Vairuotojų sutartiniai ženklai, perspėjantys apie policiją: kada galite sulaukti baudos?
Algimanto Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Vairuotojai kelyje dažnai naudoja neoficialią kalbą – įvairius signalus, tokius kaip ilgųjų šviesų mirksėjimas ar avarinis signalas, norėdami padėkoti ar įspėti kitus eismo dalyvius. Nors tokie veiksmai gali pasirodyti visai nekalti, netinkamas įspėjamųjų signalų naudojimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ir dėl to sulaukti policijos dėmesio ar net užtraukti baudą. Draudikai primena, jog tai, kaip reikėtų įspėti kitus vairuotojus apie pavojų kelyje, yra aiškiai apibrėžta Kelių eismo taisyklėse (KET), ragina jas prisiminti ir būti atsargesniems.
Noras padėti – sveikintinas
Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pabrėžia, kad noras padėti kitiems vairuotojams, atkreipti jų dėmesį į galimai pavojingą situaciją, yra sveikintinas, tačiau privalo nesukelti grėsmės eismo saugumui.
„Vieni iš dažniausiai naudojamų signalų yra mirksėjimas ilgosiomis šviesomis arba rūko žibintais. Taip vairuotojai elgiasi dėl įvairių priežasčių: sankryžoje signalizuoja, kad duoda kelią sukančiam iš šalutinio kelio ar išvažiavimo, bando įspėti priešpriešine eismo juosta važiuojantį vairuotoją, kad jo lempos šviečia per ryškiai, arba greitkelyje prisiviję lėčiau važiuojantį eismo dalyvį trumpu mirktelėjimu prašo atlaisvinti antrą eismo juostą greičiau judančioms transporto priemonėms. Taip pat vis rečiau, bet dar kartais bando mirktelint ilgosiomis šviesomis perspėti apie kelyje patruliuojantį policijos ekipažą“, – teigia R. Pocius.
Gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams
Vis tik, anot eksperto, nors dažniausiai tokie gestai turi gerų intencijų, mirksėjimas ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams – apakinti priešinga eismo kryptimi važiuojančius vairuotojus, o taip pat, per galinio vaizdo veidrodėlį ir tuos, kurie važiuoja priešais.
„Susidūrus su akinimu kelyje nereikėtų atsakyti tuo pačiu, nes taip tik sukeliama dar pavojingesnė situacija. Kelių eismo taisyklės nurodo, kad tokiais atvejais rekomenduojama sulėtinti greitį ir įjungti avarinį signalą – tai yra saugiausia galima reakcija“, – pataria R. Pocius.
Jis priduria, kad naudoti tolimąsias šviesas kaip įspėjamąjį signalą, jei tai gali akinti kitus vairuotojus, draudžia ir KET – toks pažeidimas gali užtraukti vairuotojui nuo 30 iki 90 eurų baudą.
Nors dažniausiai tokie gestai turi gerų intencijų, mirksėjimas ilgosiomis šviesomis ar rūko žibintais gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams – apakinti priešinga eismo kryptimi važiuojančius vairuotojus, o taip pat, per galinio vaizdo veidrodėlį ir tuos, kurie važiuoja priešais.
„Kartais automobilio mirksėjimas ilgosiomis šviesomis gali būti traktuojamas ir kaip chuliganiškas vairavimas, pavyzdžiui, jei taip siekiama paskubinti priešais važiuojančią transporto priemonę. Ilgųjų šviesų paskirtis – ne skubinti vairuotoją atlikti manevrą, o geriau apšviesti kelią esant blogam matomumui“, – sako ERGO atstovas.
Nors tokie veiksmai gali pasirodyti visai nekalti, netinkamas įspėjamųjų signalų naudojimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ir dėl to sulaukti policijos dėmesio ar net užtraukti baudą.
Draudikai primena, jog tai, kaip reikėtų įspėti kitus vairuotojus apie pavojų kelyje, yra aiškiai apibrėžta Kelių eismo taisyklėse (KET), ragina jas prisiminti ir būti atsargesniems.
Nors tokie veiksmai gali pasirodyti visai nekalti, netinkamas įspėjamųjų signalų naudojimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ir dėl to sulaukti policijos dėmesio ar net užtraukti baudą.
Naudoja norėdami padėkoti
Pasak R. Pociaus, kitas vairuotojų dažnai naudojamas signalas – mirktelėjimas avarinėmis šviesomis. Taip gali būti išreiškiama intencija leisti kitam automobiliui įsirikiuoti į reikiamą eismo juostą spūstyje ar lenkti ketinančiai transporto priemonei parodomas ženklas, kad priešpriešinio eismo juosta yra laisva.
„Nors Lietuvoje tai yra, atrodo, įprastas mandagių vairuotojų įprotis, bet Kelių eismo taisyklėse neminimas. Atvirkščiai, jose numatoma, kad avarinės šviesos dienos metu turi būti įjungiamos tik priverstinai sustojus ar norint įspėti vairuotojus apie kliūtį ar pavojų.
Nors padėkoti ar atsiprašyti avarinių šviesų signalu iš esmės nėra draudžiama, tą daryti reikėtų tinkamai – avarinį signalą įjungti tik trumpam, nenaudoti tuomet, kai jis gali suklaidinti kitus eismo dalyvius. Vietoje avarinio signalo padėkoti ar atsiprašyti galima ir iškeliant ranką ar linktelint galva“, – pasakoja jis.
Anot eksperto, taip pat svarbu nepamiršti, kad KET numato atvejus, kai avarinį signalą įjungti būtina – pavyzdžiui, įvykus eismo įvykiui, tikrinant policijos pareigūnams, sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, tuomet, kai važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa ir kt.
„Tikrai pravartu prisiminti KET taisykles, net ir vairuotojams, kurių vairavimo stažas siekia dešimtmečius – kartais neoficiali kalba tarp vairuotojų tampa nerašytomis taisyklėmis. Svarbiausia kelyje elgtis saugiai ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams“, – pataria R. Pocius.
2 Komentarai
dabar naudosiu tik avarinius žibintus,kurių naudojimo baudomis dar neuždraudė.Atsimenu kaip anksčiau mentūra staugdavo ,kodėl jų sustabdytas įjungi avarinius?Aha,sakydavo,perspėjinėji kitus?Viskas keičiasi,keičiasi ir taisyklės.
Saulei šviečiant -ne mėnuliui blizgant,įjungtos faros labai ,,efektyviai“ tarnauja eismo saugumui.Nors taip ant juoko pasakius-jei esi žabalas ir nematai dieną mašinos,tai ką tos šviesos duoda?