Vėsus pavasaris bičių nelepina
Ką veikia augalininkai pavasarį, turbūt niekam ne paslaptis. Jų darbas matomas laukuose, keliuose zuja traktoriai, ankstyvą pavasarį pirmieji sužaliuoja pasėliai. Tuo tarpu ką veikia bitininkai pavasarį, žino nedaugelis. Apie avilių ir bičių priežiūros darbus bei šiltojo sezono pradžią „Rinkos aikštei“ pasakojo Kėdainių bitininkų draugijos pirmininkė Diana Tamašauskienė.
Orai nedžiugina
Kaip pavasarinės šilumos gūsis staiga atėjo, taip staiga ir praėjo – kol kas gyventojus liūdina nuolatiniai lietūs ir vėjuotos vėsios dienos. Bitėms kol kas taip pat šaltoka. „Orai išties nedžiugina, yra vėsu. Norisi, kad būtų daug šilčiau, nes dabar yra pats bičių stiprėjimo metas, augimas, atsigavimas po žiemos. Visiems būtų smagiau, jei orai būtų šiltesni. Jau yra gamtoje atsiradę nektaro, žiedadulkių – glindės nužydėjo jau, netrukus klevai ims žydėti, o kai kur, kur šilčiau, jau ir žydi jie. Bitėms šis laikotarpis labai svarbus“, – pasakojo D. Tamašauskienė.
Saulėtose vietovėse, kur yra užuovėja ir nėra vėjų, bitės gana aktyviai skraido ir kai šiluma siekia vos 100C. Tačiau paprastai bitės suaktyvėja, kai oro temperatūra pasiekia 150C.
„Kai lauke būna 150C, galima drąsiai apžiūrėti lizdus. Praeitą sekmadienį jau buvau užmetusi akį į avilius – tai tikrai bitės gerai jautėsi, nebuvo joms šalta, nors temperatūra ir buvo gana žema“, – pasakojo bitininkė.
Augimo laikas
Bičių ramybės laikotarpis trunka apie 6 mėnesius. „Jei bitininkas labai atsakingai rūpinasi bitėmis, spalio pabaigoje atlieka paskutinį bičių gydymą, apžiūri ir sutvarko avilį ir palieka jas žiemoti. Ši žiema buvo kiek šiltesnė nei įprasta, o paskui atvėso ir maždaug vienodas šaltukas laikėsi. Taigi bitės peržiemojo neblogai, pavasarį laiku apsiskraidė, o dabar šeimos po truputį auga. Viskas vyksta gerai.
Kita vertus, kai kurie bitininkai jau skundėsi, kad yra žuvusių bičių šeimų. Taip nutinka dėl prasto maisto, jei jis susikristalizuoja ir sukietėja avilyje, bitės negali maitintis ir žūva iš bado“, – pasakojo bitininkė.
Pagrindinis pavasarinis bitininko darbas – pažiūrėti, kaip bitės peržiemojo. Tiesa, tą daryti reikia pačioje pavasario pradžioje. Svarbu įsitikinti, kad bitės sveikos, pasižiūrėti, ar yra motinos, ar šeimos nesutranėjusios, bei ar yra maisto.
„Jeigu kas jaučia, kad mažiau pamaitino bites, pagailėjo maisto, turėtų susirūpinti. Mat maisto bitėms susirasti dabar dėl vėsaus oro tikrai sunku, o šiuo metu bitės maitinasi labai aktyviai, nes augina perus“, – dėmesį atkreipė D. Tamašauskienė.
Svarbu apsaugoti nuo ligų
Bitininkas kartu su patirtimi įgyja ir gebėjimų suprasti, ar jo bitėms viskas gerai. „Bitininkas jaučia tokius dalykus, tačiau tai ateina kartu su patirtimi. Reikia žinoti daugybę smulkmenų, nes per vieną dieną gali daug dalykų nutikti. Yra darbų, kurie yra suplanuoti ir kuriuos būtina laiku atlikti. Susiaurinti lizdus, išimti medų ir pagydyti bites nuo varozės“, – komentuoja bitininkė.
Varozė – invazinė bičių liga, kurią sukelia erkė, parazituojanti ant bičių, tranų, motinų taip pat ir ant traninių, rečiau ant bičių darbininkių perų. Erkės prikimba prie suaugusių bičių ar jų lervų ir siurbia hemolimfą. Tokia šeima nusilpsta ir negydoma paprastai visada žūva (dažniausiai žiemą arba ankstyvą pavasarį). Suaugusi erkė padeda kiaušinėlius į tuščia korio akutę. Išsiritusios jaunos erkės užpuola ten besivystančią bitės lervą.
