Valdžia užsimojo steigti legalius narkotikų „vartojimo kambarius“

Kėdainiečiams – šokas. Kovos, kad pas mus tokių kambarių nebūtų

Kristina KASPARAVIČĖ

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) užsimojo ne tik sunaikinti mažesnes ligonines, neleisdama jose teikti dalies paslaugų, tačiau panašu, kad yra pasiryžusi dar daugiau žmonių pražudyti, sveikatos gydymo įstaigose atidarydama legalius narkotikų „vartojimo kambarius“, kuriuose narkomanams eilinę dozę, ko gero, sušvirkštų patys medikai. SAM teigia, kad narkotikų „vartojimo kambarių idėja“ nereiškia legalizavimo, esą tai galiotų tik probleminiams vartotojams kaip žemo slenksčio paslauga, o pats ministras Arūnas Dulkys tai vadina „kultūringos skandinaviškos praktikos diegimu sveikatos gydymo įstaigose.“ Tokie valdžios užmojai šokiravo ir Kėdainių politikus, ir už visuomenės sveikatą atsakingus specialistus, kurie netiki ministerijos deklaruojamais tikslais ir vienbalsiai yra įsitikinę, kad tai ne kas kita, kaip narkotikų legalizavimas ir pagalba žmogui nusižudyti.

Narkotikų vartojimas gali būti saugus?

SAM jau parengė įsakymo projektą dėl Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašo ir „saugesnio narkotikų vartojimo kambarių“ įteisinimo.

Numatyta, kad tokie „kambariai“ veiktų sveikatos priežiūros įstaigose, o juose būtų sudarytos sąlygos vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas prižiūrint sveikatos priežiūros specialistams. 

Tokios paslaugos būtų anonimiškos ir nemokamos, teikiamos švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims ne gydymo tikslu.

Esą tai motyvuotų atsisakyti arba mažinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, mažintų rizikingą elgseną, paskatintų gydytis narkotinių medžiagų sukeliamus psichikos ir elgesio sutrikimus bei kitas ligas, padėtų narkomanams įsitraukti į įvairias gydymo, reabilitacijos ir savipagalbos grupių programas.

Kai kurie Kėdainių politikai ir visuomenės sveikatos specialistai šiuos ministerijos užmojus atvirai vadina visiška nesąmone ir yra įsitikinę, kad deklaruojamų gražių tikslų neįmanoma pasiekti steigiant narkotikų „vartojimo kambarius“, esą šie tik prisidės prie narkomanijos didinimo.

„Nemanau, kad narkotikų vartojimas gali būti „saugus“ ar „saugesnis“. Aš asmeniškai esu prieš tokių vietų įteisinimą. Suprantu, kad reikia ieškoti galimybių padėti į priklausomybių pinkles papuolusiems žmonėms. Tą turi daryti ir daro specialistai.

Mano manymu, „vartojimo kambariai“ gali atsisukti visai kitu nei pristatoma kampu – kas gali paneigti, kad jų atsiradimas nepaskatins nebandžiusius vartoti narkotikų, jų pabandyti“, – sako Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis.

Baisiau už virusus ir svetimkūnius

Kėdainių rajono Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė, buvusi merė ir ilgametė pedagogikos ekspertė Nijolė Naujokienė sako, kad tokių „kambarių“ atidarymas prilygtų narkotikų vartojimo legalizavimui: „Esu baigusi biologijos mokslus, penkerius metus studijavusi chemiją, todėl iš esmės suvokiu ir žinau, kaip yra sutvarkytas mūsų organizmas. Ir narkotikų pasekmes suprantu labai aiškiai.

Narkotikai organizmą naikina baisiau nei svetimkūniai ar virusai, kuriais mes pastaruoju metu labai gąsdinami. Esu tvirtai įsitikinusi, kad ne tik Kėdainiams, bet ir visai Lietuvai „saugesnių narkotikų vartojimo kambarių“ nereikia.

Akivaizdu, kad taip nejučia legalizuojami narkotikai, tik… kitais pavadinimais. Šios „genealios“ idėjos autoriai negalvoja apie pasekmes ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir mūsų vaikų, pavartojusių narkotikų, genofondui.“

Leidžiama nusižudyti?

Pasak rajono tarybos narės medikės Aušrelės Kaminskienės, naująjį ministerijos užmojį galima būti sulyginti su pasiūla išbandyti narkotikus ir tai ji įvardija kaip SAM tarnystę narkobizniui.

„Mano nuomone, tai narkotikų legalizavimas, į procesą įtraukiant ir medikus.

O kas paskaičiavo, kiek dar ir žmogiškųjų bei finansinių resursų reikės tokius kabinetus steigiant? Jie turėtų veikti visą parą, vadinasi, ir medikai turėtų dirbti visą parą. O kas užtikrins jų saugumą, kai dažiausiai narkotikus vartojančio žmogaus poelgiai tampa nenuspėjami? Vadinasi, reikės ir apsaugos darbuotojų, dirbsiančių visą parą.

