Vasario 16-oji – kiekvieno lietuvio širdyje

Prieš daugiau kaip šimtą metų vasario 16-ąją buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas – dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos valstybė. Tuomet tapome laisvi ir nepriklausomi.  Vasario 16-oji – valstybės ir kiekvieno jos piliečio šventė.

Ši diena – ypatinga ir Kėdainių krašto gyventojams. Visiems čia gimusiems, augusiems, dirbantiems, gyvenantiems. Šia proga kraštiečių paklausėme, kuo ši diena jiems ypatinga.

Valentinas TAMULIS, Kėdainių rajono savivaldybės meras:

„Ši data reikšminga tuo, kad švenčiant Vasario 16-ąją istorinė atmintis mums primena tą 1918 metų vasario 16-ąją, kai 20 drąsių vyrų pasirašė istorinį dokumentą, skelbiantį, kad atkuriama Lietuvos Valstybė.

Be abejo, ši data asocijuojasi ir su Jonu Basanavičiumi, kuris tuo metu pirmininkavo Lietuvos Tarybai, kurios nariai ir pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Manau, kad kiekvienam Lietuvos piliečiui Laisvė ir Nepriklausomybė pirmiausia asocijuojasi su Vasario 16-ąja.

Man ši data reikšminga tuo, kad šiandien gyvename laisvoje, demokratinėje, nepriklausomoje šalyje.

Nepaisant to, kad po kelių dešimtmečių Lietuva prarado nepriklausomybę ir pusę amžiaus gyveno sovietinėje okupacijoje, tačiau kiekvieno lietuvio širdyje jausmas ir siekis gyventi laisvoje šalyje neišblėso. Todėl mes ir sulaukėme Kovo 11-osios akto, skelbiančio apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

Man žodis „laisvė“ reiškia labai daug. Aš prisimenu „tariamą“ laisvę iki 1990 metų kovo 11-osios ir palyginu su tikra laisve po jos.

Laisvi demokratiniai rinkimai, laisva spauda, galimybės keliauti po pasaulį – tai tik maža dalis viso to, kas telpa žodyje LAISVĖ.

Taip, šiuo metu gyvename nelengvu pandeminiu laikotarpiu, kai karantinas apriboja mūsų laisvę tam tikrais suvaržymais ir negalime elgtis taip, kaip norėtume. Tačiau tikroji LAISVĖ išlieka, o visi apribojimai yra laikini ir reikalingi mūsų pačių ir aplinkinių sveikatai, o kartais ir gyvybių išsaugojimui.

Lietuviai nuo seno garsėjo savo darbštumu. Kaip Valstybė, buvome ir esame pavyzdys, siekiant gyventi laisvoje šalyje. Prisiminkime, kad buvome pirmi pradėję klibinti TSRS pamatus ir taikiu būdu atkūrę Lietuvos nepriklausomybę.

Kadangi esu Kėdainių krašto patriotas, pirmiausia rekomenduočiau aplankyti mūsų krašte esančius kultūros, architektūros, istorijos objektus. Lankytinų vietų Kėdainių krašte tikrai yra daug ir kiekviena jų su tam tikra istorija, su kuria linkiu susipažinti.“

Vaidas BANYS, istorikas-muziejininkas:

„Datos piliečiams nėra labai reikšmingos. Jos svarbios istorikams, politikams, poetams, rašytojams.

Piliečiams reikšmingi po šių datų vykę procesai.

1918 m. prasidėję istoriniai procesai lietuvius užkodavo taip, kad jie save ėmė suvokti tik kaip savarankiškos valstybės piliečius.

Net ištisus dešimtmečius trukę įvairių okupantų bandymai tą suvokimą smurtu ir ideologija pakeisti, nedavė jokių rezultatų. Kas tik nebuvo brukama – pilsudskinė amžinoji unija, lenininis LitBelas, gorbačiovinis suverenitetas. Nebetenkino lietuvių nei buvimas didžiojo reicho dalimi, nei gintarėliu stalininiam delne.

Aš prie datų nelabai prisirišęs. Mano profesija jau tokia, kad galėčiau pateikti ir daugiau datų, kurios Nepriklausomos valstybės gimimui buvo gal net labiau lemiančios. Tačiau kiekvienos visuomenės gyvenimui yra labai svarbūs simboliai.

Ši data ilgainiui tapo simbolinė. Taip, kaip Vytis, vėliava ir kiti simboliai.

Tiek anksčiau, tiek dabar atsiranda jėgų, bandančių juos pakeisti „feikiniais“ – Lenino gimtadieniais, žvaigždėmis ar neužmirštuolėmis. Tad valstybės ir tautos ženklus, tapusius simboliais, stengiuosi branginti kaip ir simbolines šventes – švęsti.

