Vardų ir pavardžių keitimo labirintai

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

„Dėl vardo pakeitimo žmonės kreipiasi ne taip dažnai, kaip dėl pavardės, tačiau tai savaime suprantama, nes pavardę gali keisti tiek tuokiantis, tiek išsituokiant ir dažnais kitais atvejais, o vardas jau yra sudėtingiau keičiamas“, – mūsų pokalbį apie kiek nekasdieniškas aktualijas pradėjo Kėdainių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vedėja Gaiva Petrauskienė.

Peržvelgusi statistiką, ji konstatavo, jog tokių atvejų, kai keičiamas vardas ar pavardė, kasmet sulaukiama dešimtimis.

„2018 metais iš viso turėjome 50 prašymų pakeisti vardą ar pavardę bei vardą ir pavardę. Iš jų penki asmenys keitė vardą, 43 – pavardę, o du keitė ir vardą, ir pavardę.

2019 m. buvo 58 tokie prašymai. 5 keitė vardą, 47 – pavardę ir 6 – tiek vardą, tiek pavardę.

2020 m. sulaukėme 28 tokių prašymų. Du iš jų keitė vardą, 20 – pavardę, 6 – ir vardą, ir pavardę.

Šiais, 2021 m., kol kas turime 23 tokius prašymus. 3 iš jų keitė vardą, 18 – pavardę ir 2 prašymai buvo pakeisti ir vardą, ir pavardę“, – detalizavo pašnekovė.

O pokalbio metu ji atskleidė labai daug įvairių ir painių reikalavimų, įstatymų, taisyklių, kada ir kaip žmogus gali pakeisti esamą vardą ar pavardę į norimą. Taip pat nepagailėjo ir tikroviškų gyvenimiškų istorijų, kurios kartais netgi skambėjo kurioziškai.

Savarankiškai keisti galima nuo 16 metų

Skyriaus vedėja pirmiausia atkreipė dėmesį, jog asmuo Lietuvoje savarankiškai vardą ar pavardę gali pasikeisti sulaukęs 16 metų. Tačiau yra ir tam tikros taisyklės, kai vardą bei pavardę galima keisti iki 16 m.

„Tėvai dažnai kreipiasi, kad pakeistų vaikui pavardę, nes pasikeičia jų pačių pavardės.

Pavyzdžiui, tėvai išsituokia ir mama vaikui suteikia savo mergautinę pavardę. Pirmiausia yra pakeičiama mamos pavardė vaiko gimimo dokumente, o tada jau keičiama vaiko pavardė. Tada jau abu tėvai kreipiasi į civilinę metrikaciją su prašymu pakeisti vaikui pavardę, nes vienas iš tėvų to padaryti negali – turi būti abiejų tėvų sutikimas.

Jeigu mama kreipiasi ir rašo prašymą, tai tėtis turi duoti sutikimą. Lygiai tokia pat tvarka galioja ir keičiant vaikui vardą, – kruopščiai apibūdino G. Petrauskienė. – Tačiau nuo 16 m. asmuo gali jau savarankiškai, nesakęs nei mamai, nei tėčiui, ateiti ir pasikeisti savo asmens duomenis.

Vis tik, jeigu vaikui jau yra suėję 10 metų, jis taip pat turi išreikšti savo sutikimą raštu. Mes visus tuos dokumentus segame į tam tikrą bylą, ją formuojame ir siunčiame į Teisingumo ministeriją. Ten paskirtas specialistas peržiūri ir tvirtina – leidžia arba neleidžia pasikeisti vardą, pavardę arba abu.“

Priežastys

Pasak skyriaus vedėjos, kai vaikutis gimsta, gali jam būti suteikiama tėvo, motinos arba dviguba pavardė, vadinama dvinarė. Jeigu, tarkim, pasikeičia tėvų pavardės, keičiasi ir vaikučio pavardė.

„Būna atvejų, kai nuginčijama tėvystė ir teismo sprendimu įrašomas kitas tėvas, bet teismas sprendime nenurodo, kad vaikučiui taip pat reikia pakeisti pavardę. Tuo atveju taip yra formuojama byla ir siunčiama į Teisingumo ministeriją, kad, jeigu tėvai pageidauja, vaikui būtų pakeista pavardė, – aiškino moteris. – Kaip pavyzdys galėtų būti, kad vaikas gimsta santuokoje, tačiau ne nuo sutuoktinio, o nuo kito vyro. Tuomet užginčijama tėvystė ir vaikui suteikiama kito vyro pavardė.

