Vaikų dantys – tėvų reikalas

Tiek vedant vaiką į darželį, tiek į mokyklą, reikalinga pateikti ne tik šeimos gydytojo išvadas apie vaiko sveikatą. Sveikatos pažymoje turi būti ir gydytojo odontologo įrašas apie vaiko dantų būklę. Kai kuriems tėvams, ypač auginantiems mažus vaikus, kyla klausimas, kam to reikia. Darosi panašu, kad tokis įrašas labiau reikalingas tam, kad tėvai būtų paskatinti rūpintis vaiko dantų priežiūra. Apie tai, kaip prižiūrėti mažųjų dantukus kalbame su odontologijos klinikos „Šypsenos magija“ gydytoja odontologe Skaiste Vaškeliene.

Labiausiai kamuoja ėduonis

Vaikus dažniausiai kamuojanti bėda – dantų ėduonis. Ėduonies atsiradimo priežastis lemia keletas faktorių, kurių pagrindiniai – netinkama mityba, netinkama dantų priežiūra, neatsakingas tėvų požiūris į vaikų dantų priežiūrą.

„Netinkama mityba, didelis cukraus kiekis, lipnus maistas (toks, kaip bulvių traškučiai, duona, įvairūs kepiniai – kuriuos kramtant apsivelia dantys) leidžia daugintis bakterijoms, kurios ir sukelia ėduonį.

Nors vaikui, kaip ir suaugusiam žmogui, priklauso pas odontologą apsilankyti kas pusmetį, jeigu yra nustatoma didesnė ėduonies rizika, tėvai vaiką pas odontologą atvesti turėtų kas 3–4 mėnesius“,  – rekomendavo odontologė.

Dažnai žmonės galvoja, kad geri dantys yra paveldimi – juk būna taip, kad vieni dantų neprižiūri, tačiau šie jiems ir negenda, o kiti prižiūri nuoširdžiai, tačiau nuolat varsto odontologijos kabineto duris. Vis dėlto, specialistės teigimu, nurašyti visko genams neverta.

„Genetika yra predisponuojantis veiksnys. Dantų gedimą inicijuojantys veiksniai išlieka maistas ir dantų priežiūra. Tad pasikliauti vien tik gera genetika nederėtų“, – tikino S. Vaškelienė.

Dantų valymą turi prižiūrėti tėvai

Vaiko dantų valymo procesą tėvai privalo prižiūrėti. Ypač svarbu prižiūrėti vaikų iki 7 metų amžiaus dantų valymo procesą. Vaikai iki 7 metų dar neturi visiškai suformuotos raumenų motorikos ir dažniausiai netaisyklingai atlieka dantų valymo judesius.

„Valyti dantis reikia ir ryte, ir vakare. Tiesa, dantų valymas vakare yra svarbesnis, tačiau tai nereiškia, kad ryte galima dantų ir nevalyti. Jeigu dantys valomi tik ryte, per dieną susikaupę maisto likučiai skatina daugintis bakterijas. Vaikui užmigus sumažėja seilėtekis, o tai leidžia bakterijoms daugintis dar greičiau.

Tėvai turi prižiūrėti, kaip vaikai valosi dantis. Ypač svarbu prižiūrėti mažus vaikus iki 7 metų. Jie neretai išsivalo tik priekinius dantis. Sakoma, kad kai vaikas išmoksta rašyti, tada jau gali ir dantis savarankiškai valytis.

Vaistinėse galima įsigyti specialių dantų apnašas nuspalvinančių tablečių. Tačiau tai labiau skirta vaiko motyvavimui – kad jis vizualiai matytų, kur yra likusių apnašų. Tačiau tokias tabletes naudoti galima tik vyresniems nei 7 metų vaikams – tada jie jau patys suvokia, kaip reikia valyti dantis, o pamatę nuspalvintas apnašas pamatytų, kur dar reikia pasistengti“, – rekomendavo S. Vaškelienė.

Matuoti pagal mažąjį pirštelį

Reklamose rodomi vaizdai, kaip žmonės valosi dantis naudodami ilgiausią dantų pastos dryžę yra tik reklaminis triukas. Didesnis dantų pastos kiekis nelems geresnio dantų valymo rezultato, o vaikams tai gali būti ir žalinga.

„Suaugusiam asmeniui reikia naudoti mažojo piršto nago dydžio dantų pastos gabalėlį. Vaikui iki trejų metų valyti dantis galima su dantų pasta, tačiau jos reikia išspausti ne daugiau nei ryžio grūdelio dydžio. Su dantų pasta valyti galima tik tų vaikų, kurie moka išspjauti dantų pastą, dantis. Jeigu vaikas nemoka išspjauti dantų pastos, dantis galima valyti tik su šepetėliu, suvilgytu vandeniu.

Galima rinktis vaikišką dantų pastą be fluoro, tačiau geriausia nerizikuoti. Be dantų pastos vaikui dantukus nuvalyti galima pakankamai gerai, o vaikui prisirijus dantų pastos būtų daugiau žalos nei kažkokios naudos dantims. Suaugusiems žmonėms valymas su dantų pasta yra efektyvesnis, greitesnis, be to, gaivus burnos kvapas taip pat yra žymiai aktualesnis nei vaikams“, – komentavo gydytoja odontologė.

