V. Fiodorovui pavyko laimėti rinkimus: prie ko jis šliesis Seime ir kokių turi planų dėl mero rinkimų?

Kėdainių rinkėjai antrąjį Seimo rinkimų turą praleis ramiai – jie jau išrinko savo atstovą Seime pirmojo turo metu. Juo tapo savarankiškai išsikėlęs kandidatas 37 metų Viktoras Fiodorovas. Nepaisant to, kad į kovą dėl parlamentaro kėdės jis stojo su dar 8 kandidatais, tarp kurių buvo ir politikos naujokų, ir visuomenei itin gerai žinomų veikėjų, jie, panašu, šansų beveik neturėjo. 41,36 proc. rinkėjų balsų gavęs V.  Fiodorovas neslepia – tokio rezultato nė pats nesitikėjo, tačiau tokį gyventojų pasitikėjimą jis vertina labai atsakingai ir žada daryti viską, kad mūsų krašto problemos, kurios gali būti sprendžiamos valstybės lygiu, būtų išspręstos. O kaip jis dirbs Seime nepriklausydamas jokiai partijai, iš kur gavo pinigų rinkimams, ar kandidatuos į Kėdainių mero postą ir daug kitų klausimų V. Fiodorovui pateikėme praėjus vos porai dienų po rinkimų.

Ketina dirbti valdančiojoje daugumoje

Po pirmojo rinkimų turo, kuriame daugiausia balsų surinko socialdemokratai, šie iškart ėmėsi ieškoti koalicijos partnerių ir kalbėtis apie tai, su kuo formuos valdančiąją daugumą. Antroje vietoje likę konservatoriai, tiesa, ragina neskubėti ir palaukti antrojo rinkimų turo – yra besiviliančių, kad valdančiąją daugumą formuoti ir vėl teks jiems.

Vis dėlto politikos apžvalgininkai linkę manyti, kad valdančioji dauguma bus socdemų rankose, o ar šie leis į parankę įsikibti konservatoriams, dar didelis klausimas, tačiau labai mažai tikėtina, kad jie išdrįstų nuvilti rinkėjus ir bandytų sudarinėti sąjungą su konservatoriais.

V. Fiodorovas į rinkimus ėjo kaip savarankiškas kandidatas, nepriklausantis jokiai politinei partijai. Jis žada, kad prie jokios partijos ir nesijungs, tačiau dirbti norėtų valdančiojoje daugumoje.

„Būsiu toks pat aktyvus, kaip ir buvau visą šią kadenciją. Be abejo, mano tikslas yra valdančioji dauguma, ir tam šansų yra labai daug. Kalbos apie tai jau prasidėjo, politikai ne tik vienas kitą sveikina, bet ir kalbasi apie tai, su kuo galėtų dirbti.

Aš ėjau su įsipareigojimu kėdainiečiams, kad nesijungsiu prie jokios partijos, o kalbant apie frakciją – rinksiuosi tą, kurioje turėčiau kaip įmanoma didesnę  įtaką ir galėčiau svariai prisidėti prie sprendimų, kurie vienaip ar kitaip liečia Kėdainius“, – sakė politikas.

Jis pridūrė, kad labai atsakingai svarsto ir apie tai, kokiame komitete galėtų dirbti. Praėjusią kadenciją V. Fiodorovas dirbo Seimo Ekonomikos komitete, tad apie jį svarsto ir vėl.

„Pareigos man niekada nebuvo svarbiausios, nors praėjusią kadenciją jas ir turėjau, vis dėlto man labiausiai rūpi, kokiame komitete dirbsiu.

Ekonomikos komitetas yra labai solidus, jo sudėtis taip pat buvo labai solidi. Jame dirbant tikrai pavyko produktyviai diskutuoti su kolegomis ir spręsti tam tikrus klausimus, tokius, kaip „Lifosos“, arba gal kažkam ir juokingą, bet mūsų gyventojams svarbų traukinio Vilnius–Ryga klausimą“, – sako V. Fiodorovas ir priduria, kad ir šioje kadencijoje jis norėtų dirbti Ekonomikos komitete.

