Vaikus moko puoselėti tradicijas
Stovyklos metu moksleiviai kartu su amatininkais gamino žirgus ir jų simbolius. /D. Borodinaitės nuotr.
Džestina BORODINAITĖ
Net ir pasibaigus mokslo metams Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name netyla vaikų klegesys. Jaunieji tradicinių amatų puoselėtojai visą savaitę dalyvavo moksleiviams skirtoje stovykloje „Žirgas lietuvių etninėje kultūroje“.
Į žirgą pažvelgė kitaip
Stovyklos metu vaikai susipažino su žirgo prasme mitologijoje, tautosakoje, papročiuose, amatuose, iš įvairiausių medžiagų: medžio, siūlų, vytelių, molio, audinio kartu su amatininkais gamino žirgus ir jų simbolius, mokėsi dainų, žaidė žaidimus, dalyvavo ekskursijose po Kėdainių miestą, aplankė muziejų Anykščiuose, sukauptas žinias patikrino surengtame etnoprotų mūšyje, pristatė savo darbo rezultatus.
Dalyvavo 35 moksleiviai
Iš viso stovykloje dalyvavo 35 moksleiviai, su kuriais dirbo Tradicinių amatų centro Arnetų name amatininkai, lektorės iš Garliavos ir Kėdainių krašto muziejaus vyr. muziejininkė, edukatorė, gidė Regina Adomaitienė.
Stovyklaudami vaikai giliau pažino etnokultūrinį paveldą, tradicijų tęstinumo svarbą, išmoko suvokti save kaip kultūros puoselėtojus.
Aut. past.
Buvo įdomu ir prasminga
Stovyklaudami vaikai giliau pažino etnokultūrinį paveldą, tradicijų tęstinumo svarbą, išmoko suvokti save kaip kultūros puoselėtojus.
Šios stovyklos tikslas – išradingai ir įdomiai pateikiant etnokultūrinę informaciją, plėsti etnokultūrinį sąmoningumą, moksleivių identitetą.
„Norėjome, kad vaikai įdomiai praleistų savo atostogas, praplėstų turimas žinias, ir, aišku, išsidūktų, kas vaikams labai reikalinga.
Džiugu buvo matyti didžiulį vaikų susidomėjimą dirbant – tai reiškia, jog jiems buvo įdomu, o kartu ir prasminga“, – pasidžiaugia Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė.
Žirgas – svarbus padėjėjas
Stovyklos tema „Žirgas lietuvių etninėje kultūroje“, anot R. Lukminienės, pasirinkta neatsitiktinai.
„Žirgas mūsų žmonėms visais laikais buvo labai svarbus kaip padėjėjas, bendražygis, pagaliau kaip ir mūsų valstybingumo simbolis“, – sako R. Lukminienė.
