Vasarinis detoksas: organizmo valymo pavojai
Ne visi organizmo švarinimo eksperimentai – į sveikatą.
Vasaros sezonu, kai socialiniuose tinkluose gausėja „stebuklingų“ detokso kokteilių receptų, vis daugiau žmonių susimąsto apie „iškrovos“ dienas, greitą lieknėjimą ar net griežtą badavimą. Svarbu žinoti, kad būtent vasarą, kuomet kūnas intensyviai prakaituoja, o dienos kupinos aktyvumo, tokios mitybos mados tampa ne tik neefektyvios, bet ir pavojingos. Specialistės įspėja – organizmo alinimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
„Detoksas – dažnai klaidingai suprantamas terminas, žadantis greitą organizmo išvalymą nuo toksinų. Papildomos, dažnai ekstremalios priemonės, tokios kaip badavimas, ribojančios dietos ar vien tik skysčių vartojimas, ne tik nereikalingos, bet ir pavojingos. Ypač vasarą, kai organizmui reikia daugiau skysčių, elektrolitų ir energijos, tokie eksperimentai gali baigtis rimtomis sveikatos komplikacijomis“, – sako vaistininkė Evelina Mockė.
Jai pritaria ir dietistė Viktorija Uzielė, pridurdama, kad detoksikacija – rimta procedūra, reikalinga tik apsinuodijus alkoholiu, narkotikais ar kitomis pavojingomis medžiagomis.
„Visgi, viešojoje erdvėje detoksas dažnai pateikiamas kaip madingas būdas išvalyti organizmą nuo tariamai susikaupusių „toksinų“, kurių iš tiesų sveikas kūnas nekaupia – jis juos pašalina kasdien natūraliais būdais: per kepenis, inkstus, žarnyną. Laikantis vadinamųjų detokso dietų dažniausiai netenkama ne riebalų, o vandens ir raumenų masės. Tokia praktika gali pakenkti hormonų pusiausvyrai, imunitetui ir net emocinei būklei – ypač, jei ribojami baltymai, riebalai ar energija. Todėl užuot alinus organizmą, vasarą svarbu rūpintis visaverte mityba, skysčių balansu ir poilsiu“, – pasakoja V. Uzielė.
Sulčių programos ar griežtos dietos ir pradžių gali sumažinti svorį, bet dažniausiai tai – vandens ir raumenų, o ne riebalų praradimas.
Aut. past.
Detoksas vasarą gali būti itin pavojingas
Vaistininkės teigimu, vasarą detokso žala gali būti dar didesnė, mat šiltuoju metų laiku kūnas daugiau prakaituoja, o su prakaitu pasišalina ir organizmui naudingos medžiagos.
„Vasarą mūsų organizmas natūraliai patiria didesnį krūvį. Jeigu tuo metu nusprendžiame laikytis ribojančių detokso dietų, negauname pakankamai skysčių, energijos ir mineralų, o tai gali sukelti galvos skausmą, nuovargį, raumenų spazmus ar net širdies ritmo sutrikimus“, – tvirtina E. Mockė.
Dietistė priduria, kad karštis įprastai slopina alkio jausmą, tačiau energijos poreikis dažnai išauga. Imantis detokso dar labiau didėja rizika nesąmoningai sumažinti kalorijų kiekį iki lygio, kuris sukelia nuovargį, silpnumą, dirglumą ar net hormonų disbalansą.
„Karštomis dienomis daugeliui sumažėja apetitas, tačiau dėl aktyvesnio laisvalaikio, kelionių ar ilgesnių dienų energijos poreikis dažnai net išauga. Detoksikuojančios dietos tokioje situacijoje dar labiau išbalansuoja mitybą: trūkstant kalorijų, baltymų, riebalų ir antioksidantų, silpnėja imuninė sistema, gali sutrikti hormonų veikla, padidėti emocinis jautrumas. Vietoje apribojimų, vasarą reikėtų rinktis lengvą, bet maistingą maistą, kuris palaiko natūralią organizmo pusiausvyrą“, – akcentuoja V. Uzielė.