Vis dėlto ar jam pavyks jame dirbti, paaiškės kiek vėliau, kai jau bus aišku, kokios frakcijos susidarys Seime.

Darbas Seime manęs neįpareigoja būti baigus aukštąjį mokslą, bet vien tam, kad politiniai oponentai nebeturėtų galimybės pašiepti ir menkinti manęs ir mano komandos, aš tikrai galiu pažadėti, kad studijas baigsiu greitu metu. Esu studijuojantis šiuo metu ir iki mero rinkimų šis klausimas bus išspręstas. O politiniams oponentams klausimas bus ką dar jie sugalvos, kaip prie manęs ir mano komandos prisikabinti.

V. Fiodorovas

Kėdainiuose turės savo biurą

Išrinktas vienmandatėje apygardoje pirmojo rinkimų turo metu V. Fiodorovas turės ir savo biurą Kėdainiuose, kuriame dirbs jo kolegos, o gyventojai galės bet kada užeiti ir pasidalinti savo idėjomis, siūlymais, prašymais ir problemomis.

Dėl to keisis Seimo nario patarėjų sudėtis – dabar esantys 6 patarėjai greičiausiai savo darbo tose pareigose netęs, komandoje atsiras daugiau kėdainiečių.

O panašu, kad biuras veiklos turės per akis, mat jei anoje kadencijoje Seime dirbo ne vienas kėdainietis, šioje krašto politikų bus žymiai mažiau.

„Rasiu laiko kiekvienam kėdainiečio skundui, prašymui ir pastebėjimui. Patirtis yra, dvi kadencijos Seime, tam juk ir dirbu.

Sunku pasakyti, ar nebus kėdainiečių Seime, nes vis atsiranda tokių, kurie, pasirodo, šaknis turi.

Štai, kad ir Antanas Matulas, su kuriuo susitikome Pernaravoje – jis, pasirodo, kilęs iš Kėdainių. Tokių, kurie prijaučia Kėdainiams, ar tokių, kurie kažkaip susiję, bus“, – sako išrinktasis Seimo narys.

Visgi jis priduria, kad patirtis parodė, jog krašto problemas toli gražu sprendžia ne tik kraštiečiai politikai. Kartais, kaip bebūtų paradoksalu, kraštiečiai jų net ir nesprendžia, o gerokai didesnį indėlį ir rūpestį kartais parodo mūsų kraštui, rodos, visai svetimi politikai.

„Tarkime, „Lifosos“ klausimą sprendė toli gražu net ne visi kėdainiečiai, kurie buvo Seime. Arba Kėdainių ligoninės klausimas – mano ir kraštietės, Sveikatos reikalų komitete dirbusios Jurgitos Sejonienės matymas kardinaliai skyrėsi. Manau, kad mano matymas artimesnis Kėdainių krašto gyventojams. Šiuo klausimu su ja mes buvome priešingose pozicijose, nes ta reforma, jos akimis, buvo tinkamas ir geras variantas, o man, manau, ir daugeliui krašto gyventojų, buvo gąsdinanti ši reforma. O iš esmės ir buvome teisūs, nes matosi, kad pablogėjo situacija.

Tad svarbiausia – ar matome problemą, ar matome ją vienodai, ar tikime, kad galime ją išspręsti.

Mano tikslas yra, esant problemai, suburti kolegas aplink save, net jei jie iš skirtingų politinių partijų, ir dirbti vieno tikslo link“, – sako V. Fiodorovas.

Jis priduria, kad daugiausia priešiškumo tarp politikų būna rinkimų metu, bet po rinkimų politines ambicijas tenka stumti į šoną ir dirbti darbą, kuriam neturėtų trukdyti politikavimas.

O iš tiesų tai prisiekiau Seime, ir Adomas tik po keturių dienų gimė. Kitas sūnus gimė mano pirmosios kadencijos paskutiniais darbo metais.