Dar gali būti vaiko pavardė pakeista užsienyje. Tada užsienio valstybė išduoda tam tikrus dokumentus, kurie patvirtina vardo ar pavardės pakeitimą. Tuomet mes taip pat formuojame bylą ir siunčiame į ministeriją patvirtinimui.“

Nesuteikė lietuviško vardo

G. Petrauskienė pažymi, jog būna atvejų, kai vaikų pavardės keičiamos ir dėl kalbos skirtumų.

„Iš nelietuviškos sugramatintos su lietuviška galūne pavardės vaikui norima suteikti tokią pat, tik nesugramatintą be lietuviškos galūnės arba atvirkščiai.

Yra buvę atvejų, kai norima suteikti vaikui užsienietišką vardą ar pavardę lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, – vardijo pašnekovė. – Turėjome ir tokį atvejį, kai vaikutis gimė užsienyje, jam buvo suteikti du užsienietiški vardai. Tėveliai atsikraustė gyventi į Lietuvą ir prie tų dviejų vardų norėjo vaikui suteikti trečią, lietuvišką, vardą. Tačiau pagal Lietuvos teisės aktus gali būti tik du vardai. Todėl ministerija neleido vaikui pridėti trečio vardo. Galima buvo pakeisti kažkurį iš tų dviejų vardų į lietuvišką, bet tėvai to daryti nenorėjo – yra visokių vardo ir pavardės keitimo niuansų“.

Keisti galima iki trijų mėnesių

G. Petrauskienė pataria, kad jeigu neseniai gimusiam vaikui norima pakeisti vardą, tą reikėtų atlikti iki jam sueis trys mėnesiai.

„Pavyzdžiui, vaikutis gimė, jį užregistravo vienu vardu, tačiau tėvai persigalvojo ir nori pervadinti. Tokį sprendimą jie gali pakeisti iki trijų mėnesių.

Tuomet ta procedūra yra paprastesnė: tėvai ateina į Civilinį metrikacijos ir archyvo skyrių ir labai greitai tą vardą pakeičiam. Tačiau, praėjus trims mėnesiams, procedūra tampa sudėtingesnė: jau yra formuojama byla ir siunčiama į Teisingumo ministeriją.

Tada, norint pakeisti vaikui vardą, reikia rašyti motyvuotą paaiškinimą, kodėl tėvai priėmė tokį sprendimą, nes pats vaikas negali sau atstovauti, tad tai už jį daro tėvai. Ir kad nebūtų pakenkta vaiko interesams, reikalaujamas toks paaiškinimas. O paaiškinimų būna visokiausių“, – šypsojosi skyriaus vedėja.

Tokie atvejai, pasak jos, nėra reti: „Pas mus netgi buvo toks atvejis, kad vaikutis gimė, užregistravo, suteikė jam vardą. Iki trijų mėnesių tėveliai sugrįžo ir pakeitė tą vardą. O visai neseniai, kai vaikutis jau paaugęs ir yra gal dvejų metukų, atėjo vėl atkeitė į pirmą vardą“.

Moteriškos pavardės be -ienė

Įdomiausia, kai yra keičiamas vardas, nes kai keičiama pavardė, variantų gali būti įvairiausių.

„Tarkim, santuokos metu moteris pasilieka savo pavardę turėdama kažkokių tikslų: gal nespėjo susitvarkyti kokių nors dokumentų ar nori kažkur išvykti ir, kad nereikėtų keisti dokumentų, ji pasilieka tą pavardę, kurią turėjo, o po vieno kito mėnesio ar greičiau, ji pateikia prašymą pakeisti savo pavardę į sutuoktinio. Tokie variantai pasitaiko gana dažnai“, – pasakojo specialistė.

Ji taip pat pažymėjo, jog būna atvejų, kai po santuokos moteris pasirenka pavardę, nenurodančią šeiminės padėties, su galūne -ė.

„Bet po kurio laiko pateikia prašymą, pakeisti pavardę, kad ji būtų su galūne -ienė. Nes, praėjus kuriam laikui, moteris pamato, kad daug kas nesupranta, kaip į ją kreiptis – ponia ar panelė, – koks jos statusas“, – priežastis įvardijo pašnekovė.

Sudvejojus, jog turbūt retai kada būna atvejų, kai pagal galūnę -ė sudėtinga suprasti apie moters šeiminę padėtį, G. Petrauskienė nesutiko: „Pavyzdžiui, jei vyriška pavardė Vaikutis, tada moteriška – Vaikutė. Tokiu atveju jau nebeaiški šeiminė padėtis ir tokių pavardžių yra iš tiesų gana daug. Žinoma, jei kaip pavyzdį imsime Budrė, tada jau viskas aišku“.

Tačiau Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vedėja atkreipė dėmesį, jog po santuokos moteriai pasirinkus pavardę be galūnės -ienė, ji visada turi būti su galūne -ė.

„Mūsų teisės aktai, skirtingai nei kai kuriose užsienio šalyse, neleidžia moterims rinktis vyro pavardės su galūne -is ar -a.

