Vėjo elektrinių poveikis sveikatai ir aplinkai: koks jis?
William Dehoogh/ Unsplash nuotr.
Vėjo elektrinių plėtra visoje Lietuvoje vyksta gana aktyviai, tačiau tai visuomenei yra vis dar pakankamai nauja ir mažai pažinta. Būtent dėl to žmonėms kyla daug klausimų, o vieni svarbiausių – ar vėjo elektrinės daro poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai?
Nors Lietuvoje dar pakankamai nauja, Vakarų Europoje vėjo energetika yra seniai egzistuojanti atsinaujinančios energetikos dalis. Dėl to ir tyrimų apie vėjo elektrinių poveikį žmonėms ir aplinkai daryta ne vienas. Pavyzdžiui, Suomijos vyriausybės vykdytas 2 metus trukęs tyrimas įrodė, kad vėjo jėgainės neigiamo poveikio žmonių sveikatai neturi. Tyrimo metu mokslininkai rengė apklausas, taip pat naudojo garso įrašus ir laboratorinius tyrimus, tyrinėdami galimą poveikį žmonių, gyvenančių iki 20 km atstumu nuo vėjo jėgainių, sveikatai. Neigiamo poveikio nenustatyta.
Vėjo elektrinė yra tylesnė nei automobilis
Natūralu, kad vėjo jėgainės skleidžia ir mechaninio, ir aerodinaminio pobūdžio garsą, kurį sukelia oro sruvenimas sparnais arba sparnų sukimasis apie stiebą. Vis dėlto svarbu suprasti tokio garso lygį. Vėjo jėgainės yra įrengiamos ne mažiau nei 300 m nuo gyvenamųjų pastatų (tik gavus rašytinį savininko sutikimą), o tokiu atstumu girdimas garsas labiausiai vėjuotą dieną siekia iki 40 dB ir atitinka šaldytuvo burzgimą, prilygsta ramios kaimo vietovės foniniam triukšmui ar švelniam vėjui medžiuose. Pavyzdžiui, 10 m atstumu važiuojančio automobilio garso lygis yra apie 70 dB. Palyginimui, nedidelis eismas 100 m atstumu taip pat generuoja apie 50 dB garsą, o apie 300 m atstumu esančios turbinos garsas yra panašus į mažo eismo 30 m atstumu – toks lygis per silpnas, kad fiziologiškai pakenktų žmonėms.
2023 m. atliktas dvigubai aklas eksperimentas (72 val. poveikio laboratorinis tyrimas) parodė, kad net ir ilgalaikis infragarso poveikis nesukelia jokio subjektyvaus blogėjimo ar objektyvių sveikatos pokyčių, lyginant su ramybės būsena.
Aut. past.
Naujausios mokslininkų išvados rodo, kad tinkamai suprojektuotos vėjo jėgainės, laikantis apsaugos atstumų, neturi įrodyto neigiamo poveikio fizinei žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, 2022 m. Ohajo valstijos sveikatos departamento atlikta mokslinės literatūros apžvalga padarė išvadą: „nėra reikšmingo recenzuotų mokslinių įrodymų, tiesiogiai siejančių vėjo jėgainių keliamą girdimą triukšmą su neigiamu poveikiu žmonių sveikatai“.
Infragarsas per menkas, kad darytų bet kokį poveikį
Kitas diskusijas keliantis klausimas yra infragarsas – žmogui negirdimas garsas, kurio dažnis yra 1 Hz-20 Hz. Žmogaus ausis yra jautri garsui, kurio dažnis yra nuo 20 Hz iki 20 000 Hz. Svarbu suprasti, kad savijautos sutrikimų gali atsirasti tik tada, kai žmonių buvimo vietose infragarsas viršija 120 dB lygį. Tačiau tokio stiprumo infragarso vėjo jėgainės nesukelia. Minėto Suomijos tyrimo metu nerasta jokių įrodymų, kad vėjo jėgainių skleidžiami virpesiai kaip nors veikia sveikatą.
Vėjo jėgainės yra įrengiamos ne mažiau nei 300 m nuo gyvenamųjų pastatų (tik gavus rašytinį savininko sutikimą), o tokiu atstumu girdimas garsas labiausiai vėjuotą dieną siekia iki 40 dB ir atitinka šaldytuvo burzgimą.
Aut. past.
Kitų tyrimu metu, infragarsas buvo matuojamas 100–250 m nuo jėgainės nuotolyje esant labai stipriam vėjui. Šių tyrimų metu buvo nustatytas tik 70 dB(A) infragarso stiprumas. Esant normaliam vėjui, jis buvo 50 dB(A). Tai yra 22 kartus mažiau, palyginti su infragarso stiprumu, kuris gali sukelti neigiamą poveikį. Natūralus infragarso fonas esant stipriam vėjui (priklausomai nuo vietovės) taip pat yra maždaug toks pats, kaip vėjo jėgainių skleidžiamas infragarsas.