V. Fiodorovas

Draugų palaikymas įkvėpė pasitikėjimo

Rinkimų kampanija imli ne tik laikui, bet ir pinigams. Daugiau kaip 11 tūkst. eurų buvo investuota į V. Fiodorovo rinkimų kampaniją, tiesa, didžioji dalis pinigų buvo jo paties šeimos santaupos.

Vis dėlto prisidėjo ir pavieniai žmonės, kolegos ir draugai, o jų parama ir pasitikėjimas politiką nustebino labiausiai.

„Didžioji dalis yra mano ir mano žmonos santaupos. Tai asmeninės, sutaupytos lėšos, juk  mes abu dirbame, gauname atlyginimus, ir tai labai normalu. Jokių pinigų iš verslo, politinių partijų nebuvo.

Taip pat komandos ir draugų pasitikėjimas. Jei jie netikėtų manimi, jie nebūtų prisidėję – vieni prisidėjo keliomis dešimtimis, kiti – ir keliais šimtais eurų.

Mane labai nustebino, kai miesto šventės metu į studiją atėjo viena pažįstama, kuri užsirašė banko sąskaitos numerį sakydama, kad nors neprivaloma, bet paremti draugus juk galima.

Ir per porą dienų sukrito du tūkstančiai eurų iš žmonių, draugų, kurie tiki mūsų darbais.

Tai suteikė pasitikėjimo savimi. Draugai mane nustebino labiausiai. Jie nepriklauso nei judėjimui, nei politikoje dalyvauja, bet vis tiek pasitikėjo manimi ir palaikė“, – dėkingumo neslepia parlamentaras.

Per rinkimų lėkimą liko „skola“ šeimai

Nors rinkimai ir finansai yra neatsiejama dalis, šį kartą – apie kitokią skolą. V. Fiodorovas neslepia, kad rinkimų laikas buvo labai įtemptas, labai išvargino, būta daug kelionių ir mažai laiko praleista namie.

„Aš, aišku, esu skoloj šeimai ir ypatingai vaikams, nes per rinkimų laikotarpį buvau bėgime. Daug susitikimų, daug kelionių. Aš esu tarp Vilniaus ir Kėdainių, tad mano žmona Indrė gerokai daugiau laiko būna su vaikais ir esu jai už tai labai dėkingas“, – gražių žodžių  savo žmonai negaili V. Fiodorovas.

Vis dėlto jis priduria, kad jo gyvenimas visada toks buvo, ir ne tik jo – abu su Indre nuo mokyklos laikų buvo aktyvūs visuomenininkai, tad per tiek metų jau įprato prie gerokai didesnio gyvenimo ritmo, nei jis yra įprastose šeimose. Daugelio dalykų, kuriuos jiedu daro, jis nelaiko darbu, nors tai ir atima laiko iš artimo ir jaukaus buvimo tik su šeima namuose.

„Tai mūsų gyvenimo būdas. Juokinga būna, kai kolegos guodžiasi „oi kaip sunku buvo, savaitgalį – turėjau dvi kaimo šventes, turėjau dirbti“.

Na, tai aš sakau, brangieji, čia ne darbas, čia yra gyvenimas. Aš į šventę ne dirbti važiuoju, o švęsti su bendruomene, būti kartu, bendrauti ir kalbėtis. Bet tai nėra darbas.

Galima, aišku, to ir nedaryti ir visai nedirbti, dirbti kažkokį kitokį darbą. Mes su Indre pasirinkome tokį visuomeninį kelią ir, kol turime jėgų ir energijos, kol pavyksta suderinti visuomeninę veiklą su asmeniniu laiku, tol tikrai mes tuo keliu ir eisime“, – sako pašnekovas.

V. Fiodorovas akcentavo, kad šiuos rinkimus jis laimėjo nepasakydamas nei vieno žodžio – nei gero, nei blogo – apie savo politinius konkurentus.

Aut. past.