Jei, tarkim, vyro pavardė yra su galūne -ė, pav., Juodelė, tuomet viskas gerai, galima. Bet, jeigu būtų Palaima, tada ne, turėtų būti Palaimė arba Palaimienė“, – detalizavo specialistė.

Jei norite garsios pavardės

Kita problema, dėl kurios žmonės yra priversti keisti pavardes, anot pašnekovės, – lietuvių kalbos abėcėlėje nesančios raidės.

„Mūsų valstybė vis dar neleidžia metrikacijos įstaigoms rašyti w, q, x ir, kai tarkim, moteris susituokia užsienyje, o vyro pavardėje būna w, mes negalime jai įrašyti tokios pavardės, turime rašyti v. Aišku, tuomet tos pavardės yra tarsi skirtingos.

Tokiu atveju moteris kreipiasi į teismą, o jis leidžia jai turėti tokią pat pavardę kaip vyro. Teismo sprendimu, mes ištaisome ir jau tada moteris gali kreiptis dėl asmens dokumento įsigijimo Migracijos tarnyboje“, – sakė specialistė.

Taip pat yra tokių atvejų, kai Lietuvos piliečiai, gyvendami užsienyje pasikeičia ten pavardes.

„Aš nežinau, ar dauguma valstybių leidžia pasirinkti kokią nori išgalvotą pavardę, bet Jungtinė Karalystė tikrai leidžia, nes turėjome jau keletą bylų, kai žmogus galėjo rinktis kokią nori pavardę, pavyzdžiui, Obama. Ir jie nežiūri giminės linijos. Tokiu atveju, jeigu tos valstybės dokumentai yra patvirtinti, į mus besikreipiančiam žmogui formuojame bylą ir siunčiame į Teisingumo ministeriją, iš kur paprastai gauname teigiamą atsakymą.

Tačiau Lietuvoje galima pasirinkti tik savo tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardes. „Pavyzdžiui, jeigu norite turėti senelės ar prosenelės pavardę, tuo atveju dėmesys labiau kreipiamas į jos mergautinę pavardę. Mes tokių bylų tikrai turime“, – užtikrino G. Petrauskienė ir, paklausta, ar tai dažniausiai būna kilmingos pavardės, sakė: „Nebūtinai. Tiesiog taip žmonės nori. Gal sudarinėja genealoginį medį ar dar dėl kažkokių priežasčių.

Aišku, aklai pasikliauti ir tiesiog įrašyti tokią pavardę, kokią nurodo, negalime. Tuomet turime surinkti visą pluoštą dokumentų, kad matytume visą giminės liniją, kad tai yra tikrai to žmogaus senelė ar senelis ir būtent tokia ta pavardė ir turi būti. Tada leidžiama pakeisti“.

Konsultuojasi su Lietuvių kalbos komisija

Taip pat yra ir tokių variantų, kai žmogus gali tiesiog sutrumpinti savo pavardę. Pavyzdžiui, Adomavičius. Paprastai manoma, kad jeigu galūnė -čius, tokios pavardės yra sulenkintos. Tokiu atveju gali būti Adomaitis.

„Kai žmogus ateina su tokiu prašymu, tuomet mes siunčiame užklausą į Lietuvių kalbos komisiją, kad ji mums pateiktų rekomendaciją, kokias pavardes iš minėtos pavardės asmuo gali rinktis. Komisija atsiunčia atsakymą, kokie moteriški ir vyriški variantai pagal lietuvių kalbos taisykles yra galimi ir žmogus renkasi, – pavardės trumpinimo ar lietuvinimo galimybes paaiškino G. Petrauskienė. – Būna atvejų, kai, tarkim, ateina vyras, kuris nori turėti pavardę su galūne -ius, pavyzdžiui, Adomius. Tada mes siunčiame užklausą į Lietuvių kalbos komisiją, o ji atsiunčia atsakymą, kuriame nurodoma, kad Lietuvoje tokia pavardė su galūne -ius nėra aptinkama ir nerekomenduoja jos rinktis.

Tačiau yra lygiai tokia pat pavardė, tik su galūne -is arba -ys. Tuomet komisija pateikia galimus variantus. O jų yra visokiausių ir kiekvienas yra unikalus.“

Kuriozinės situacijos

Maždaug kas porą metų atsiranda tokių žmonių, kurie dėl vardo ar pavardės pakeitimo kreipiasi periodiškai: atvyksta pasikeičia, po kurio laiko vėl keičiasi. Aišku, jeigu giminė plati, pastebėjo G. Petrauskienė, gali keisti pavardes, bet tai įrodančio dokumento vis tiek būtinai reikia.

O kai nebelieka pavardžių, tada keičia vardą. Tokių atvejų tikrai būna, patikino specialistė, bet jie vienetiniai.