Prieš mokslo metus patikrinti privaloma

Prieš leisdami vaikus į darželį ar mokyklą, tėvai turi gauti medicininę pažymą, kurioje turi būti ir odontologo įrašas.

„Prieš mokslo metus būtina vaiką atvesti pas odontologą. Jis turi patikrinti vaiko dantų būklę, burnos sveikatą, patikrinti sąkandį. Tiesą sakant, jeigu yra sugedusių dantukų ar kitų problemų, odontologas turėtų nepasirašyti pažymos tol, kol problemos nebus sutvarkytos. Tai motyvuotų tėvus labiau rūpintis vaikų dantimis“, – pabrėžė odontologė. 

Vaiko dantimis pasirūpinti reikėtų vasaros metu – nelaukti paskutinių savaičių prieš rugsėjo pirmąją.

Tėvai turėtų žinoti, kad biudžeto lėšomis iš PSD fondo yra finansuojamas dantų silantavimas vaikams nuo 6 iki 11 metų.

„Dantų silantavimas – tai kuomet ant naujai išdygusių dantų vagelių yra užliejama skysta medžiaga, išskirianti fluorą ir sustiprinanti dantį, kad jis negestų. Naujai išaugęs dantis dar nėra pilnai subrendęs, jis bręsta apie metus laiko, iš aplinkos traukia įvairius mineralus. Silantavimas, užpildant vageles skysta plombine medžiaga, neleidžia dantims sugesti“, – pasakojo S. Vaškelienė.

Šią paslaugą gali teikti tos klinikos, kurios yra sudariusios sutartį su Valstybine ligonių kasa.

Apleistų vaikų itin daug

Gydytoja odontologė pastebi, kad vaikų, kurių dantys nėra tinkamai prižiūrėti, yra ypač daug. Mažiems vaikams itin dažnai pasitaikanti bėda – vadinamasis buteliuko kariesas, atsirandantis dėl netinkamų tėvų elgesio su vaikais įpročių.

„Vadinamasis buteliuko kariesas atsiranda tada, kai tėvai vaikams prieš miegą duoda saldžių skysčių gerti, tokių kaip vanduo su medumi ar sultys. Arba jeigu nuolat duoda vaikams čiulpinukus įvairius – tokiu atveju vaikų burnoje nuolat būna rūgštinė terpė, prieš miegą pagirdyti vaikai dantų, žinoma, neišsivalo, taigi sukuriamos palankios sąlygos išplisti daugybiniam ėduoniui. Tokie dantys pajuoduoja, tačiau dažniausia nėra taisomi, nebent dėl estetinio vaizdo“, – pasakojo S. Vaškelienė.

Gydytoja odontologė atkreipia dėmesį, kad vaikų tėvai dažnai galvoja, esą pieninių dantų priežiūrai nereikia skirti daug dėmesio – juk jie vis tiek iškris. Tačiau toks požiūris yra žalingas, lemiantis netinkamą nuolatinių dantų priežiūrą.

„Pieniniai dantys ir yra tam skirti, kad žmogus išmoktų prižiūrėti nuolatinius dantis. Pieninius dantis taisant vaikui ateina suvokimas, kad ir nuolatinius dantis gali reikėti taisyti, ir kad galbūt verta daugiau dėmesio skirti dantų priežiūrai. Be to, pieninis dantis saugo vietą nuolatiniam dančiui. Praradus pieninį dantį anksčiau laiko, nuolatiniai dantys gali išdygti kreivi, tai gali lemti blogą sąkandį. Tokių problemų sprendimas daug kainuoja, o tėvai to neįvertina“, – kalbėjo S.Vaškelienė.

Naujas dantistų įvaizdis

Nors naujausios technologijos leidžia dantų taisymą paversti kaip įmanoma mažiau skausminga ir nemalonia procedūra, daug kam dantistas – vis dar vienas baisiausių gydytojų. Taip yra dėl to, kad dar ne taip jau seniai dantų gydymas buvo gana skausmingas dalykas. Be to, dar yra tėvų, kurie vaikus, netinkamai prižiūrinčius dantukus, gąsdina vizitu pas odontologą, arba vaiką atveda pas dantistą tik tuomet, kai problemos būna įsisenėjusios.

„Neretai būna taip, kad vaiką pas odontologą tėvai pirmą kartą atveda prieš leisdami jį į darželį. Vaikui būna apie tris metus, ir tai būna pirmasis vizitas. Dažnai būna taip, kad vaikui skauda dantį, jau yra ertmių, kurias reikia gydyti. Tokiu atveju vaikas vizitą pas odontologą ima lyginti su skausmu. Vaikas, kuriam skauda dantuką, nenori nieko prisileisti.

Pas odontologą vaiką galima atvežti jau nuo pat pirmojo danties išdygimo, kita vertus, labai skubėti taip pat neverta. Pirmasis vizitas gali būti ir kai vaikui būna 1,5–2 metai. Reikėtų užsirašyti profilaktinei apžiūrai, kad gydytojas skirtų laiko susipažinimui – vaikui būtų aprodomi instrumentai, jis susipažintų su odontologijos kabineto aplinka“, – pasakojo S. Vaškelienė.