Jis priduria, kad vaikai, nors ir mato tėtį namie gerokai rečiau nei mamą, supranta, koks gi tas tėvų gyvenimas. Jie labai palaikė ir rinkimų laiku, o ir apskritai domisi tėvų darbu, gyvenimu ir supranta, kad buvimas aktyviu kraštiečiu nėra toks jau lengvas kelias.

„Vaikai, aišku, mane mato mažiau nei Indrę. Bet jų palaikymas yra begalinis.

Sekmadienį važiuojant į studiją sūnus Adomas paklausė: „Tėti, kiek man metų buvo, kai tu pirmą kartą prisiekei Seime?“

O iš tiesų tai prisiekiau Seime, ir Adomas tik po keturių dienų gimė. Kitas sūnus gimė mano pirmosios kadencijos paskutiniais darbo metais, – sako pašnekovas ir priduria, kad vaikai kažkaip net nebuvo užfiksavę, kad tėtis vieną kadenciją Seime nė nedirbo. Tiesiog šeima yra ir visada buvo tiek aktyvi, kad tų darbų nesumažėja net ir nedirbant aktyvaus politinio darbo. – Vaikai ir domisi, ir klausia, o kartais paklausia ir kodėl turi visur dalyvauti. Ir tai normalu, vaikams toli gražu ne viskas, ką darome, įdomu o ir prievartos visame tame būti jiems nėra.

Bet jie supranta, koks yra mūsų gyvenimas, o mudu su Indre juos mokome visuomet, kad esame matomi gerokai labiau ir kartais stebimi pro didinamąjį stiklą, tačiau mūsų pareigos nieko nereiškia.

Jos nesuteikia jokių privilegijų ir net kalbos apie tai negali būti. Mes tiesiog esame aktyvūs kėdainiečiai ir tiek. Ir jie tai, manau, visiškai supranta.

Jiems šis mano laimėjimas rinkimuose yra tiesiog natūralus tėvų palaikymas ir džiaugsmas jų pasiekimais. Matėsi, kad vaikai labai palaiko, ir man tai yra be galo svarbu, mane labai džiugina“.

Vieni rinkimai baigėsi, ruošis ir kitiems

Faktiškai, tiesa, rinkimai baigsis tik po antrojo rinkimų turo, vis dėlto V. Fiodorovas turi prabangą kiek pailsėti, kol kiti politikai dar varžosi dėl vietos Seime.

Tačiau poilsiauti laiko daug nebus, mat be to, kad netrukus prasidės darbas naujosios kadencijos Seime, kitas politinis darbas vyks Kėdainiuose.

Visuomeninis susibūrimas „Kėdainiai – visų“ plečiasi ir auga, greitu metu taps politiniu judėjimu, kuris turės ką pasiūlyti kėdainiečiams ateinančiuose savivaldos rinkimuose. Tiesa, kas konkrečiai bus pasiūlyta, V. Fiodorovas neatskleidžia, tačiau sako, kad nieko neslėps ir vos tik susidėlios visus taškus ant „i“, apie tai praneš kraštiečiams.

„Kėdainiai – visų“ kol kas yra visuomeninė veikla. Tai aktyvių kėdainiečių, norinčių dalyvauti politikoje, susibūrimas.

Ji tikrai, artėjant rinkimams, virs politiniu judėjimu. Juo labiau kad žmonių daugėja, kurie ateina, nori dalyvauti politikoje, yra tokių, kurie tiesiog palaiko ir būna šalia.

Judėjimas „Kėdainiai – visų“ yra tas kelias, kurį pasirinkome ir kurį stiprinsime ir įrodysime Kėdainių krašto gyventojams, kad galime būti geri atstovai.

Mano įsipareigojimas yra padėti komandai dalyvauti savivaldos rinkimuose. Kokia forma tai vyks, mes, manau, visai netrukus atskleisime.

Nieko neslepiame – pasibaigus šių Seimo rinkimų istorijai, pradėsime naują istoriją ir kėdainiečiai tikrai žinos, ko jie gali tikėtis iš manęs ir iš „Kėdainiai – visų“ judėjimo“, – žada politikas.