Visą XX a. sąvoka „laisvė“ visiems buvo aiški ir nekėlė jokių klausimų.

Tauta kaimyninių ūsuotų diktatorių buvo kišama į kalėjimus, sostinė atiminėjama, pilietybė naikinama, asmenybė gniuždoma ir prievartaujama.

Dėl to Eurikos „Laisvė“ ne veltui tapo Atgimimo himnu. Tačiau pastaruoju metu kai kurie veikėjai laisvės terminą bando naudoti kaip priedangą savo politiniuose žaidimuose. Tai neramina, nes Lietuva jau turi patirties, kai, labai nedaug laiko praėjus po Nepriklausomybės iškovojimo, politiniai nesubrendėliai laisvės sampratą sutapatino su anarchija. Išsigandusi šitaip pateikiamos „laisvės“, visuomenė ilgam atidavė valdžios svertus autoritariniam režimui.

Visos valstybės, jei jau jos buvo sukurtos, yra kažkuo išskirtinės. Pasaulyje yra tūkstančiai tautų, kurios valstybių nesukūrė. Būtent tautos ir pasižymi savais išskirtinumais.

Lietuviai labiausiai išsiskiria tuo, kad labai mėgsta priskirti sau išskirtinius neigiamus bruožus. Esame likučiai kadaise didelę dalį Europos užėmusio baltų etnoso, kuris fenomenaliai kaip sniegas sutirpo iki lopinėlio prie Baltijos jūros.

Ir šiais laikais esame iš vienos pusės puikiai prisitaikantys, kita vertus, taip pat labai greit „ištirpstantys“ kitose tautose.

Kažkada Jonas Ohmanas pastebėjo, kad lietuviai gali sutalpinti savyje tiek nepamatuojamą heroizmą, tiek žemiausią išdavystę.

Šalies pažinimą reikėtų pradėti nuo savo kaimo. Pirmiausia rekomenduočiau susipažinti su tais objektais, kurie yra mūsų panosėje. Iki kurių kartais net važiuoti nereikia, galima nueiti.

Karantinas suteikė netikėtą galimybę vietoj trankymosi po turkijas ir egiptus, pagaliau prisiruošti pamatyti paveldą savo miesto apylinkėse.

Lietuvoje yra daugybė nuostabių kampelių. Siūlydamas kažką iš pačių gražiausių, nebūsiu labai originalus. Didžiausi įspūdžiai laukia pažygiavus Kuršių nerijos kopomis, paplaukiojus baidare Ūlos upe ar pavažinėjus dviračiais nuošalesniais šiaurės Žemaitijos provincijos vieškeliais.“

Paulius AUKŠTIKALNIS, Kėdainių rajono savivaldybės vicemeras:

„Manau, kad daugeliui, kaip ir man, Vasario 16-oji yra stipriausias mūsų tautos istorinės drąsos, tikėjimo ir vienybės simbolis.

Tai prieš 100 metų protėvių pasiekta galimybė mums ir šiandien gyventi savarankiškoje ir laisvoje valstybėje. Neturėtume pamiršti, kiek daug už laisvę sumokėta ir kaip lengva ją prarasti.

Man labai svarbios tradicijos, todėl turime nepamiršti šios dienos, turime ją švęsti. Kasmet.

Ir priminti tai savo vaikams.

Mūsų šeimoje tai visas ritualas. Šis šventinis laisvadienis turi savo planą. Tai pagarbus Vėliavos iškėlimas anksti ryte, susitikimas su artimaisiais ir būtinai aplankytas kuris nors renginys ar koncertas. Deja, šiemet bus kitaip, bet nepaisant visko, tikrai švęsime.

O laisvas aš jaučiuosi kiekvieną dieną. Esu drąsus ir laisvas savo veiksmuose, spendimuose ir pasisakymuose, dirbdamas ir augindamas vaikus. Ir nebeįsivaizduočiau kitokio – suvaržyto gyvenimo. Koks gyvenimas yra gyvenant laisvoje ir nelaisvoje šalyje, labai akivaizdžiai matosi dabar sekant įvykius Rusijoje.  

Lietuvos kaip tautos išskirtinis bruožas – begalinė ir stebinanti mūsų žmonių kantrybė. Bet kitas daug svarbesnis išskirtinumas – ypatingas tokios mažos ir tokios drąsios valstybės laisvės siekis, kuris įkvepia ir kitas tautas.

Be to, mes, tokia nedidelė šalis ir tauta, vis dėlto turime labai daug išsilavinusių asmenybių, užimančių labai svarbias pareigas, padariusių didelius atradimus, sukūrusių inovatyvius dalykus. Tuo mes kaip tauta labai prisidedame prie pokyčių visame pasaulyje.

