„Vikedos“ gamybos ir planavimo direktoriui svarbiausia gera atmosfera darbe ir namuose

Lina UKRINAITĖ

2022-ieji Karoliui Polzunovui buvo iššūkių metai: iki tol buvęs atsakingas už planavimą „Kėdainių konservų“ ir „Vikedos“ fabrikuose, metų pradžioje tapo „Dadu“ ledus gaminančio fabriko „Vikeda“ gamybos ir planavimo direktoriumi. Darbų ir atsakomybės padaugėjo: dabar jam reikia rūpintis ne tik ką pagaminti, bet ir kaip pagaminti. Iki tol jis daugiausia dirbo su skaičiais, atlikdavo savo tiesioginio vadovo užduotis ir atiduodavo planus gamybai. Dabar, be viso šito, jis atsakingas ir už tai, kad jo darbuotojai puikiai jaustųsi savo darbo vietoje. Gerai yra tai, kad Karoliui labai patinka bendrauti su žmonėmis. „Geras vadovas turi žinoti, kuo gyvena jo darbuotojai: kaip jiems sekasi ir darbe, ir už jo ribų, – įsitikinęs jis. – Man lengva bendrauti, skirti dėmesį, tą aš moku“.

Į priekį veda iššūkiai

Per septynerius darbo „Vikonda grupės“ įmonėse metus Karolis jaučiasi labai užaugęs, tapęs puikiu specialistu, bet liko toks pats paprastas, lengvai bendraujantis.

„Stipriai patobulėjau, – neabejoja. – Mano akimis, „Vikonda grupės“ įmonės yra labai gera mokykla. Išmokau disciplinos. Darbų yra begalė, gamyboje kasdien atsiranda neplanuotų iššūkių, tad labai svarbu laikytis terminų, planuoti laiką.“

Vienas iš „Vikedos“ vadovų prisipažįsta, kad jei būtų ramu, visai negalėtų dirbti. Jei kitus neapibrėžtumas išmuša iš vėžių, Karolį tai įkrauna.

„Aš tiek metų planavime, jis man tinka ir patinka, nes vis kažkas atsitinka pačią paskutinę akimirką ir turi viską perplanuoti“, – kalbėjo jis.  

25 metų gimtadienį švenčiančiai „Vikedai“ šie metai nebuvo iš lengvųjų: įdiegė naują gamybos liniją, reikėjo išmokti ja naudotis. Dabar darbai jau sustyguoti ir Karolis įsitikinęs, kad kiti metai fabrikui bus rekordiniai, mat su nauja linija darbas dukart našesnis: dabar per minutę pagaminama 240 porcijų ledų.

Karolį džiugina ir laimėjimai: „Vikonda grupei“ priklausantis ledų fabrikas apdovanotas Lietuvos metų gaminio medaliu už šiųmetę naujieną – šokoladu glaistytus vanilės skonio ledus su sūdytais karamelizuotais žemės riešutais ir sūrios kramelės įdaru.

„Vikedos“ gamybos ir planavimo vadovas prisipažįsta esąs smaližius, dažnai besimėgaujantis fabriko gaminamais produktais. „Kol neatsivalgau naujienos, tol nenusiraminu“, –  juokiasi jis.

Darbe labai svarbu auginantis vadovas

Karoliui labai svarbu, kad šalia būtų auginantis vadovas, kuris būtų jam pavyzdys. „Vikedos“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis kaip tik toks ir yra: jis pagelbės bet kurioje situacijoje – ir darbo, ir kitais klausimais.

„Algirdas nedvejoja, nebijo atsakomybės, naujovių, man šalia tokio žmogaus labai lengva dirbti, – džiaugiasi pašnekovas. – Jis labai reiklus, o aš toks pats. Dėl mūsų vadovo aš labai tikiu įmonės ateitimi, tikiu, kad mes augsime ir augsime.“

Šiltai Karolis prisimena ir savo vadovą pirmojoje darbovietėje – Krekenavos agrofirmoje.  Tuomet ten gamybai vadovavo Virginijus Dambrauskas. Jis tapo Karoliui autoritetu:

„Visada norėjau užaugti iki tokio lygio, kokį buvo pasiekęs Virginijus. Norėjau eiti tuo pačiu keliu. Buvau jaunas ir mane be proto žavėjo jo vadovavimo stilius: jis viską laikė savo rankose“.

O koks dar turi būti vadovas? „Pirmiausia, žmoniškas su savo darbuotojais, – įsitikinęs Karolis. –  Geras vadovas turi žinoti, kuo gyvena jo darbuotojai: kaip jiems sekasi darbe, kokie jų pomėgiai.“

Gamybos ir planavimo direktorius labai gerai pažįsta savo darbuotojus: visi dirba kaip viena didelė šeima, kartu pietauja, pakalba įvairiomis temomis.