Kaip medikas galės nustatyti, ar atėjęs žmogus naudoja saugias narkotines medžiagas, kai kiekvieną savaitę pasaulyje atsiranda vis nauja narkotikų rūšis? Tik žinant nuodą, galima ieškoti priešnuodžio, vadinasi, reikia ir specialių laboratorijų.

O gal SAM jau numato ir „saugių“ narkotikų tiekimą?

Ar atliko SAM paskaičiavimus, kiek kainuos, kad žmogus galėtų „saugiai“ žudytis?

SAM turėtų rūpintis žmonių sveikata, o ne „saugiu“ žudymusi. Medikai turi gelbėti žmonių gyvybes, o ne tapti nusikalstamos veiklos bendrininkais.

Man nesuprantama tokia SAM logika, kai žmogaus žudymuisi paslaugos priartinamos, o žmogaus sveikatos užtikrinimo paslaugos tolinamos“, – sako A. Kaminskienė.

Prasilenkiama ir su pačios ministerijos prevencijos planais

Rajono Narkotikų kontrolės komisijai vadovaujantis vicemeras Paulius Aukštikalnis, turintis medicininį išsilavinimą, į miltus mala visus ministerijos argumentus ir yra tvirtai įsitikinęs, kad, visi pasakojimai apie narkomanijos prevenciją kuriant tokius „kambarius“, yra nieko bendra su realybe neturinčios pasakos, prasilenkiančios ne tik su sveiku protu, bet ir su Seimo patvirtintais prevencijos planais.

Tą patį tvirtina ir už visuomenės sveikatą atsakinga Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė: „Reikia vadovautis Valstybinės narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programa, patvirtinta Seimo nutarimu. O joje numatyti aiškūs valstybės siekiai, prioritetai ir įsipareigojimas taikyti sveikata grįstą požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei padėti žmonėms saugoti ar atkurti savo sveikatą, gerovę ir gyvenimo kokybę.

Programoje pabrėžiama teisė į sveiką gyvenimą, taip pat valstybės ir visuomenės atsakomybė prevencijos priemonėmis ugdyti bei apsaugoti visuomenės narius, ypač vaikus ir jaunimą, nuo žalingos aplinkos, padėti jiems šalinti ar mažinti rizikos veiksnius, skatinančius psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, įvairių priklausomybių vystymąsi.

Taigi visi šie uždaviniai neturi nieko bendro su šiuo metu siūlomu teisės akto projektu įteisinti „saugesnio narkotikų vartojimo kambarius“.

Mano nuomone, tai būtų nelegalių narkotinių ir psichotropinių medžiagų legalizavimas ir prieinamumo bei pasiūlos didinimas“, – sako D. Avižiuvienė.

Vaidins kažką darantys?

Vicemeras Paulius Aukštikalnis sako neabejojantis, kad tikroji priežastis, kodėl ministerija bando prastumti naują projektą, dar paprastesnė ir už siekį tokiu būdu legalizuoti narkotikus: „Mano požiūriu „vartojimo kambarys“ būtų tik formali priemonė, kuri demonstruotų, kad atsieit „mes kažką darome“.

„Kambariai“ nestabdo vartojimo ir nepadės spręsti problemos.

Ministerijos siūlymas realiai net nesusijęs su prevencija, o blogiausia, kad kaip jau įprasta, net neišdiskutuotas visuomenėje, neišklausytos įvairios atsakingų specialistų nuomonės.

Tiesiog eilinį kartą bandoma aklai nukopijuoti kitų šalių idėją nesigilinant į pasekmes.“

Narkotikų vartojimas – jau yra didelė problema

Visuomenės sveikata besirūpinanti Danguolė Avižiuvienė sako, kad narkotikų vartojimas jau ir taip yra didelė problema, kurią specialistai sprendžia kasdien ir nuolat ieško vis naujų būdų ir idėjų, kaip tai daryti kuo veiksmingiau.

„Kas ketverius metus atliekame rajono suaugusiųjų ir mokinių gyvensenos tyrimus ir kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu atliekame tarptautinį mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimą.