Ligą platina sergančios bičių šeimos ir jų spiečiai. Šeimos viduje sukėlėją platina ir kitas šeimas užkrečia bitės darbininkės, taip pat bičių motinos, ant kurių kūno yra erkių patelių. Ypač pavojingas varozės plitimo židinys yra atviri traniniai perai.
Varozei gydyti naudojami tokie preparatai kaip akaricidinės juostelės, amitrazė, skruzdžių, oksalo rūgštys.
„Varozė yra visur, kiekviename avilyje Lietuvoje ir visoje Europoje, nes ši liga labai išplitusi. Varozės kontrolė yra pats svarbiausias dalykas, nes jei nekontroliuosime erkių dauginimosi, per du tris metus prarasime visas bičių šeimas. Be to, dėl varozės plinta įvairios virusinės ligos – silpnėja bučių imunitetas, jos tampa imlios ligoms ir prasideda didžiulės bėdos“, – pasakoja D. Tamašauskienė.
Pašnekovės teigimu, gydymas gali būti įvairialypis: „Reikia parinkti tinkamus preparatus, tinkamas dozes, laiku atlikti gydymo darbus – daryti viską taip, kaip nurodoma preparato instrukcijose“.
Bitės bėga dėl visokių priežasčių
Dažnas yra girdėjęs istorijų, kaip bitės „pabėga“ iš avilio ir įsikuria kažkur kitur.
„Išskridimas iš avilio gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti natūralus spietimas, kuris vyksta birželio viduryje. Šeimos natūraliai dauginasi – tai instinktyvu, tačiau bitininkas gali tą sukontroliuoti, jei laiku plečia lizdus, atidalija šeimas. Tačiau jeigu bitininkas tik paruošia bites pavasariui ir jam terūpi tik medų išsisukti, tai bitės pradeda natūraliai daugintis ir šeimos ima spiesti“, – komentuoja bitininkė.
Svarbu sutarti su ūkininkais
Pašnekovės teigimu, yra bitininkų, kurie dėl bičių šeimos spietimo nesijaudina ir jokių veiksmų nesiima. Tačiau bitės palikti avilį gali ir dėl kitokių priežasčių.
„Rudenį nutinka taip, kad bitės avilį palieka dėl ligų – avilyje lieka vos kelios bitės. Būna, kad bitės neapsikenčia cheminių medžiagų, jeigu jų patenka į avilį, bitės pasidaro neramios. Aišku, ne visada jos palieka avilį. Būna, kad ir išmiršta nuo cheminių preparatų – šalia avilio matomas mirusių bičių takas. Yra tokių atvejų buvę, kad vasaros vidury, po to, kai ūkininkai dienos metu purškė rapsus, ir bitės lankė rapsų žiedus, jos buvo stipriai apnuodytos. Buvo ištisi negyvų bičių šleifai nuo rapsų iki avilio. Vasaros viduryje bičių šeimos būna pilnai išsiplėtusios, jų būna iki 80 000 ar net daugiau suskaičiuojama. O po tokių atvejų atsidarai avilį, ir matai, kad bičių yra tik lizde. Tai labai baisus dalykas“, – kalbėjo D. Tamašauskienė.
Tiesa, yra numatyta, kad pasėlių purškimai nuo ligų turi vykti nakties metu – kai bitės nelanko žiedų. Tačiau ne visada ūkininkai paiso nurodymų, kartais dėl elementarių priežasčių – kažko nespėja, dėl nepatogaus darbo laikas, kai jie yra pavargę, iškritusi rasa, kuri mažina chemikalų poveikį ar panašiai.
„Labai svarbu yra bitininkams susitarti su ūkininkais. Tai yra tiesiog elementarus žmogiškas bendravimas. Bitininkai, deklaravę bites, gauna pranešimus apie planuojamus pasėlių purškimus vienoje ar kitoje vietovėje, taigi galima tam pasiruošti. Tiesa, apsaugoti bites nuo purškiamų žiedų lankymo labai sudėtinga – tuo metu šeimos būna išsiplėtusios. Uždengti laktos negalima, nes bičių šeima gali uždusti. Jos būna prisinešusios daug nektaro, avilyje būna daug drėgmės, aukšta temperatūra, ir jeigu bitės neturės galimybės prasivėdinti, jos gali uždusti, sušusti. Išvežti bites taip pat ne visada pavyksta. Iš esmės geriausias būdas – susitarti gražiuoju su ūkininkais ir atkreipti jų dėmesį į šalia bites auginančius žmones“, – pasakojo bitininkė.