„Aš nežinau, kodėl žmonės taip elgiasi. Kaip aš sakau, Lietuvoje tu vis tiek nepasislėpsi. Bet kuriuo atveju yra asmens kodas, kuris nesikeičia. Gali keisti vardą, pavardę, bet gimimo datos nepasikeisi, – juokėsi pašnekovė ir pastebėjo, kad toks kaitaliojimas prie gero neveda: „Bet kiek žmogus pasidaro sau papildomo vargo – reikia pasikeisti asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimą (jeigu tokį turi), banko korteles, jeigu kokio nekilnojamojo turto turi, dokumentus reikia keisti – visa tai nemažai kainuoja“.

Civilinis metrikacijos ir archyvo skyrius susiduria ir su atvejais, kai žmonės turi daugiau nei du vardus, bet jie būna gimę daug anksčiau, pavyzdžiui, penktajame dešimtmetyje.

„Būna, kad ateina žmonės ir su trimis ar net keturiais vardais, bet tuo metu buvo leidžiama rašyti tiek vardų. Dabar to daryti nebegalima. Žiūrima, kiek ženklų telpa pase, asmens tapatybės kortelėje ar vairuotojo pažymėjime. Tačiau paprastai daugiausiai leidžiama turėti du vardus ir dvi pavardes“, – pasakojo skyriaus vedėja.

Amžius

Paklausta, kokio amžiaus žmonės dažniausiai kreipiasi dėl vardų bei pavardžių keitimo, G. Petrauskienė išskirti negalėjo.

„Būna, kad ateina ir jau perkopę šešiasdešimtmetį, bet tai daugiau gal būna moterys, kurios nori susigrąžinti mergautinę pavardę. Nesvarbu, kad gal buvai penkiose santuokose, bet vieną dieną gali nubraukti visus savo gyvenimus, kuriuos gyvenai, susigrąžini mergautinę pavardę ir tu vėl kaip baltas lapas“, – juokiasi G. Petrauskienė.

Kartais ateina žmonės, kurie visą gyvenimą buvo vadinami vienu vardu, o pase įrašytas visai kitas. Todėl sulaukę senatvės ir gal besiruošdami Amžinajai kelionei, nori pasikeisti vardą ir pavardę, kad nekiltų nesklandumų mirties ir laidojimo atveju.

Neseniai Kėdainių rajono metrikacijos ir archyvo skyrius turėjo tokį atvejį, kai moteris dar devintajame dešimtmetyje po ištuokos susigrąžino mergautinę pavardę, bet paso nepasikeitė ir visą laiką gyveno su vyro pavarde. Tad tik popieriniuose archyviniuose dokumentuose buvo fiksuota, kad ji susigrąžino mergautinę pavardę.

„Registras atsirado tik nuo 1993 metų, todėl niekas labai ir nesigilino iki tų metų buvusius popierinius dokumentus ir juose fiksuotas pavardes. Tačiau, kai mes perdavėme Registrų centrui dokumentus, buvusius iki 1993 metų, tada ir pasimatė visa tiesa.

Todėl, praėjus beveik 30 metų, ta pati moteris sugrįžo atgal pasikeisti savo mergautinę pavardę į vyro, kad nereikėtų keisti visų kitų dokumentų“, – painias istorijas pasakojo pašnekovė ir pridėjo: „Taip pat aktyviau domėtis savo vardais bei pavardėmis pradėjo vyresnio amžiaus žmonės, kai nutarta skirti vienišo asmens pensijas“.

Vienetiniai, neįprasti vardai

„Būna tokių vardų ir keičiam, jeigu tai neprieštarauja moralei. Pavyzdžiui, keičiantys vardą žmonės motyvuoja tuo, kad jiems taip patogiau užsienyje. Ir jeigu jis nėra toks, kurio negalėtume rašyti pagal raides ar kitus reikalavimus, keičiame, bet jis turi atitikti lietuvių kalbos darybą“, – atkreipė dėmesį G. Petrauskienė ir pateikė pavyzdį: „Jei būtų pageidavimas pasikeisti į Mia, mes negalėtume tokio rašyti, nes vardas turi būti linksniuojamas. Bet, jeigu būna, kad vaikas gimė užsienio valstybėje ir ten užrašė tokį vardą, mes parašysime, nes vardas suteiktas pagal tos valstybės teisę.

Tačiau, jeigu ateis asmuo su vardu, pavyzdžiui, Alexander, mes jį perrašysime, bet tuojau pat pakeisime pagal lietuviškus rašmenis. Yra labai daug visokių niuansų, kiekvieną atvejį reikia žiūrėti individualiai ir jį vertinti“.

Tad, jei perskaičius daugybę reikalavimų, vis dar norite keisti vardą ar pavardę, drąsiai žingsniuokite į Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrių. Juolab kad vedėjos teigimu, keitimo limito tikrai nėra.