Vėjo jėgainė mano dirbamoje žemėje: ar dar galėsiu ūkininkauti ir ką iš to gausiu?

Aktualijos
rinkosaikste.lt
2025 30 gegužės
1

Kauno, Kėdainių ir Raseinių rajonuose vystomas vėjo elektrinių parkas į regioną atneš ne tik švarią energiją, bet ir realią finansinę naudą vietos žmonėms. Tačiau vienas svarbiausių klausimų, kylantis žemės savininkams – kas bus su mano dirbama žeme? Ar ją dar galėsiu naudoti taip pat, kaip anksčiau? Projekto vystytojai nuramina: žemė lieka dirbama, o papildomos pajamos iš vėjo elektrinės netgi leidžia ją išnaudoti dar efektyviau.

Žemė liks dirbama – jokių apribojimų ūkinei veiklai

Pagrindinė žinia žemės savininkams yra aiški: ūkinė ir komercinė veikla šalia vėjo elektrinės nėra ribojama. Net ir šalia pastatytos jėgainės galima toliau arti, sėti, nuimti derlių, naudoti techniką ar statyti ūkinius pastatus.

Vienintelis ribojimas yra tas, kad 300 m spinduliu nuo elektrinės nėra galima vykdyti rekreacinės veiklos ir gyventi, statyti visuomeninės paskirties pastatų, tokių kaip mokyklos, darželiai ar kareivinės. Svarbu prisiminti, kad ir dabar, net žemės ūkio paskirties žemėje nestovint vėjo elektrinėms, yra draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus, išskyrus ūkininkų sodybas iki 80 kv. m sklypuose didesniuose negu 2 ha.

„Natūralu, kad žmonėms kyla klausimų. Realybė tokia, kad jėgainės netampa kliūtimi ūkininkavimui – veikla gali būti vykdoma kaip anksčiau, o statiniai projektuojami taip, kad netrukdytų žemdirbystei“, – sako Aidas Gelbūda, projektą vystančios bendrovės „Įdarbintas vėjas“ atstovas.

Jis pabrėžia, kad pati jėgainė su privažiavimu užima vos apie 0,5 ha ploto – tai nedidelė dalis didesnių ūkių teritorijose, todėl poveikis kasdieniams darbams – minimalus.

Poveikis derliui – neigiamo nėra, galimas net teigiamas

Ir Lietuvoje, ir užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad vėjo jėgainės neturi žalingo poveikio pasėliams, o kartais net pagerina mikroklimatą, kas gali turėti teigiamos įtakos derliui.

„Turbinos maišo orą – pavasarį tai gali reikšti mažesnę šalnų tikimybę, vasarą – geresnę oro cirkuliaciją per kaitras. Tai jau įrodyta moksliniais tyrimais, atliktais ūkiuose netoli didelių vėjo parkų“, – sako A. Gelbūda.

Pavyzdžiui, Ilinojaus universiteto tyrimai nustatė, kad sojų ir kukurūzų derlius šalia vėjo parkų padidėjo 1,3–2,4 %, o ekstremalių karščių dienų augalų vegetacijos laikotarpiu sumažėjo apie 2,5 %.

Nuoma leidžia investuoti į ūkio plėtrą

Vienas iš svarbiausių aspektų, apie kurį verta žinoti – papildomos pajamos. Už 40 arų išnuomotos žemės, reikalingos elektrinei ir privažiavimui, žemės savininkui kasmet mokama apie 10 000 eurų nuomos mokesčio. Ir tai – ne teorinis skaičius, o reali praktika jau vystomuose projektuose Lietuvoje.

Kadangi elektrinei reikalingas tik labai mažas žemės plotas – dažniausiai iki 0,5 ha – žemdirbiai netenka tik nežymios lauko dalies ir minimalios dalies būsimų pajamų iš derliaus. Tuo metu už šį nedidelį žemės lopinėlį gaunamos reguliarios, stabilios ir ilgalaikės pajamos. Tokia papildoma grąža ne tik padengia galimus nuostolius, bet ir leidžia reinvestuoti į ūkio modernizavimą, plėtrą ar naujas technologijas.

„Ūkininkai dažnai džiaugiasi, kad tai tampa postūmiu priimti sprendimus, kuriuos seniau vis atidėdavo – atnaujinti techniką, įsirengti drėkinimo sistemas ar net išplėsti dirbamų laukų plotą. Turime konkrečių pavyzdžių, kai žemės nuoma vėjo jėgainei paskatino ryžtis investicijoms, kurios pagerino ūkio produktyvumą“, – pasakoja Aidas Gelbūda.

Svarbu tai, kad žemės nuomos sutartys pasirašomos ilgalaikiam laikotarpiui, o nuoma pradedama mokėti dar vykstant statyboms, todėl žemės savininkai finansinę naudą pajunta greitai.

Vertė nesumažės – gali net padidėti

Dažnas nuogąstavimas – ar tokioje žemėje, kurioje stovi vėjo jėgainė, nekris vertė? Aidas Gelbūda pateikia priešingą logiką: žemės vertė gali net didėti, nes ji pradeda generuoti papildomas pajamas.

„Žemės ūkio paskirties žemės vertė yra tiesiogiai susijusi su tuo, kiek ji gali uždirbti savininkui. Jei be derliaus dar atsiranda ir stabilus nuomos mokestis – tokios žemės finansinis potencialas išauga, todėl ilgainiui gali didėti ir jos rinkos vertė“, – aiškina jis.