Pastarasis tyrimas atskleidė, kad tarp Kėdainių moksleivių pastebimos naujos žalingos tendencijos: 43,6 proc. moksleivių jau mėgino rūkyti elektronines cigaretes, o 14,6 proc. mėgino rūkyti kanapes, – nerimą keliančią statistiką pažeria D. Avižiuvienė ir sako nė neabejojanti, kad jei atsirastų dar ir narkotikų „vartojimo kambariai“, jie būtų paklausūs ir tik didintų narkotikų vartojimo mastą. – Tai būtų panašiai, kaip ir su cukrumi bei saldumynais, kurių vartojimas yra besaikis – nors ir kenkia, bet tai juk legalūs maisto produktai…

„Vartojimo kambarių“ įteisinimas būtų neteisingas visų atžvilgiu: tiek jaunimo, kuris būtų skatinamas žaloti savo sveikatą, tiek jų tėvų ir artimųjų, kurie susidurtų su naujomis problemomis ieškant pagalbos vaikams ir sau, tiek ir visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu.“

Nesitaikstys

Politikė Nijolė Naujokienė sako nesitaikstysianti su tokiais ministerijos planais: „Jei reikės, pati organizuosiu tėvų ir mąstančios bendruomenės pasipriešinimą. Tikiuosi, rasiu daug bendraminčių.“

Tuo tarpu meras Valentinas Tamulis, paklaustas, kokių veiksmų imsis, jei sulauks nurodymo „vartojimo kambarį“ steigti vienoje iš savivaldybei pavaldžių gydymo įstaigų, pasakė tiek: „Noriu tikėti, kad tokio nurodymo savivaldybė nesulauks.“

Vien noro tikėti nepakanka

Vicemeras Paulius Aukštikalnis sako, kad vien noro tikėti nepakanka, todėl jau pradėti atlikti konkretūs veiksmai: „Antradienį dirbdami Narkotikų kontrolės komisijoje vienbalsiai priėmėme sprendimą – kategoriškai nesutikti su tokio „vartojimo kambario“ įsteigimu Kėdainių rajone.

Priklausomybių problemai spręsti mes taikome ir taikysime kitas priemones: plėsime narkotinių medžiagų tyrimų apimtį švietimo įstaigose, tirsime psichologinės pagalbos teikimo poreikį, bendradarbiausime su mokinių taryba dėl prevencinio švietimo, daugiau dėmesio skirsime jaunimo veikloms.

Aš palaikau tik sveiką gyvenimo būdą, atvirą bendravimą ir pagalbą vienas kitam. Mums toje srityje reikia labai augti ir susivokti. Tai patyriau ir pats, kai padėjau vienam žmogui dėl alkoholio vartojimo už jį laiduodamas. Ir žinote, kuo tai baigėsi? Ogi tuo, kad net iš politikų sulaukiau „įvertinimo“: „Ko čia „pariniesi“? Pasirodyti nori?“ Tai jei mes susiduriame su tokiu politikų požiūriu į pagalbos suteikimą priklausomybę turinčiam žmogui, kokio sąmoningesnio požiūrio galime tikėtis iš visuomenės?

Kiekvienas turime pasižiūrėti ne tik į save, bet ir į šalia esančius, ypač jaunus žmones, kurie yra labai pažeidžiami, tada nereikės apie tokius „kambarius“ net kalbėti.“

Paulius Aukštikalnis pritaria ir medikės Aušrelės Kaminskienė pasiūlymui į švietimo kursą įtraukti demonstracinę medžiagą apie narkomanų realų gyvenimą, jų tikrąsias kančias ir mirtį, o ne apie narkotikų žalą kalbėti pasikviečiant diskusijai „išsigydžiusį“ narkomaną.

„Visas idėjas ir jėgas turime nukreipti į kokybišką vaikų ir jaunimo užimtumą. Kai jie turės pakankamai įdomių veiklų, kils mažesnė pagunda bandyti psichiką veikiančias ir žalojančias medžiagas.

Dėmesio jaunimui visuomet reikia, o ypač dabar, kai jaučiame nepamatuotų centrinės valdžios projektų grėsmę. Paradoksalu, kad apie tokius projektus pradedama kalbėti šiemet, kai paskelbti jaunimo ir savanorystės metai“, – sako P. Aukštikalnis.

Išnašos

„Akivaizdu, kad taip nejučia legalizuojami narkotikai, tik… kitais pavadinimais. Šios „genealios“ idėjos autoriai negalvoja apie pasekmes ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir mūsų vaikų, pavartojusių narkotikų, genofondui. N. Naujokienė

„SAM turėtų rūpintis žmonių sveikata, o ne „saugiu“ žudymusi. Medikai turi gelbėti žmonių gyvybes, o ne tapti nusikalstamos veiklos bendrininkais. Man nesuprantama tokia SAM logika, kai žmogaus žudymuisi paslaugos priartinamos, o žmogaus sveikatos užtikrinimo paslaugos tolinamos. A. Kaminskienė

Pasak Danguolės Avižiuvienės, siūlymas įteisinti „saugesnio narkotikų vartojimo kambarius“ neturi nieko bendro su prevencija.

„Kiekvienas turime pasižiūrėti ne tik į save, bet ir į šalia esančius, ypač jaunus žmones, kurie yra labai pažeidžiami, tada nereikės apie tokius „kambarius“ net kalbėti. P. Aukštikalnis.