Vasario 16-ąją, jeigu tai būtų ne dabartinis laikas, labai rekomenduočiau Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinį  – Signatarų namus Vilniuje, kur pamatysite visą Lietuvos kelią į valstybingumą ir Lietuvos įsitvirtinimo pasaulio žemėlapyje istoriją iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo.

Ten nuosekliai, žingsnis po žingsnio, seksite ir suprasite, kaip politinė idėja – kad Lietuvos valstybė turi būti Laisva – tapo neginčijamu faktu. Labai geras jausmas tai patirti.

Puiki muziejaus atmosfera įkvepia, bet, deja, dabar pandemija ir pažintinę kelionę teks atidėti, bet pamėginkite išbandyti Lietuvos nacionalinio muziejaus (www.lnm.lt) virtualias keliones, čia galėsite rasti Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos momentus – istorinių memų siužetuose ir kitų smagių užsiėmimų.“

Ramunė GUSTIENĖ, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo direktorė:

„Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui – jau šimtmetis. Ši data reikšminga kiekvienam piliečiui, nes liudija mūsų tautos vienybę, siekiant nepriklausomos Lietuvos.

Nepriklausomybė atkurta net už baimę didesnį žmonių norą būti laisviems, priešinantis okupacijai ir persekiojimams. Ši data yra lietuvių visuotinės sąmonės augimo ir atkurtos valstybės diena.

Man ši diena reiškia pilietiškumą, vienybę, laisvę, sąmoningumą ir metą, kai kartu prisimename tuos, kurie kovojo dėl šalies nepriklausomybės.

Galime tik mokytis iš protėvių susivienijimo kovoje už laisvę – kokie šiandien esame, tokia ir Lietuvos ateitis.

Žodis „laisvė“ man reiškia tai, kad galime gyventi demokratiškoje šalyje, būti nepriklausomi.

Mes turime balsavimo teisę, kurią galime išreikšti rinkimų metu ir nesusiduriame su tokia didele neteisybe, kaip kad šiuo metu susiduria piliečiai mūsų kaimyninėse šalyse.

Mūsų vaikai turi vienodas ugdymosi sąlygas, mes turime žodžio ir tikėjimo laisvę.

Prisimindami drąsą kovojant dėl laisvos Lietuvos, nepamirškime, kad būdami laisvi, turime būti pilietiški ir gerbti vieni kitus bei savo šalį.

Išsiskiriame savo tautos istorija, protėvių drąsa, vienybe kovose už Lietuvą.

Vargu ar rasiu valstybę, taip ryžtingai besipriešinusią okupacijai, išsilaisvinusią iš priespaudos, gynusią savo gimtąjį žodį partizaninėmis kovomis, slapta platinta lietuviška spauda.

Absoliuti neteisybė, kad anuomet knygnešiai buvo persekiojami ir baudžiami už meilę gimtajam žodžiui, kalbai ir pastangas ją išsaugoti ateinančioms kartoms.

Kviečiu nuvykti į Šakių rajono Pikžirnių kaimą aplankyti nepriklausomybės akto signataro Jono Vailokaičio atminimo įamžinimo paminklą, kurį prieš 3 metus inicijavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybė ir VšĮ „Sintautų akademija.“

Rūmų verslo bendruomenė vertina šio žymiausio verslininko, bankininko ir ekonomisto, nuveiktus darbus dėl mūsų šalies ir dėl žmogaus interesų. Todėl ir nuspręsta įamžinti kilnaus mecenato J. Vailokaičio atminimą pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Puoselėjant paminklą ir signataro atminimą, prieš kiek daugiau nei metus buvo užkasta laiko kapsulė su rūmiečių palinkėjimais ateities kartoms, kuri bus atkasta 200-ųjų metinių proga.

Rūmai ne tik teikia paslaugas verslui, bet visi kartu inicijuoja ir prisideda prie tokių kilnių pilietinių iniciatyvų įgyvendinimo ir puoselėjimo ateities kartoms.

Dar rekomenduoju aplankyti Signatarų rūmus, Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje. Čia yra eksponuojamas Vasario 16-osios aktas, kurį Lietuvai Vokietija pagal sutartį perdavė eksponavimui 5-eriems metams.

Na, o nuo 2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine ir šis dokumentas bus eksponuojamas istorinėje prezidentūroje Kaune, todėl vykti toli nereikės.“

Audronė PEČIULYTĖ, Kėdainių daugiakultūrio centro vadovė:

„Valstybės atkūrimo dieną aš palyginčiau su vaiko gimimu šeimoje: mes džiaugiamės, švenčiame, didžiuojamės. Tačiau kartu su gimimu atsiranda ir  pareigų: reikia saugoti, globoti, puoselėti ir ginti.

