„Vikonda grupės“ maisto švaistymo mažinimo iniciatyva: bendradarbiauja su „Maisto banku“

Perdavė 5 tonas burokėlių ir skyrė paramą produktais, darbuotojai pradėjo savanoriauti

400 000 tonų arba po 140 kilogramų kiekvienam šalies gyventojui. Tiek pagaminto ir nesuvartoto maisto Lietuvoje, kur penktadalis žmonių yra atsidūrę žemiau skurdo rizikos ribos, per metus patenka į šiukšliadėžę. Tvaraus bei socialiai atsakingo verslo principais besivadovaujanti „Vikonda grupė“, UAB bendradarbiauja su „Maisto banku“, siekdama prisidėti sprendžiant maisto švaistymo problemą. Gerumo iniciatyvas aktyviai palaikanti bendrovė Kėdainiuose veikiančiai „Maisto banko“ atiduotuvei mėnesio pradžioje skyrė pirmąją paramą produktais, o praėjusią savaitę į Šiauliuose esantį „Maisto banko“ sandėlį nuvežė net 5 tonas burokėlių. Paramą maistu renkantis ir ją stokojantiems žmonėms dalinantis paramos ir labdaros fondas itin džiaugiasi ir dar vienu savo partnerių žingsniu – „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojų savanoryste.

Balansas tarp pertekliaus ir stokos

Nors didžiausi maisto švaistytojai – namų ūkiai, tačiau dar tinkamo vartoti, bet dėl įvairių priežasčių išmetamo maisto atsiranda visose grandyse: nuo gamintojų bei ūkininkų iki viešojo maitinimo įstaigų.

Švaistydami maistą neišnaudojame galimybės padėti skurstantiesiems, taip pat tuščiai eikvojame žemės, vandens, energijos, darbo jėgos resursus, reikalingus produktams sukurti.

„Maisto švaistymo problemos sprendimas tai ne tik socialinės atsakomybės dalis, kuri svarbi mums „Vikonda grupėje“, bet tai taip pat yra ir kiekvienam iš mūsų svarbios tvarumo kelionės dalis. Bendradarbiaudami su „Maisto banku“, žengėme strateginį, nors ir nedidelį žingsnį link maisto švaistymo mažinimo maisto gamybos pramonėje ir žemės ūkyje – srityse, kuriose mes galime tam padaryti didžiausią įtaką ir kartu suteikti betarpišką pagalbą mūsų bendruomenei. Šeimyniškumas, kuris apima ir aktyvų dalyvavimą bendruomeniniame gyvenime, tai viena iš mūsų įmonių grupės vertybių, kuri mus vienija ir veda pirmyn.

Kartu su „Maisto banku“ siekiame spręsti ne tik maisto trūkumo, bet ir, paradoksaliai skambančią, pertekliaus problemą, tiekiant kokybiškus, gamybos procesuose perteklinius produktus tiems, kam jų labiausiai reikia“, – sako „Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.

„Vikonda grupės“ įmonių darbuotojai dvi dienas skyrė savanorystei „Maisto banko“ Kėdainių atiduotuvėje, kurioje kasdien apsilanko apie 80 žmonių.

Aut. past.

Trūksta ne tik maisto

„Maisto bankas“ nuolat ieško ne tik paramą maistu suteikti galinčių geradarių, bet ir padėti produktus išdalinti pasirengusių savanorių.

„Mūsų organizacijai savanorių trūksta tiek Kėdainiuose, tiek ir kituose miestuose, – sakė „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė. – Nors turime daugiau kaip 16 000 savanorių, bet dirbame kiekvieną dieną, taigi kasdien visoje šalyje mums reikia 300–500 savanorių.

Laukiame žmonių, kurie galėtų padėti ne tik išdalinti maistą, bet ir gebančių dirbti kompiuteriu, nes paramos atidavimo procesas gana skaitmenizuotas. Taip pat kviečiame vairuojančius savanorius, kurie galėtų surinkti maistą iš mūsų partnerių.“

„Vikonda grupės“ įmonių darbuotojai dvi dienas skyrė savanorystei „Maisto banko“ Kėdainių atiduotuvėje, kurioje kasdien apsilanko apie 80 žmonių.

Pirmąja savanorystės patirtimi pasidalinti sutiko „Vikonda grupės“ įmonės UAB „EVA paslaugos“ IT specialistas Deimantas Savickas.

„Prieš pusmetį ėmiau rimtai svarstyti, kad norėčiau užsiimti savanoryste. Pradėjau domėtis Raudonojo Kryžiaus veikla, o paskui sulaukiau kvietimo tapti savanoriu „Maisto banko“ atiduotuvėje. Iškart sutikau, – pasakoja Deimantas. – Įspūdžiai puikūs – pirmoji savanorystės patirtis labai patiko.

Su kolegėmis mums buvo patikėta įvairių darbų. Turėjome išrūšiuoti maisto produktus, sudėlioti juos į lentynas, o paskui atiduoti atėjusiems žmonėms. Darėme viską, kuo kasdien čia užsiima „Maisto banko“ darbuotojai.

Ši savanorystė suteikė galimybę pamatyti organizacijos darbą iš vidaus ir, žinoma, paskatino labiau pasigilinti į maisto švaistymo problemą.“

Verslo savanorystė – populiarėja

M. Petronytė pastebi, jog verslo savanorystė Lietuvoje jau tapo gana populiari.

„Per metus pas mus, „Maisto banke“, savanoriauja apie 40–50 įmonių, o kai kurios iš jų ir pakankamai reguliariai.