V. Fiodorovas į rinkimus ėjo kaip savarankiškas kandidatas, nepriklausantis jokiai politinei partijai. Jis žada, kad prie jokios partijos ir nesijungs, tačiau dirbti norėtų valdančiojoje daugumoje.

Aut. past.

Žada, kad politiniams oponentams bus vienu priekabiu mažiau

V. Fiodorovas dalyvavo ir praeituose savivaldos rinkimuose kandidatuodamas į mero postą. Tuomet jam buvo pažerta kritikos dėl to, kad jis neturi aukštojo mokslo diplomo. Tačiau V. Fiodorovas ramina – iki kitų mero rinkimų šis klausimas bus išspręstas.

„Aš niekad neplanavau dirbti valstybės tarnyboje, kuri mane įpareigotų baigti vienus ar kitus mokslus. Savo kažkokios įtakos politinės niekada nenaudojau tam, kad susikurčiau sau darbo vietą.

Darbas Seime manęs neįpareigoja būti baigus aukštąjį mokslą, bet vien tam, kad politiniai oponentai nebeturėtų galimybės pašiepti ir menkinti manęs ir mano komandos, aš tikrai galiu pažadėti, kad studijas baigsiu greitu metu. Esu studijuojantis šiuo metu ir iki mero rinkimų šis klausimas bus išspręstas.

O politiniams  oponentams klausimas bus ką dar jie sugalvos, kaip prie manęs ir mano komandos prisikabinti“, – sako politikas.

Jis priduria, kad ne kartą susidūrė su politinių oponentų kritika ir net patyčiomis, esą jis kažkuo blogesnis, nebaigęs aukštojo mokslo, net vadintas beraščiu.

„Politiniams oponentams niekada nedaviau preteksto galvoti, kad vien dėl to, kad neturiu aukštojo mokslo diplomo, aš negalėčiau kokybiškai dirbti Seime.

Tiesiog per savo užimtumą, verslo kūrimą, darbą politikoje, studijos buvo nustumtos į šoną. Bendrauju su kolegomis Seime, su ministrais, su Prezidentu, kalbame turiningai ir našiai, problemas išsprendžiame, dokumentus rengiu, teisės kreditus visus, kokie buvo tik studijuojant universitetuose, susirinkęs turiu, tad oponentų pašiepimas, esą esu beraštis – na jie yra tiesiog eilinis bandymas sumenkinti“, – sako parlamentaras.

Tikisi aukštesnės politikų rinkiminės kultūros

„Noras bet kokia kaina laimėti rinkimus kartais priverčia politikus elgtis negarbingai, bet kėdainiečiai parodė, kad jie tokių menkinimų ir patyčių nevertina“, – įsitikinęs V. Fiodorovas.

Jis pridūrė, kad šiuos rinkimus laimėjo nepasakydamas nei vieno žodžio – nei gero, nei blogo – apie savo politinius konkurentus.

To pasakyti apie kitus tikrai negalima, mat nors ir nelabai didelių, bet politinių pjautynių tarp kitų politikų viešoje erdvėje išties buvo.

„Aš nesislepiu, neapsimetu, kad esu tobulas žmogus, tobulas šeimos vyras. Aš esu normalus ir paprastas žmogus, eilinis kėdainietis.

Kažkas sakė, kad su kauke esu. Bet tai netiesa – aš esu toks, kokį mane matote. Aš neturiu ko slėpti nuo Kėdainių krašto gyventojų.

Gyventojai įvertino mane ir kartu neįvertino mano oponentų. Tų, kurie bandė kabintis ir juoktis iš manęs, mano šeimos ir mano komandos.

Taip, tai mane liūdino, bet mes likome savo kelyje, kalbėjome tik apie save ir tuo keliu eisime ir toliau.

Manau, tai yra toks politinės kultūros lygis, kuriuo anksčiau ar vėliau turės pasekti visi politikai, ir tas 41 proc. gyventojų man išreikštas pasitikėjimas, kokio aš nė nesitikėjau, tą dar kartą įrodė“, – viliasi V. Fiodorovas.