Valdininkų atlyginimai siekė ir 18 tūkst. eurų
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre valstybinės lėšos galimai buvo naudotos netinkamai – atliktas auditas atskleidė stulbinantį valdiškų pinigų švaistymo mastą – darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė ir keliolika tūkstančių eurų.
rinkosaikste.lt
Žemės ūkio ministerijai pavaldžiame Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (ŽŪIKVC) įtarta, kad valstybinės lėšos gali būti naudojamos netinkamai. Atliktas auditas atskleidė stulbinantį valdiškų pinigų švaistymo mastą – darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė ir keliolika tūkstančių eurų.
Dirba nuostolingai
Paradoksalu, tačiau pats ŽŪIKVC dirbo nuostolingai. Paaiškėjo, kad kai kurie centro darbuotojai, nepaisant įmonės nuostolių, gaudavo bet kokias sveiko proto ribas viršijančius atlyginimus – vieno darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė 18 tūkst. eurų per mėnesį, kito – 12 tūkst. eurų per mėnesį. Tokios sumos pinigų susidarė iš pagrindinio pastovaus atlyginimo bei įvairių priedų už įgyvendintus projektus.
Dėl to buvo atliktas nepriklausomas teisinis šios valstybinės įmonės patikrinimas.
Nori keistis
„Teisinis patikrinimas sudaro pagrindą manyti, kad valstybės lėšos buvo naudojamas netinkamai ir dėl to priėmėme sprendimą visą informaciją perduoti teisėsaugos institucijoms, kurios atliks nepriklausomą tyrimą ir nustatys galimą žalą.
Esame pasiruošę keistis – atnaujinome strateginį planą, atsisakome perteklinės veiklos, peržiūrime funkcijos ir struktūrą, bendradarbiaujame su akcininku – Žemės ūkio ministerija. Tikimės, kad pagal geriausią rinkos praktiką bus išplėsti įmonės valdybos įgaliojimai, kurie apims esmines priežiūros, kontrolės, išorinės kompetencijos funkcijas“, – sakė laikinai pareigas einantis ŽŪIKVC vadovas Artūras Palekas.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad iš centro tikisi daugiau skaidrumo ir efektyvumo.
Kūrė… programinę įrangą
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras savo nuožiūra sugalvojo, kad darbuotojai gali kurti… programinę įrangą. Nors jos reikėjo vidaus naudojimui, tačiau nebuvo atlikta analizė ir ištirta rinka, aiškinantis, kuris variantas būtų finansiškai naudingesnis.
Už šių sistemų kūrimą kai kuriems darbuotojams buvo mokama papildomai. Įdomu tai, kad tie patys darbuotojai ir priėmė sprendimus kurti tokią įrangą ir patys ją kūrė, tikėtina, darbo metu, ir dar už tai gavo papildomą užmokestį, kai kada net viršijantį pareiginę algą.
Galimai šis būdas pasitelktas kai kuriems specialistams dirbtinai padidinti darbo užmokestį.
ŽŪIKVC teisinis patikrinimas atskleidė didelės rizikos veiksnių – visi sprendimai įmonėje buvo priimami vienasmeniškai – vadovo, ir nenumatyta patvirtinimo ir kontrolės mechanizmo tikrinti sandorius ar teikti rekomendacijas dėl jų.
