Verta perskaityti: Knyga „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“
Rūta Švedienė
Skaitymo malonumas. Ne kiekvieną knygą skaitant jį galima pajausti. Oi, retai. O čia štai tokia knyga. Kodėl verta atidžiai ir įdėmiai skaityti geras knygas? Į šį klausimą negalima atsakyti geriau už Thomasą C. Fosterį: literatūra taps prasmingesnė ir teiks daugiau malonumo.
Žinoma, kad tai suprastum, pajaustum, priklauso nuo paties tavęs. Juk mes tarsi šokam į žodžius, sakinius visais savo intelekto, vaizduotės ir jausmų ištekliais. Ką sugebėsi pagauti, priklauso nuo tavo paties „čiuptuvų“.
Ši knyga – gal detektyvas, gal pasaka, gal filosofija. Skaityti buvo ir labai įdomu, ir labai malonu. Sklandūs sakiniai, įdomios mintys, pasakojimo intriga vis kvietė skaityti dar dar.
Atokiame Lenkijos kaime keistuolė Janina Dušejko tamsiais žiemos vakarais studijuoja astrologiją, kartu su buvusiu mokiniu verčia Williamo Blake‘o poeziją ir prižiūri Varšuvos gyventojų sodo namelius. Ji mieliau renkasi gyvūnų nei žmonių draugiją. Ieško ryšių tarp planetų išsidėstymo ir to, ką rodo televizija. Jos manymu, žmonių vardai dažnai neatitinka konkrečių asmenybių, todėl žmones verta pervardyti.
Netikėtai kaimelio ramybę sudrumsčia paslaptinga Janinos kaimyno, praminto Didžiąja Pėda, mirtis. O tuomet pasipila ištisa keistų mirčių virtinė. Energingoji moteris ima versti nusistovėjusį – ir užsistovėjusį – tradicinį vietinės bendruomenės gyvenimą aukštyn kojom…
Intriguojantis detektyvinis šio romano siužetas labai išradingai panaudojamas skaitytojų dėmesiui prikaustyti. Tačiau knygoje kartu keliama daugybė svarbių idėjų – nuo hipsteriškos laisvamanybės iki ekofeminizmo.
Ši knyga – gal detektyvas, gal pasaka, gal filosofija. Skaityti buvo ir labai įdomu, ir labai malonu. Sklandūs sakiniai, įdomios mintys, pasakojimo intriga vis kvietė skaityti dar dar.
Aut. past.
Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, Nobelio literatūros premijos laureate. 2018 m. už romaną „Bėgūnai“ ji pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“ (angliškai romanas pasirodė „Flights“ pavadinimu).
Antrą kartą autorė „Man Booker International Prize“ premijai buvo pristatyta 2019 m. už romaną „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“. Kūrinys pateko į trumpąjį premijos sąrašą. Prieš dešimtį metų Lenkijoje išėjęs Olgos Tokarczuk romanas šiandien pasirodo dar aktualesnis, dar sodresnis, dar subtiliau atskleidžiantis nūdienos pasaulio natas.
Nepaprasta knyga. Tokarczuk romanas – linksmas, vaizdingas, pavojingas ir verčiantis sunerimti. Jame keliama rūsčių klausimų apie žmogaus elgesį. Nuoširdžiai žaviuosi šiuo nuostabiu kūriniu.
Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Vertėjas Vyturys Jarutis.
Trumputė ištrauka stiliui pajausti
Bet paskui, po darbo, susėdome saulės atokaitoje prie jo namo, kur palengva ruošėsi žydėti bijūnai, o visas pasaulis regėjos paauksuotas plonyčiu sluoksneliu.
– Ką judu veikėte gyvenime? – staiga paklausė Borosas.
Klausimas buvo toks netikėtas, kad bemat leidausi užvaldoma prisiminimų. Jie ėmė plaukti prieš akis ir, kaip ir būna su prisiminimais, viskas juose atrodė geriau, gražiau, laimingiau nei iš tikrųjų. Keista, bet visi nutilome. Mano amžiaus žmonės nebeturi vietų, kurias iš tikrųjų mylėjo ir kurioms priklausė.
Liovėsi egzistavusios vaikystės ir jaunystės vietos, kaimai, į kuriuos važiuodavai per atostogas, parkai su nepatogiais suoliukais, kuriuose skleidėsi pirmosios meilės, seni miestai, kavinės, namai. Net jei išliko jų išorinis pavidalas, tatai tik dar labiau liūdna, nes primena kiautą,
kurio viduje tuščia. Nėra kur sugrįžti.
Atrodo, lyg būtum įkalintas. Kameros sienos horizontas, ką matau. Už jų egzistuojantis pasaulis yra man svetimas, jis ne mano. Todėl tokiems žmonėms kaip aš yra galimi tik čia ir dabar, nes kiekvienas paskui yra abejotinas, kiekviena ateitis tik šmėžuoja, neapibrėžia, panaši į miražą, kuris gali pranykti nuo menkiausio dvelktelėjimo.
Štai tokios mintys mane buvo apnikusios, kai sėdėjome nuščiuvę. Tai buvo geriau nei pokalbis.
5 Komentarai
rašykite be klaidų
Kur jūs matote klaidų?
Nêra nei vienos klaidos.tobulas tekstas
Įdomu, skaito kasnors tokį šūdą dar? Nes feisbuke tai laikų visai nerenka tie jos tekstai. Turėtų ir skaitomumo nebūti visai. Tai koks tikslas čia spausdint?
Debilai tikrai neskaito.čia ne pletkai.