Vėtros ir karštis kelia nerimą ūkininkams
Žemės ūkyje orai yra vienas svarbiausių veiksnių, nuo kurių priklauso derlius, o kartu ir ūkininkaujančio žmogaus ateitis. Pirmasis vasaros mėnuo jau spėjo gerokai nustekenti ūkininkus, tad derliaus nuėmimo dabar laukiama su nerimu.
Pakenkė daržininkams
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Virmanto Ivanausko teigimu, vėtros Kėdainių rajone labai stiprių nuostolių nepridarė.
„Vėtra rajone šiek tiek žalos padarė, vietomis yra išguldytų javų, tačiau tikrai ne masiškai. Žinoma, vienur labiau pakenkė, kitur mažiau, bet iš esmės didelių nuostolių vėtros nepadarė“, – tikino V. Ivanauskas.
Tačiau vėtros, panašu, dar ne blogiausia, kas gali nutikti. Prieš tai karaliavusi sausra kelia žymiai didesnį rūpestį.
„Sausra, kuri buvo dar iki vėtrų, turės nemažai įtakos derliui. Tiek vasarinėms, tiek žieminėms kultūroms pakenkė.
Daržininkams labiausiai skaudu ir sunku dabar, nes sausra labai daug nuostolių pridarė. Morkos ypač sunkiai dygo, o sudygusios sunkiai auga. Trūksta drėgmės, o ir laistyti nėra iš kur – viskas išdžiūvę“, – kalbėjo V. Ivanauskas.
Pašnekovo teigimu, šiemet pirmą kartą daugelio auginami žirniai ir pupos laikosi neblogai. Kol kas ūkininkai labiausiai bijosi dar dažnesnių permainingų orų – labiausiai pakenktų kruša, mat ledukai iškapotų augalus.
Su nerimu laukia javapjūtės
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas teigė, kad tiek sausra, tiek vėtros grūdininkams kelia didelį nerimą.
„Sausra tikrai Kėdainių rajono žemdirbiams pakenkė. Lengvesnėse žemėse tai buvo aiškiai matyti, dabar jau gal susivienodino, nes visur ėmė gelsti javai. Tačiau žieminiai javai ir rapsai buvo stiprokai pažeisti sausros ir derliai bus mažesni, nei ūkininkai tikėjosi.
Paskutinės vėtros ir liūtys taip pat pakenkė. Su kiekviena vėtra mes matome, kad vis daugiau pasėlių yra išguldyta. Smarkios liūtys prisideda prie javų išgulimo – būtent vėjo ir lietaus kombinacija kenkia. Žinoma, tai kelia ūkininkams didžiulį nerimą. Savaitgalį vėl neramius orus prognozuoja, taigi susirūpinę laukiame, ką dabar orai atneš“, – kalbėjo A. Macijauskas.
Tiesa, išgulusių javų „nurašyti“ iš karto nevertėtų – jie gali tinkamai subręsti net ir išgulę, tačiau viskas priklauso nuo oro sąlygų javapjūtės metu.
„Išgulusių javų išbraukti nereikia. Juos iškulti taip pat įmanoma, tačiau viskas priklauso nuo to, kokios oro sąlygos bus javapjūtės metu. Jeigu oras bus sausas, tai tas javų išgulimas jokios įtakos nepadarys. Tačiau jeigu oro sąlygos bus nors kiek sudėtingesnės, bus drėgna, gali taip atsitikti, kad tuos išgulusius javus gali tekti išbrokuoti, nes jų kokybė nukentės. Jie ims dygti varpose ir taps nebetinkami perdirbti.
Kol javai statūs, neišgulę, žemdirbiai ramiau laukia javapjūtės, bet dabar esminis klausimas – kaip juos pavyks nuimti“, – kalbėjo asociacijos pirmininkas.
