Visos mokyklos rajone išliks, bet kai kurių statusas pasikeis
„Rinkos aikštės“ nuotr.
Jorūnė LIUTKIENĖ
Praeitų metų gruodžio pabaigoje rajono švietimo sistemą vos ne iš pasalų užgriuvęs Vyriausybės nutarimas dėl privalomos mokyklų tinklo pertvarkos Kėdainių rajono mokyklų dar neparklupdė. Mūsų rajone rengiant mokyklų tinklo pertvarkos plano projektą siekta, kad nebūtų sunaikintos kaimiškos mokyklos, kurios neatitinka Vyriausybės nutarime išvardintų reikalavimų. Kai kurioms mokykloms, kuriose mokosi itin mažai vaikų, pasiūlytas švelnus kelias – reorganizacija. Kitaip sakant, mokyklos išliks ten, kur jos yra, tačiau kai kurių statusas pasikeis – jos pačios pasirinks, kurių gimnazijų padaliniais norėtų tapti.
Vyriausybė sugriežtino taisykles
Mokyklų tinklo pertvarką griežtina ir skubina Vyriausybė savo nutarimu. Orientuojamasi tik į ugdymo kokybę, todėl reikalavimai dideli, o savivaldybių įsikišimas apribotas.
Rajono savivaldybės Švietimo skyrius kartu su Švietimo ir kultūros komiteto nariais, prieš pat Kalėdas gavę Vyriausybės nurodymus, per vos daugiau kaip mėnesį atliko labai didelį darbą: išnagrinėjo padėtį, mokyklų bendruomenėms atsakė į iškilusius klausimus, rado visoms pusėms geriausius sprendimus ir mokyklų tinklo pertvarkos projektą jau paruošė.
Matydamos naujausius reikalavimus ir rodiklius, apsisprendė reorganizuotis mažų mokyklų bendruomenės.
„Realybė žiūri į akis ir mes negalime ignoruoti visame rajone mažėjančio gimstamumo, dėl kurio mažėja ir vaikų visose mokyklose. Mes turime pasitvirtinti tokį planą, kad kaimiškos mokyklos neužsidarytų ir liktų kaime“, − sakė Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė.
Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė pabrėžė, jog šį darbą švietimiečiai atliko neatidėliodami, kad išgelbėtų visas kaimiškąsias mokyklas ir jos neužsidarytų, o liktų kaime.
„Garantuoti, kad ateityje mokyklų nesumažės negali niekas: vaikų gimstamumas krenta drastiškai. Pirmiausia, tai pajunta mūsų ligoninės Akušerinis skyrius, paskui švietimas, tada verslas ir visi kiti.
N. Naujokienė
Jeigu mokyklos būtų neapsisprendusios, tai, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, klasės, kuriose mažiau nei 8 mokiniai, negalėtų dirbti, nebūtų finansuojamos, o vaikai būtų išregistruojami iš mokinių registro, tad rugsėjo 1-oji jiems taptų ne švente, o pasimetimu ir ieškojimu, kurioje mokykloje prisiglausti ir tęsti mokymąsi.
„Visa atsakomybė dėl tinklo pertvarkos plano gula ant savivaldybių pečių.
Vienos klasės išlaikymas kainuoja apytikriai 30 tūkstančių eurų. Jeigu pasielgsime neatsakingai ir laiku nesutvarkysime savo mokyklų tinklo pagal iškeltus reikalavimus, mes negausime mokyklų stiprinimo lėšų, kurių labai reikia mokykloms. Ir ne tik prarasime „Tūkstantmečio mokyklų“ programos lėšas, bet ir užskirsime galimybę geriausioms mūsų mokykloms šioje programoje dalyvauti“, – sakė V. Dobrovolskienė.
„Tūkstantmečio mokykla“ – prioritetas
Kita priežastis laiku sutvarkyti mokyklų tinklą – pačių mokyklų noras dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programos pačiame pirmame etape.
Rajono mokyklos tam yra pasiruošę ir pretenduos į maždaug 2,5 mln. eurų finansavimą kartu su pačiomis geriausiomis Lietuvos mokyklomis. „Tūkstantmečio mokyklų“ programos lėšos joms reikalingos tam, kad galėtų įsigyti tai, ko šiuo metu trūksta šiuolaikiškam ir į ateitį orientuotam vaikų ugdymui.
„Būtent mūsų rajone, kai buvo atvykusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė pristatyti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, buvo pasiūlyta idėja, kad ,,Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvautų ne viena mokykla, kaip buvo iš pradžių siūloma ministerijos, o kelios, kurios atitinka kriterijus.
Mes siūlėme įtraukti net ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tačiau į šį etapą jos dar neįtrauktos, tačiau, mūsų žiniomis, dėl to dar vyksta diskusijos“, − sakė Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė N. Naujokienė, kuri gana aštriai kritikuoja Vyriausybės nutarimą, stipriai apribojantį savivaldos teises prisidėti prie nepilnų klasių išlaikymo ir reikalavimo, kad kaimiškųjų gimnazijų 3–4 klasėse būtinai būtų po 31 mokinį.
„Toks reikalavimas yra perteklinis ir po kelerių metų dėl to kaimiškoms gimnazijoms galėtų iškilti reali grėsmė. Blogai, kad tik nedidelės išimtys suteikiamos mums kaip malonė. Savivalda turėtų turėti daugiau teisių spręsdama, ką daryti su mokyklomis, kurių perspektyva dėl demografinės situacijos tampa neaiški“, − sakė N. Naujokienė.
Švietimo ir kultūros komitetas teiks siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetui dėl nutarime užprogramuotų galimų grėsmių mokykloms.
Vyriausybės patvirtinto mokyklų tinklo pertvarkos plano ypatumai:
mažesnės mokyklos, kuriose nėra 61 mokinio, taps didesnių mokyklų padaliniais;
nuo 5-os klasės nebeliks jungtinių klasių;
kartu galės mokytis tik po 2 pradinukų klases;
klasės, kuriose yra mažiau kaip 8 mokiniai, nebebus finansuojamos.
