kaip tave priims nauja šeima. Nežinomybė, ar atvykęs į šeimą rasi joje augančius nepilnamečius vaikus saugioje aplinkoje, ar išeisi ramiai, o gal reikės policijos pareigūnų ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pagalbos.

Teikiant socialines paslaugas šeimoms, kuriose auga naujagimiai, kūdikiai, nepilnamečiai vaikai  natūraliai „įsijungia“ 24 valandų per parą budėjimas, kitaip tariant, tai darbas, neturintis apribotų valandų, nes suplanuoti buitinių konfliktų, kad šie įvyktų tarp 8 ir 17 valandų, niekas negali.

Kai dauguma šeimų per didžiąsias metų šventes sėda prie šventinio stalo, socialiniai darbuotojai nenuilstamai lankosi šeimose.

Socialinis darbuotojas dažnai nepelnytai nuvertinamas. Visuomenėje labai lėtai formuojasi požiūris, jog socialinis darbuotojas yra lygiai taip pat svarbus, kaip ir daugelis kitų specialistų, teikiančių paslaugas šeimoms.  

Vis dar vyrauja stereotipas, kad socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas yra kontrolierius, vaikus atimantis specialistas, nusiteikęs prieš pagalbos gavėjus.

Tačiau labai norisi tikėti, kad laikui bėgant šis požiūris pasikeis ir visuomenė, šeimos supras, kad šie specialistai yra pagalbos šeimai teikėjai, parama kiekvienam šeimos nariui jiems svarbiais klausimais ir sudėtingose gyvenimiškose situacijose“, – teigė K. Grigaliūnienė.

Darbuotojai motyvuojami

Kadangi socialinių darbuotojų kasdienybė nelengva, darbuotojus stengiamasi motyvuoti – organizuojamos supervizijos, kvalifikacijos tobulinimo mokymai.

„Norint palengvinti socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų įtampą, kurią patiria kasdieniame darbe, yra svarbu nuoširdūs individualūs ar komandiniai pokalbiai, aiškiai bei tiksliai sudėliotos funkcijos, užduotys, tikslai.

Centro vadovai socialiniams darbuotojams, atvejo vadybininkams stengiasi tapti ne autokratiniu vadovu, į kurį galima kreiptis tik iš didžiosios raidės, bet komandos nariu, patarėju, pagalbininku. Puikiai suprasdami darbo sudėtingumą ir jo specifiką organizuojame supervizijas, įvairius kvalifikacijos tobulinimo mokymus, metodinius susirinkimus.

Kiekvienas centro darbuotojų indėlis yra pastebimas, vertinamas ir įvertinamas. Organizuojamos centro bendruomenės šventės, išvykos, bendravimas neformalioje aplinkoje“, – to, jog socialinės srities darbuotojų pastangos vertinamos, neslėpė įstaigos vadovė.

Patinka padėti žmonėms

Įstaigoje dirbantys darbuotojai visi kaip vienas tvirtino, kad šį kelią pasirinko dėl to, jog yra empatiški ir jiems patinka padėti kitiems žmonėms.

„Socialinio darbo srityje dirbu jau beveik 23 metus, esu empatiška ir jautri kito žmogaus problemoms ir skausmui. Visada norėjosi padėti ar kažką patarti žmonėms, suprasti jų elgesio ar veiksmų priežastis“, – kodėl pasirinko socialinio darbo sritį, dalijosi atvejo vadybininkė Alina Šnierienė.

„Socialine darbuotoja dirbu aštuntus metus. Socialinės darbuotojos specialybę pasirinkau, nes supratau, kad galiu padėti žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba keisti gyvenimo būdą, padėti spręsti jų problemas“, – pasakojo socialinė darbuotoja Aušra Januškonienė.

„Dirbu apie aštuonerius metus. Pasirinkimą lėmė tai, jog labai patinka bendrauti su žmonėmis“, – teigė atvejo vadybininkė Gerda Galičinienė.

„Socialinį darbą dirbu dvejus su puse metų. Visada norėjau teikti pagalbą gyvenimo nuskriaustiems, silpniems žmonėms atgauti savarankiškumą, padėti atkurti socialinius ryšius, kuriuos žmonės yra praradę. Padėti žmogui įveikti kylančias problemas, atsakyti į rūpimus klausimus, paskatinti veikti, o nesėkmės atveju – būti šalia ir kartu įveikti gyvenimo iššūkius“, – priežastis, dėl kurių pasirinko socialinio darbo sritį, įvardijo socialinė darbuotoja Neringa Rabikauskienė.

Skatina būti savarankiškais

Socialiniai darbuotojai ir atvejo vadybininkai siekia to paties tikslo – kad klientai, su kuriais dirba, taptų labiau savarankiški, gebėtų įveikti krizes ir juos ištikusius gyvenimo sunkumus.

„Siekiamybė – kad žmogus pats suprastų, jog šeimoje yra problemų, kurias reikia spręsti tam, kad šeima funkcionuotų savarankiškai ir joje augantys vaikai būtų saugūs.

Ne visi supranta ar nenori suprasti, kad šeimoje tam tikri veiksmai ar poelgiai daro neigiamą įtaką kitam asmeniui ir jam pačiam. Tačiau džiugina tai, kad ne viena šeima, kuriai buvo teikiama pagalba, išsprendė tuo metu esamas problemas ir geba funkcionuoti savarankiškai“, – patirtimi dalijosi A. Šnierienė. 

„Teikiant paslaugas šeimoms yra siekiama pačių aukščiausių ir geriausių rezultatų, todėl šeimai nutraukus paslaugų teikimą supranti, kad darbas yra atliktas gerai.

Tada gali didžiuotis šeima ir savo nuveiktais darbais. Bendraudami su mumis jie įgyja mandagumo, bendravimo ir elgesio patirties, tampa savimi pasitikinčiais, įgyja visavertiškumo“, – pasakojo A. Januškonienė.

„Siekiama pačių geriausių rezultatų, kad šeima galėtų savarankiškai funkcionuoti be mūsų pagalbos, tačiau norint gauti gerų rezultatų reikia nemažai laiko. Tai daug priklauso ir nuo pačių žmonių, jų noro suprasti esamą problemą ir ją spręsti…

Bendraudami ir bendradarbiaudami žmonės greičiau atkuria socialinius įgūdžius, lankydami įvairias konsultacijas ar mokymus gauna daug naudingų patarimų, kuriuos geba pritaikyti realiame gyvenime, ugdant ir bendraujant su savo vaikais“, – teigė N. Rabikauskienė.

Socialinio darbuotojo dienos proga kiekvienam socialines paslaugas teikiančiam specialistui norisi NUOŠIRDŽIAI padėkoti už žmogišką supratimą, profesionalią pagalbą kiekvienam klientui ir palinkėti  STIPRYBĖS, KANTRYBĖS, TIKĖJIMO IR VILTIES.