Vakarėjančias senamiesčio gatveles užtvindė dviratininkai ir bėgikai (galerija)
Ketvirtadienio vakarą Kėdainių senamiesčio gatvelės tradiciškai tapo dviratininkų ir bėgikų trasomis. Pirmi čia jėgas dviratininkų žygyje „Kėdainiams 645“ išbandė 166 dalyviai, kurie įveikė 19 km 350 m trasą – tiek, kiek miestui metų, padauginus tris kartus. Ir dar nulį pridėjus.
[quote author=“N. Gružauskas“]Kai su šeima atsikėlėme gyventi į senamiestį prieš penkiolika metų, šitomis gatvelėmis, Nevėžio pakrante bėgiodavau vienas. Po kelerių metų žiūriu, kad nuolat po du, tris prisideda. O dabar jau didžiausias būrys žmonių bėgioja.[/quote]
Vėliau, jau sutemus, respublikiniam bėgimui „Kėdainiams 645“ prie starto linijos sustojo 159 bėgikai, varžęsi 6 450 m distancijoje. Bėgikai į Lietuvos vidurį susirinko iš visos šalies, taip pat ir iš užsienio grįžę emigrantai bei vienas kaimyninės Lenkijos gyventojas.
Buvo ir tokių, kurie nulipę nuo dviračio stojo į bėgimo trasą.
Greičiausias vyras – 6 min. greitesnis už greičiausią moterį
Visi dviratininkai buvo apdovanoti atminimo medaliais ir dėl prizinių vietų nesivaržė. O štai bėgimo trasoje užvirė rimta kova.
Distanciją greičiausiai įveikė ukmergiškis Nerijus Vilutis (20:38.6 min.). Antrąją vietą iškovojo vilnietis Dovydas Stašys (20:44.2 min.), trečiąją – kaunietis Donatas Pošiūba (21:37.7 min.). Jaunesniųjų amžiaus grupėje pirmąsias tris prizines vietas išsidalijo kėdainiečiai – Darijus Astrauskas (25:13.0 min.), Jokūbas Vizgirdas (28:01.4 min.) ir Aistis Lapinskas (28:05.7 min.).
Moterų grupėje trasą greičiausiai įveikė šiaulietė Kristina Vaidelinskienė (26:03.3 min.).
Klausėsi žiogų svirpimo
„Ateinu bėgti už savo miestą. Ir kaip smagu, jūs tik pamanykite – kiti moka pinigus tam, kad galėtų dalyvauti bėgimuose, o čia – ir nemokamai, ir dar – už savo miestą, – energijos nestokojo Kėdainių sporto centro lengvosios atletikos trenerė Agnė Stravinskienė, iš keturių Kėdainių miesto švenčių vakarinių bėgimų praleidusi vos vieną. – Smagu, kai pamatai, kad į Kėdainius žmonės atvyksta iš kitų miestų vien tam, kad čia bėgtų. Norėčiau paskatinti kraštiečius, kad kiekvienais metais kuo daugiau mūsų susirinktų į tokio pobūdžio renginius.“
[quote author=“D. Miniotas“]Bėgti vėlų vakarą – žavu. Sakyčiau, kad tokiu paros metu vykstantis bėgimas – labai romantiškas.[/quote]
Anot A. Stravinskienės, ne vien už savo miestą bėgti smagu, dar smagiau, kai varžybos vyksta vakare: „Kartą buvo taip: bėgu vakariniame bėgime, kaip tik – nei priekyje manęs, nei už nugaros nebuvo bėgikų. Bėgu sau žavingai apšviestomis senamiesčio gatvelėmis ir girdžiu, kaip žiogai svirpia. Nuostabus jausmas.“
Po vakarinio bėgimo – į maratoną
Tiesa, vieno iš vakarinių Kėdainių miesto bėgimų dėka, šį sportą naujai atrado Sporto centro lengvosios atletikos trenerės sesers sutuoktinis. „Pirmąjį kartą šiaip ne taip abi su seserimi įtikinome ir jį dalyvauti vakariniame bėgime. Baiminosi, kad neįveiks trasos. O mes visi palengva, kartu ir išbėgome. Ir ką gi – tą vakarą jis atrado naują širdžiai mielą veiklą. Dabar nuolat dalyvauja įvairiuose bėgimuose, maratonuose“, – juokėsi A. Stravinskienė.
