VšĮ Kėdainių PSPC – dar viena nauja šeimos gydytoja
Nuo šiol dvi naujos šeimos gydytojos rūpinsis šeimos gydytojos Erikos Rudelienės pacientų sveikata: nuo vasario pradžios VšĮ Kėdainių PSPC dirbanti Rasa Paulauskaitė (dirba pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 9.30 iki 13 val.) ir praėjusią savaitę pradėjusi dirbti Eglė Savickaitė (dirba antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 12 iki 17 val. ir penktadieniais nuo 9 iki 14 val.). Gydytojos E. Rudelienės pacientams pas kitus gydytojus persirašyti nereikia – visas paslaugas, kol jų gydytojos nebus, suteiks šios naujosios šeimos gydytojos.
Eglė Savickaitė, baigusi dabartinį LSMU, yra įgijusi šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Be šeimos medicinos rezidentūros studijų ji yra dar studijavusi genetikos bei vidaus ligų rezidentūroje, todėl jos studijos buvo ilgesnės nei įprastai.
Paklausta, kodėl apsisprendė būti šeimos gydytoja, E. Savickaitė vaizdžiai atsako: „Nenorėjau būti vieno piršto daktarė, norėjau išmanyti daugiau apie viską. Ir kad nebūtų taip, jog atėjus pacientui, kuris žino, jog tu gali atsakyti į visus jo klausimus, o tu esi tik vienos srities specialistas, nors baigei medicinos mokslus. Man labiau norėjosi aiškinti pacientui, jį mokyti, ką daryti, ko nedaryti, kaip užsiimti prevencija, išvengti ligų, kad turėčiau holistinį požiūrį į sveikatą – ką ir priklauso atlikti šeimos gydytojui.“
Po rezidentūros trečius metus dirbanti šeimos gydytoja yra dirbusi privačioje klinikoje Kaune.
Gydytojos nuomone, jeigu tik įmanoma taikyti daugiakompleksinį gydymą, jį ir taikanti – gydanti ne tik cheminiais vaistais, bet ir alternatyviais vaistais, augalinės kilmės preparatais, fitoterapija, homeopatija.
Per keletą darbo dienų Kėdainių PSPC šeimos gydytoja E. Savickaitė jau gali daryti išvadas – vyrauja poliligotumas, kai pacientai ateina ne dėl vienos kažkokios ligos, bet turi kompleksines ligas. Iš jų dažniausiai pasitaikančios yra širdies ir kraujagyslių, lėtinės ligos, stuburo, sąnarių patologijos. Kvėpavimo takų ligų bumo kol kas nejaučianti. Žmonės naudoja daug vaistų, dėl kurių išsirašymo irgi dažniau lankosi pas gydytoją.
E. Savickaitė pastebi didelį pacientų norą konsultuotis pas gydytojus specialistus. Jeigu šeimos gydytojui tikrai reikalingas papildomas ištyrimas diagnozės patikslinimui, gydymui ar pan., tuomet specialisto konsultacija reikalinga, bet jeigu lėtinė liga yra valdoma, tuomet dažnai vaikščioti pas specialistus nėra būtinybės, kaip dažnai norisi pacientams.
Gydytoja nusiteikusi raginti bei motyvuoti pacientus, kad prevencinės programos yra labai reikalingos, ir jeigu valstybė jų vykdymui skiria pinigus, žmogui vertinga pasinaudoti šia galimybe.
„Pirmomis darbo dienomis pajutau, kad pacientai pasitiki gydytoju, o kolektyvas labai draugiškas ir džiaugiasi nauju kolega“, – teigia naujoji šeimos gydytoja.