Mūsų organizacijoje maisto produktai dalinami dienos metu – nuo ryto iki popietės ar pavakario, būtent tokiu laiku mums ir reikia savanorių. Labai vertiname partnerius, prisidedančius prie mūsų organizacijos veiklos, ir sutinkančius savo darbuotojus išleisti savanoriauti darbo metu.

Gerumo iniciatyvas aktyviai palaikanti „Vikonda grupė“ Kėdainiuose veikiančiai „Maisto banko“ atiduotuvei mėnesio pradžioje skyrė pirmąją paramą produktais, o praėjusią savaitę į Šiauliuose esantį „Maisto banko“ sandėlį nuvežė net 5 tonas burokėlių.

Aut. past.

Džiaugiamės, kad ir „Vikonda grupė“ skatina bei suteikia galimybę savo darbuotojams savanoriauti. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas išaugs į ilgalaikę partnerystę“, – kalbėjo M. Petronytė.

Visus produktus įvertina

Visi į „Maisto banko“ atiduotuves patenkantys produktai kasdien atidžiai įvertinami. Šį atsakingą darbą atlieka fondo savanoriai bei darbuotojai.

„Į mūsų atiduotuves ar skyrius daugiausia atvežamas iš prekybos tinklų, gamintojų ir ūkininkų surinktas maistas, kurio galiojimo terminas artėja prie pabaigos, kartais patenka ir jau pasibaigusio galiojimo produktų, taip pat su pažeistu ar netinkamu ženklinimu, – pasakoja M. Petronytė. – Taigi pirmas savanorio darbas yra kiekvieną produktą peržiūrėti ir įvertinti – jis dar tinkamas vartoti ar jau nebe. Pagal galiojančius teisės aktus, kai kurių maisto produktų galiojimo terminas gali būti pratęsiamas mėnesiui ar dviem. Tokius produktus savanoriai paženklina specialiais lipdukais.“

Krepšeliai: nuo gausių iki kuklesnių

„Maisto banko“ komunikacijos vadovė atkreipia dėmesį, jog maisto paketų turinys kaskart būna skirtingas ir įvairaus dydžio.

„Išrūšiavę produktus, savanoriai įvertina viso tądien gauto maisto kiekį, kartu su koordinatore nusprendžia, kiek ir kokios kategorijos produktų galės žmonėms atiduoti.

Pavyzdžiui, jei gauname 100 kepalėlių duonos, o žmonių ateis 50, tada vienas žmogus galės paimti du kepalėlius, – pasakoja M. Petronytė. – Mūsų maisto krepšelis – tarsi loterija: skirstome ir daliname gamintojų, augintojų, prekybininkų mums tuo metu perduotus likusius produktus.

Vieną dieną gauname visų kategorijų maisto – nuo duonos ir pieno iki mėsos ar netgi saldėsių, kuriais ypač džiaugiasi vaikai, o būna ir tokių dienų, kai sukame galvas, kaipgi tą maistą sudėlioti, kad žmogus turėtų, ką parsinešti.

Iš anksto krepšelių turinio ir produktų kiekio numatyti negalime. Štai žinome, kad ateis, tarkime, 50 žmonių, o maisto tądien labai mažai. Tada į atiduotuvės lentynas dedame per „Maisto banko“ akcijas žmonių nupirktus ir suaukotus produktus.“

Išdalijo tūkstančius kilogramų

„Maisto banko“ atiduotuvė Kėdainių mieste, adresu Radvilų g. 59, veiklą pradėjo šių metų pradžioje ir sunkiau besiverčiantiems kraštiečiams jau išdalino daugiau kaip 44 tūkstančius kilogramų įvairiausių produktų. Šiuo metu „Maisto bankas“ Kėdainiuose remia beveik 5 000 gyventojų.

„Kreipiamės į rajono savivaldybę ir seniūnijas, kad čia dirbantys specialistai mums pateiktų sąrašus žmonių, kuriems dėl jų gaunamų nedidelių pajamų ar susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių (pvz., nelaimės, gaisro) reikėtų skirti paramą maisto produktais, – paaiškina M. Petronytė. – Tuos gyventojus mes ir kviečiame į atiduotuvę.

Jeigu žmogui reikalinga parama maisto produktais, tada jis turėtų kreiptis į savo socialinį darbuotoją pagal gyvenamąją vietą.“

Paramą skiria kartą per ketvirtį

Vienam šeimos nariui „Maisto bankas“ paramą skiria kartą per ketvirtį.

„Pavyzdžiui, turime daugiavaikę devynių asmenų šeimą. Juos atvykti kviečiame kartą per savaitę. O jeigu žmogus vienas, tada – kartą per ketvirtį, – pasakoja M. Petronytė. – Jeigu žmogų ištiko nelaimė, tarkime, jis per gaisrą neteko namų, tada socialinis darbuotojas gali į mus kreiptis papildomai ir mes skiriame maisto paketų daugiau ar dažniau. Dirbame pagal poreikį, kurį išsako socialiniai darbuotojai.“

M. Petronytė sako, jog norėtųsi maisto paketus žmonėms dalyti dažniau, bet viskas priklauso nuo to, kiek produktų surenkama. „Maisto banko“ komanda viliasi, jog maisto švaistymo problemai sulaukiant vis daugiau visuomenės dėmesio, fondui pavyks sparčiau plėsti savo partnerių tinklą ir drauge su jų pagalba nepritekliuje gyvenančių žmonių stalą įvairiais produktais nukrauti gausiau.