Mitybos ypatumus gaubia daugybė mitų
Dietistės teigimu, darbo praktikoje neretai tenka susidurti su klaidingu įsitikinimu, jog vasarą reikia valgyti mažiau, nes dėl karščio apetitas sumažėja.
„Jei valgome per mažai, greitai pasireiškia nuovargis, silpnumas, irzlumas. Neužtikrinus organizmui reikiamų medžiagų gali kilti dehidratacijos, per žemo gliukozės kiekio kraujyje rizika, taip pat galimas kūno temperatūros reguliacijos pažeidimas, padidėjusi streso hormonų sekrecija ar virškinimo sutrikimai“, – tvirtina V. Uzielė.
Vasarą daugelis žmonių pradeda vartoti maisto papildus tikėdamiesi kompensuoti mitybos trūkumus ar pagreitinti kūno „valymą“. Tačiau verta suprasti, kad papildai nėra greito poveikio priemonė ir tikrai nepakeičia subalansuotos mitybos.
Aut. past.
Ji pasakoja, jog dažnai žmonės taip pat susižavi socialiniuose tinkluose aprašomomis dietomis ar detoksikacijos programomis, tikėdamiesi numesti svorio. Visgi, pasak V. Uzielės, realybė yra kitokia.
„Sulčių programos ar griežtos dietos ir pradžių gali sumažinti svorį, bet dažniausiai tai – vandens ir raumenų, o ne riebalų praradimas. Po tokių programų dažnai lydi potraukis saldumynams, susilpnėja imunitetas, sulėtėja medžiagų apykaita bei grįžta svoris. Svarbu žinoti, kad lengvumas kūne kyla ne dėl badavimo, o balanso, ritmo ir priežiūros“, – pažymi dietistė.
Svarbu rinktis subalansuotą mitybą
Pasak V. Uzielės, vasarą daugeliui norisi lengvumo, tačiau svarbu suprasti, kad badavimas ar drastiškas ribojimas nepadės pasijusti geriau, todėl būtina ne alinti organizmą, o prisitaikyti prie sezono.
„Keičiantis aplinkos sąlygoms, keičiasi ir fiziologiniai poreikiai – daugiau judame, ilgiau būname aktyvūs, labiau prakaituojame, todėl organizmui reikia daugiau vandens, elektrolitų, antioksidantų ir energijos. Svarbu rinktis naudingą maistą, pavyzdžiui, šviežias daržoves, baltymų bei gerųjų riebalų turinčius produktus bei nepamiršti angliavandenių. Tokia mityba palaiko ne tik energijos lygį ar virškinimą, bet ir emocinį stabilumą bei hormonų pusiausvyrą“, – pasakoja V. Uzielė.
Svarbu žinoti, kad lengvumas kūne kyla ne dėl badavimo, o balanso, ritmo ir priežiūros.
Aut. past.
Vaistininkės teigimu, vasarą daugelis žmonių pradeda vartoti maisto papildus tikėdamiesi kompensuoti mitybos trūkumus ar pagreitinti kūno „valymą“. Tačiau verta suprasti, kad papildai nėra greito poveikio priemonė ir tikrai nepakeičia subalansuotos mitybos.
„Kai kurie detoksikacijai skirti papildai, pavyzdžiui, turintys stipresnio poveikio žolelių ar laisvinamųjų medžiagų, vasarą gali net sutrikdyti elektrolitų balansą ar dirginti virškinimo sistemą. Prieš pradedant vartoti bet kokį papildą šiltuoju metų laiku, verta įvertinti, ar jis tikrai reikalingas, ir pasitarti su specialistu, ypač jei kartu vartojami receptiniai vaistai“, – akcentuoja E. Mockė.