„Man darbuotojai – ne tik darbuotojai, jaučiu atsakomybę už juos, kaip jie jaučiasi, kokios jų nuotaikos, – kalba Karolis. – Man labai svarbu, kad darbe būtų gera atmosfera.“

Stiprybės pagrindas – draugiška šeima

Po darbų K. Polzunovas skuba namo, kur jo laukia žmona Jovita ir dvi dukrytės: beveik trejų metų Jorė ir pusantrų Žemyna. Laikas su jomis – jam pats geriausias poilsis.

Deja, šiuo laikotarpiu dukrytėms skiria mažiau laiko: šiek tiek pabuvęs namie jis jas išbučiuoja ir skuba į statybas, kur kyla šeimos svajonių namas. Jį Karolis stato kartu su savo tėčiu.

Žmona, su kuria susipažino atėjęs dirbti į Krekenavos agrofirmą, nelabai džiūgauja, kad vyras nuolat darbuose, kad ten praleidžia ir savaitgalius, bet supranta, kad kitaip nebus, nes vyras stengiasi dėl šeimos gerovės.

Šildo mintis, kad kitų metų pabaigoje, kai šeima įsikraustys į naujus namus, tėčio bus daugiau. Vienintelis šventas laikas – penktadienio vakaras: jis visada skirtas žmonai ir dukrytėms.

Namą Polzunovai stato nuo pat pamatų savo rankomis.

„Mano tėtis – statybininkas: jis ir paragino statyti patiems. Vienas nebūčiau išdrįsęs, –  prisipažįsta Karolis. – Statydami patys, pastatysime savo svajonių namą.“

Šiuo darbų kupinu laikotarpiu pritrūksta laiko vienam didžiausių Karolių malonumų – pirčiai. „Beprotiškai mėgstu pirtį, mėgsta ją ir mano šeima, savo mergaites ten veduosi“, – pasakoja jis. 

Kiek pamena save, tiek jis pamena ir pirtį. Nuo pat mažumės kiekvieną savaitgalį iš Panevėžio, kur gyveno su tėvais, traukdavo į kaimelį šalia Šėtos pas senelius: ten ūkis, daržai ir, žinoma, pirtis, kur eidavo kartu su tėčiu ir seneliu.

„Man pirtis yra gerų emocijų vieta, kur palieki visas mintis, atsipalaiduoji, – dalijosi pašnekovas. – Mūsų šeimai pirtis yra poilsis ir kūnui, ir dvasiai.“

Kol įsirengs savo pirtį, Karolis lankosi tėvų sodyboje, kurioje, žinoma, taip pat stovi pirtis.

Kitas Kalėdas Polzunovai norėtų švęsti savo naujajame name kartu su tėvų ir seserų šeimomis. O šiemet, kaip ir kasmet, važiuos į Šėtą, kur kartu su tėvais ir sesers šeima, auginančia keturis vaikus, sutiks žiemos šventes, vaikus lankys Kalėdų Senis.

Karolis neįsivaizduoja, kad galėtų švęsti Kalėdas ne Lietuvoje, kažkur išvažiuoti. Jis labai myli Lietuvą ir jos gamtą, joje praleidžia daug laiko. Kitas dalykas: kaip švęsti atskirai nuo artimųjų? „Tėtis ir mama yra mano geriausi draugai: neturime vienas nuo kito paslapčių, galime pasikalbėti įvairiausiomis temos, – pasakoja Karolis. – Su tėvais ir sesers šeima labai dažnai susitinkame. Man tai labai svarbu, mūsų santykiai labai geri.“

Statydami kartu namą tėvas ir sūnus Polzunovai praleidžia daug laiko kartu ir Karolis labai tuo džiaugiasi. Gal tas lengvas santykis su aplinkiniais atėjo iš šeimos?

„Taip, tikriausiai taip, – sutinka Karolis. – Artimi santykiai su tėvais, vaikais yra gyvenimo prasmė. Aš didžiuojuosi savo gražiais santykiais, mes kaip kumštis, kiekvienoje situacijoje vienas kitą palaikome.“

„Vikedos“ gamybos ir planavimo direktorius daug važinėja, tad kol vairuoja, visus artimiausius šeimos narius ir draugus apskambina. Jam gera bendrauti su savo mylimais žmonėmis, gera apie juos žinoti, pasidalinti savo naujienomis, bendrai spręsti klausimus.

„Tikriausiai taip ir yra: kai šeimoje skiriama daug dėmesio bendravimai, kai rodoma, koks svarbus kitas žmogus, lengva ir su darbuotojais, – sako jis. – Kolegos man yra ne tik žmonės, kuriems deleguoju užduotis, man jie svarbūs, įdomūs, man norisi su jais gerai sutarti“.

O kokios dovanos Karolis labiausiai laukia Kalėdoms?

„Kartu susėsti prie bendro stalo, leisti laiką su mylimais žmonėmis“, – net nesvarstydamas atsako jis.