Verta perskaityti: „Ledo rūmas“ – juvelyrinis romanas gryno teksto mėgėjams
Rūta ŠVEDIENĖ
Labai graži knyga, be galo lyriška ir metaforiška. Ištroškusiems įvykių, siužetiškumo, greičio ir judėjimo geriau neskaityti.
Skaityti tiems, kas mėgsta poeziją, lyrinį, gryną žodį, kas geba giliau pajausti ir nesitenkina vien įtraukiančiu siužetu, įvykių greita eiga. Tai rimtoji literatūra. Šią knygą į lietuvių kalbą išvertė Justė Nepaitė. Neseniai šiais metais išleido „Baltos lankos“.
„Keturios po blakstienomis žibančios ir spindinčios akys. Užpildančios visą veidrodžio stiklą. Klausimai, išnyrantys į paviršių ir vėl pasislepiantys. Nežinau: ugnelės ir šviesa akyse, tavo žvilgsnis į mane, mano žvilgsnis į tave, į tave vieną, į veidrodžio stiklą ir atgal, ir jokio atsakymo į klausimą, kas čia vyksta, jokio paaiškinimo.“
Mažame Norvegijos kaimelyje į paauglystę žengiančios mergaitės Sisė ir Unė užmezga ypatingą draugystę. Jos nuo pat pradžių pajunta atradusios neįprastą, joms pačioms neperprantamą tarpusavio ryšį.
Tarsi būtų viena siela skirtinguose kūnuose. Tačiau vieną šaltą žiemos rytą Unė, užuot ėjusi į mokyklą, patraukia prie milžiniško užšalusio krioklio, vietinių vadinamo Ledo rūmu.
Painūs ledo labirintai paklaidina Unę, o Sisė visą ilgą žiemą lieka įkalinta savo pačios minčių speige.
„Ledo rūmas“ – metaforiškas, skaidrus, taupia kalba, tik Tarjei Vesaas‘ui būdingu fragmentišku stiliumi parašytas romanas apie bundančius jausmus, vienatvę ir nepritapimą, žengimą į suaugusiųjų pasaulį, apie tamsias sielos kertes, kur tarpusavyje kovoja įvairios jėgos, jausmai ir troškimai.
Taigi, skandinavų literatūra yra ne vien tik vienas po kito Lietuvoje verčiami ir leidžiami detektyviniai veiksmo trileriai, bet ir įdomios bei provokuojančios istorijos. Mažas juvelyrinis romanas „Ledo rūmas“, parašytas XX amžiaus viduryje, laikomas vienu geriausiu rašytojo kūrinių.
Daugelis literatūros kritikų tvirtina, kad vienas iš pagrindinių geros ir aukštos prabos literatūros kriterijų yra laikas. Būtent nesenstanti literatūra, kuri aktualijomis „nenusidėvi“ per tam tikrą laiką, yra tvarumo ženklas.
Šioji norvego literatūra yra be esminių laiko žymių, sunku pasakyti, kada vyksta veiksmas.
Atokiame Norvegijos miestelyje, o gal net gyvenvietėje, šis pasakojimas galėjo vykti šią žiemą, o gal ir prieš 100 metų.
Autorius išskirtinai grynindamas tekstą, atsisako istorinių epochos atributų, nesistengia pasakojimo įkomponuoti nei į socialinius, nei į kitokius rėmus.
Lieka tik žmogus ir gamta.
Draugių ryšį autorius perteikia taip magiškai, abstrakčiai ir neįvardijamai, lyg tarp mergaičių būtų kokia nors energinė trauka, pats likimas. T. Vesaas‘as iš tikrųjų yra tylos ir nutylėjimo, neįvardijimo meistras.
Visas teksto magnetizmas lieka už pasakojimo. Kita vertus, kadangi pačios mergaitės negali to įvardyti, nes neturi tinkamų žodžių besimezgantiems seseriškiems ryšiams nusakyti, lieka tik jausmas be verbalinės išraiškos. Ko norėti, juk vaikai dar ir nemoka konkretizuoti bei įvardyti.
Knygos galiniame viršelyje pateiktos kelios nuomonės:
„Koks šis romanas grynas. Koks subtilus. Koks galingas. Koks nepanašus į jokį kitą. Jis unikalus. Jis nepamirštamas. Jis ypatingas.“ Doris Lessing
„Šis romanas – tai asketiškas poetinis grynumas, stojiška išmintis, virpantis gamtos atliepimas.“ Times Literary Supplement
„Pasakojimas prikaustantis, aprašymai kupini nuginkluojančio grožio, atsiverianti prasmė tokia pat didinga kaip tasai ežeras, po truputį virstantis ledu.“ Times
Tarjei Vesaas‘as (1897–1970) laikomas vienu iškiliausių XX a. norvegų rašytojų, tris kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Bene geriausius savo romanus parašė perkopęs šešiasdešimtmetį. 1957 m. pasirodė romanas „Paukščiai“, 1963 m. – „Ledo rūmas“, laikomas vienu meistriškiausių T. Vesaas‘o kūrinių.
1964 m. už jį rašytojas buvo apdovanotas Šiaurės Tarybos literatūros premija ir tapo pirmuoju norvegų rašytoju, gavusiu šį svarbiausią skandinavų literatūros apdovanojimą. Iš viso T. Vesaas‘as parašė per trisdešimt kūrinių. Jo knygos išverstos į daugelį pasaulio kalbų, ne viena buvo ekranizuota.
Knyga yra Kėdainių r. sav. viešojoje Mikalojaus Daukšos bibliotekoje.