2023 m. atliktas dvigubai aklas eksperimentas (72 val. poveikio laboratorinis tyrimas) parodė, kad net ir ilgalaikis infragarso poveikis nesukelia jokio subjektyvaus blogėjimo ar objektyvių sveikatos pokyčių, lyginant su ramybės būsena – poveikis buvo panašus į įprasto eismo triukšmo poveikį. Dalyvių patirti dirgikliai (galvos smegenų bangos, dėmesio ir protinių funkcijų rodikliai) neparodė jokio pablogėjimo dėl vėjo jėgainių garso, lyginant su kontroline sąlyga (kelių eismo triukšmu). Taip pat nenustatyta skirtumų smegenų veiklos signalų ar savijautos rodikliuose – tai leidžia manyti, kad vėjo turbinų skleidžiamas žemo dažnio garsas/trikdžiai savaime nėra pavojingesni už įprastus aplinkos triukšmus.
Prieš statant vėjo elektrines, vienerius metus yra vykdomas poveikio aplinkai tyrimas, kurio viena dalių – poveikio paukščiams stebėjimas.
Aut. past.
Vokietijoje ir kitose Europos šalyse nebuvo nė vieno atvejo, kad vėjo jėgainių projektas būtų sustabdytas dėl neatitikimo infragarso ir žemo dažnio garso reikalavimams. Taip pat nebuvo nė vieno atvejo, kad veikiančios jėgainės būtų viršiję nustatytus infragarso ir žemo garso reikalavimus. Europos šalyse vėjo jėgainių sukeliamas infragarsas ir žemo dažnio garsas iš viso nėra diskusijų objektas, nes tarp ekspertų yra paplitusi vienpusė nuomonė, kad šiuolaikinės vėjo turbinos skleidžia tik mažo stiprumo infragarsą.
Šešėliai – daugiausiai 30 valandų per metus
Nerimo gyventojams kelia ir vėjo turbinų metamas šešėlis. Saulėtomis dienomis vėjo turbinos menčių sukimąsi lydi judantys šešėliai. Dėl to vėjo jėgainės projektuojamos taip, kad sudarytų kuo mažesnį diskomfortą aplink gyvenantiems žmonėms, augalams ir gyvūnams, o pats šešėliavimas yra momentinis ir įrodyta, kad neigiamos įtakos aplinkai nedaro. Be to, prieš statant vėjo elektrines yra vykdomas poveikio aplinkai vertinimas. Jo metu turbinų statymo zonos modeliuojamos taip, kad gyvenamųjų namų šešėliavimas neviršytų 30 valandų per metus trunkančio šešėlio.
Poveikis gyvajai aplinkai nuolat tiriamas
Tiriant galimą vėjo jėgainių įtaką laukiniams žvėrims (stirnoms, kiškiams), naminiams gyvuliams (karvėms ir arkliams), nenustatyta, kad būtų sukeliamas neigiamas poveikis. Be to, paukščių susidūrimo su turbinomis rizika yra vertinama kaip labai maža: dauguma paukščių laikosi už rotatoriaus zonos, nes skraido arba virš jos (keliaudami) arba po ja (perėjimo laikotarpiu).
Europos šalyse vėjo jėgainių sukeliamas infragarsas ir žemo dažnio garsas iš viso nėra diskusijų objektas, nes tarp ekspertų yra paplitusi vienpusė nuomonė, kad šiuolaikinės vėjo turbinos skleidžia tik mažo stiprumo infragarsą.
Aut. past.
Prieš statant vėjo elektrines, vienerius metus yra vykdomas poveikio aplinkai tyrimas, kurio viena dalių – poveikio paukščiams stebėjimas. Jei pastebimas poveikis yra reikšmingas, vėjo turbinos toje teritorijoje statomos būti negali. Ornitologijos ekspertų teigimu, šis tyrimas gana tiksliai numato galimas rizikas paukščiams, bet ir vėliau, dar trejus metus, vėjo turbinų statybų laikotarpiu ir jau jas paleidus veikti, paukščiai yra stebimi ir toliau. Jei pastebimas neigiamas poveikis, vėjo jėgainių vystytojai yra įpareigojami taikyti neigiamo poveikio mažinimo priemones.
Jėgainių poveikis skirtingoms paukščių rūšims yra skirtingas, tačiau nėra didelis. Ilgai buvo manoma, kad vėjo jėgainės turi poveikį perinčių paukščių gyvensenai, kadangi šie sparnų sukeliamus šešėlius gali palaikyti kaip plėšriųjų paukščių šešėlius. Tačiau išaiškėjo, kad vėjo jėgainės nedaro poveikio perinčių rūšių gyvensenai, nes jie išmoksta suprasti, kad sparnų šešėliai pavojaus nekelia. Jėgainės poveikio nedaro nei miškų paukščių giesmininkų, nei nendrynuose perinčių paukščių gyvensenai.
Užs. nr. 73