Ir šeima, ir valstybė suteikia žmogui pilnatvę: gyventi įprastą gyvenimą, kalbėti savo kalba, puoselėti savo papročius ir tradicijas, jaustis saugiu savo namuose, o išvažiavus – žinoti, kad esi ginamas savos valstybės ir visada laukiamas namuose. Todėl pilietis ir apibrėžiamas kaip visateisis valstybės narys, kuris turi ir teisių, ir pareigų, iš kurių pagrindinė – ginti ir saugoti savo Tėvynę.  

1918 m. vasario 16-oji yra reikšminga tuo, kad tada gimė moderni Lietuvos valstybė, kurioje ir vyrams, ir moterims buvo suteiktos lygios teisės; valstybė, kurioje buvo puoselėjama tautinė lietuvių kultūra ir kalba, bet kartu ji buvo tolerantiška kitoms tautoms, atvira pasauliui, atvira naujovėms. Per 20 nepriklausomybės metų mūsų Lietuva tapo pažangi ir lygiavertė pasaulio valstybė. 

Laisvė – tai galimybė rinktis: gyvenimo ir mąstymo būdą, vietą, keliauti po pasaulį, patirti naujų įspūdžių, susipažinti su naujais žmonėmis, pasisemti patirties ir žinių.

Tačiau su laisve reikia išmokti gyventi, išsiugdyti moralinius principus ir visada prisiminti, kad nėra absoliučios laisvės. 

Lietuvos valstybė susikūrė palyginus vėlokai – tik XIII amžiaus viduryje, o krikščionybę priėmėm paskutinieji Europoje. Todėl mums reikėjo labai daug ir greitai vytis Europoje vykusius kultūrinius procesus.

Ilgainiui, šalia Lietuvos, susikūrė galingos valstybės, su kuriomis reikėjo nuolatos kovoti dėl laisvės.

Vien per XX amžių Lietuva pergyveno net 4 okupacijas: nuo XVIII a. pabaigos tebesitęsusią carinės Rusijos, Pirmojo pasaulinio karo metais – kaizerinės Vokietijos, po to sekusią pirmąją sovietinę, nacistinės Vokietijos ir vėl net 50 metų trukusią sovietinę okupaciją.

Istorikai bandė suskaičiuoti, kiek žmonių netekome dėl karų ir okupacijų – apie 1 milijoną!

Buvo atimama ir vėl grąžinama nuosavybė, keitėsi ideologijos, valdymo būdai. O mes išgyvenome! Mes išlikome, atsitiesėme ir atkūrėme Lietuvos valstybės nepriklausomybę! 

Manau, kad pirmiausia reikia pažinti savo gimtąjį kraštą – Kėdainius: senamiestį, Nevėžio slėnio dvarus, piliakalnius, parkus, susipažinti su miestelių istorijomis, aplankyti istorinius įvykius menančias vietas ir paminklus.

Aš manau, kad tik žinodami ir didžiuodamiesi savo krašto istorija, būsime įdomūs pasauliui.“

Aistė VALEVIČIŪTĖ, Lietuvos moksleivių sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkė:

„Ne paslaptis, jog Vasario 16-oji yra reikšminga diena kiekvienam iš mūsų – seneliams, tėvams, vaikams, nes tai diena, kai daugiau nei prieš 100 metų buvo įkurta nepriklausoma valstybė.

1918 m. 20 drąsių bei ryžtingų tautos žmonių pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, dėl kurio dabar galime sakyti, jog esame laisvi.

Nors man, kadangi esu jauna, yra sunkiai suvokiama priespaudos, okupacijos bei nelaisvės tema, tačiau šis įvykis man primena, jog būdami vieninga, tvirta tauta, galime nugalėti bet kokį priešą.

Tai diena, per kurią užplūsta pasididžiavimo jausmas savo šalimi bei jos žmonėmis.

Laisvė, tai galimybė kalbėti bei būti išgirstam, galimybė mylėti tai, ką norime, bet svarbiausia, tai dovana, kuri leidžia mums būti savimi ir nugyventi visavertį gyvenimą.

Aš manau, kad Lietuva yra ypatinga valstybė, kuri gali išsiskirti iš kitų tuo, jog šios valstybės tauta yra labai vieninga ir tvirta, kuri paskutinį kraujo lašą paaukotų, kad šalis būtų laisva ir nepriklausoma.

Mano nuomone, tai svarbiausias ir ryškiausias mūsų Tėvynės bruožas,  išskirtinumas.

Labai sudėtinga išskirti vieną vienintelę lankytiną vietą, kurią rekomenduočiau, nes Lietuva yra labai nuostabus kraštas, kurio kiekvienas kampelis suteikia tam tikro žavesio, bet net neabejoju, jog kiekvienas lietuvis turėtų aplankyti Vilniaus televizijos bokštą, nes ši vieta ypatinga tuo, jog prieš 30 metų ten buvę žmonės kovojo už tai, kad dabar būtumėm laisvi ir nepriklausomi.“