Įvertino aplinkos taršą Kėdainiuose
Kasmet Kėdainių rajone vykdomas aplinkos monitoringas. Pagal tarptautinius standartus atlikti tyrimai pateikti Darnaus vystymo instituto ataskaitoje. Tyrimai atlikti buvo trimis etapais – vasaros viduryje, rudens pradžioje bei žiemos pradžioje. Paaiškėjo, kad labiausiai Kėdainiuose užterštas vanduo, o oro ir dirvožemio užterštumas Kėdainių rajono gyventojams turėtų kelti mažesnį galvos skausmą.
Tyrė orą
Kėdainiai itin dažnai skamba kaip vietovė, kurioje sklando daug nemalonių kvapų. Išvystytas žemės ūkis bei pramonės rajonas gyventojus verčia abejoti, ar tik ne didžiosios įmonės ar ūkiai kalti dėl kartais sunkiai pakeliamos smarvės lauke.
Kėdainių pramonės rajone tirtos sieros dioksido ir fluoro vandenilio koncentracijos. Pramonės rajoną supančiose gyvenvietėse tirtos ne tik sieros dioksido, bet ir azoto oksidų koncentracijos.
Be to, naudojant metodą, kai mėginių ėmimas vykdomas siurbiant orą (30 min.), tirtos kvapus lydinčių medžiagų – amoniako ir sieros vandenilio – įmonių artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje.
[quote author=“Aut. past.“]Tiriant dirvožemį pastebėta, kad Kėdainių rajone viršutinio dirvožemio sluoksnių sunkiųjų metalų ir naftos produktų koncentracija tiriamuoju laikotarpiu buvo žymiai mažesnės už didžiausias leistinas koncentracijas.[/quote]
Tyrimo metu rajone nebuvo užfiksuota, kad tirtos medžiagos viršytų normas.
Vis dėlto atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. II ketv. didžiausia amoniako koncentracija užfiksuota šalia UAB Aristavos ūkio įrengtoje matavimų vietoje. O štai rudens pradžioje didžiausia amoniako koncentracija užfiksuota šalia UAB „Bekonas LT“ kiaulių komplekso.
Nevėžis – užterštas
Tuo tarpu paviršinio vandens tyrimų rezultatai – gerokai labiau liūdinantys.
Jeigu tiriant orą nebuvo nustatyta atvejų, kad būtų viršytos normos, tiriant vandenį rasta daugybė neatitikimų.
Ištirtos visos rajono upės ir upeliai, tyrimai imti skirtingose upių vietose, taip pat tirti tvenkiniai.
Vasaros tyrimo metu nustatyta, kad Nevėžyje žemiau Kėdainių ir Nevėžyje aukščiau Liaudies, organinės taršos BDS7 koncentracijos viršijo ribinę vertę. Iš visų nagrinėtų upių, Dotnuvėlėje aukščiau Gudžiūnų, 2019 m. birželio mėn. buvo fiksuojama santykinai aukščiausia amonio azoto koncentracija ir šioje vietoje viršijo ribinę vertę.
Rudenį atlikus tyrimus rezultatai dar pablogėjo – biologinė tarša ribinę vertę viršijo Nevėžyje aukščiau Liaudies, Nevėžyje prie Vilainių ir Nevėžyje žemiau Kėdainių BDS7 koncentracijos viršijo ribinę vertę. Nitritų azoto koncentracijos ribinę vertę viršijo Nevėžyje žemiau Kėdainių, Barupės žiotyse, Smilgoje prie Kėdainių, Smilgos žiotyse, Aluonos žiotyse ir Žalesio žiotyse.
O kaip tvenkiniai?
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ribinė teršalų koncentracija viršyta buvo Babėnų ir Akademijos tvenkiniuose.
Rudens pradžioje organinė tarša viršijo normas tik Babėnų tvenkinyje, o štai atlikus tyrimus gruodį, normos viršytos buvo ir Akademijos tvenkinyje.
[quote author=“Aut. past.“]Nepaisant to, kad krašto gyventojai dažnai skundžiasi nemaloniais kvapais, tvyrančiais ore, trimis etapais tirta oro tarša neatskleidė jokių nuokrypių nuo normų.[/quote]
Tyrė ir šulinius
Šulinių vandenį tirti turi ir patys vartotojai. Vis dėlto geriamojo vandens kokybė daro tiesioginę įtaką žmonių sveikatai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kai kuriuose šuliniuose tirtas vanduo gali būti nesaugus gyventojams.
Savitojo elektros laidžio viršijimas užfiksuotas Rožių g. 10, Aristavoje, esančiame šachtiniame šulinyje.
Nitratų koncentracijos viršijimai užfiksuoti Rožių g. 9, Paobelio k., esančiame šachtiniame šulinyje, Šerkšnės g. 8 ir Veteranų g. 25, Medėkšiuose, esančiuose šachtiniuose šuliniuose, Ariogalos g. 56 ir Kaštonų g. 10, Josvainiuose, esančiuose šachtiniuose šuliniuose, Pakrantės g. 4, Aristavoje, esančiame šachtiniame šulinyje, Melioratorių g. 39 ir Šaltinio g. 5, Vilainiuose, esančiuose šachtiniuose šuliniuose bei Rožių g. 6, Tiskūnuose, esančiame šachtiniame šulinyje.
Šulinių vandenį naudojantys gyventojai turėtų sutvarkyti šulinių aplinką ir pačius šulinius, kad jie atitiktų sanitarinius-higieninius reikalavimus. Ypač būtina užsandarinti rentinių sandūras ir apsaugoti šulinius nuo paviršinio vandens.
Šulinių sanitarinėje zonoje reikėtų apriboti ūkinę-gamybinę veiklą bei automobilių statymą ir remontą. Paprastai nuo šulinio iki kenksmingų elementų turėtų būti ne mažesnis kaip 50 metrų atstumas. Nuo šulinio iki gyvenamojo namo turi būti ne mažiau, kaip 7 metrų atstumas, iki garažo, ūkinio pastato arba šiltnamių – 10 metrų atstumas, iki tvarto, kompostavimo vietos ar mėšlidės – 25 metrų atstumas.
Maža to, bent kartą per metus šulinius būtina išvalyti.
Tarša užfiksuota ir prie stadiono
Tiriant dirvožemį pastebėta, kad Kėdainių rajone viršutinio dirvožemio sluoksnių sunkiųjų metalų ir naftos produktų koncentracija tiriamuoju laikotarpiu buvo žymiai mažesnės už didžiausias leistinas koncentracijas.
Vis dėlto šalia Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos stadiono švino normos viršijo nustatytą ribinę vertę ir siekė 216 mg/kg., kai leistina riba – vos 80 mg/kg.