Panevėžį „išbėgioję“, atvyko į Kėdainius
Nekantriai bėgimo pradžios lūkuriavo visas būrys panevėžiečių. „Vienas bičiulis internete pastebėjo kvietimą dalyvauti vakariniame Kėdainių miesto šventės bėgime, subūrė entuziastus ir štai šįvakar esame čia. Mūsų iš Panevėžio atvažiavo nei daug, nei mažai – dešimt, – „Rinkos aikštei“ sakė panevėžietis Gražvydas Sobolevskis, 6 450 m distanciją įveikęs penkioliktas. – Panevėžyje jau išbėgioti visi takai, tad nusprendėme apžiūrėti kitą miestą. Vakariniame jūsų miesto bėgime dalyvavome pirmą kartą, patiko, ketiname sugrįžti ir kitąmet. O ir šiaip į Kėdainius per šventes atvykstame, čia smagu, geri renginiai, graži aplinka.“
Automobilių sportu užsiimantis G. Sobolevskis tikina, kad bėgimas užima svarbią jo gyvenimo dalį: „Bėgimas – tai hobis, pramoga, gera nuotaika, energijos išliejimas.“
Iš oro uosto – tiesiu taikymu į trasą
Dvidešimtas bėgimo trasą įveikė iš Žemaitijos kilęs Dainius Miniotas. Jis jau penkerius metus Londone gyvena su kėdainiete Egita. Tik įdienojus pas gimtajame mieste viešinčią mylimąją į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės atskridęs vyriškis vakarą leido ne ramiai ilsėdamasis namuose su žmona, bet… bėgdamas beveik septynis kilometrus.
[quote author=“G. Sobolevskis“]Panevėžyje jau išbėgioti visi takai, tad nusprendėme apžiūrėti kitą miestą.[/quote]
„Aš nuolat sportuoju. Daug bėgioju Londone. Daugiausia yra tekę išbėgti dvidešimt šešis su puse kilometro, – šyptelėjo D. Miniotas. – Žmona iš pat ryto, dar prieš skrydį į Lietuvą atsiuntė man internetinę nuorodą su bėgimo informacija. Paklausė, ar nenorėčiau dalyvauti. Pagalvojau: „O kodėl gi ne? Užregistruok mane!“
Sportininkas pridūrė, kad vakariniame bėgime jėgas išbandyti jam teko pirmą kartą: „Įprastai bėgimai, kuriuose dalyvauju, vyksta dienos metu. Tad vakarinis bėgimas – labai įdomus ir retai pasitaikantis dalykas. Bėgti vėlų vakarą – žavu. Sakyčiau, kad tokiu paros metu vykstantis bėgimas – labai romantiškas.“
Populiarėjantis užsiėmimas
Respublikiniame bėgime „Kėdainiams 645“ jėgas išbandė ir prokuroras Nerijus Gružauskas, sutinkamas kone kiekviename gimtajame mieste organizuojamame bėgime.
„Kol kas nepraleidau nė vieno vakarinio bėgimo. Vakarinis bėgimas savo gimtojo miesto senosiomis gatvelėmis – kur kas įdomesnis, – neabejoja N. Gružauskas. – Per metus dalyvauju trijuose tokio pobūdžio bėgimuose. Naujametiniame bėgime Kėdainiuose, šiame, vakariniame bėgime ir rugsėjį vykstančiame „Danske Bank“ maratone. Aišku, didmiestyje vykstantis „Danske Bank“ bėgimas labai įdomus savo masiškumu, tačiau gera bėgti ir Kėdainiuose – savi žmonės mato, kad tu bėgi, serga už tave.“
[quote author=“A. Stravinskienė“]Bėgu sau žavingai apšviestomis senamiesčio gatvelėmis ir girdžiu, kaip žiogai svirpia.[/quote]
N. Gružauskas, per savaitę su sportbačiais įveikiantis maždaug dvidešimt kilometrų, tikina pastebintis, kad vis daugiau kėdainiečių atranda bėgimo ir apskritai sporto teikiamą malonumą: „Pastebėjau, kad tie, kurie į pirmąjį vakarinį bėgimą atėjo vieni, kasmet atsiveda po vieną bičiulį ar net kelis. O ir apskritai mieste daugėja bėgiojančių žmonių. Kai su šeima atsikėlėme gyventi į senamiestį prieš penkiolika metų, šitomis gatvelėmis, Nevėžio pakrante bėgiodavau vienas. Po kelerių metų žiūriu, kad nuolat po du, tris prisideda. O dabar jau didžiausias būrys žmonių bėgioja“, – pasidžiaugė kėdainietis.
[#gallery=963#]
