Užvetavo politikų bandymą atsikratyti komitetais
Eglė KUKTIENĖ
Šalies prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir su juo susijusių įstatymų paketą. Nepaisant to, kad už tokį kodeksą balsavo 94 Seimo nariai, Prezidento veto jį grąžins į Seimo salę pakartotiniam svarstymui.
Siūlo netaikyti
Rinkimų kodekse matyti palankumas politinėms partijoms ir papildomi reikalavimai politiniams komitetams.
Kadangi artimiausi savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks jau kitąmet, abejojama, ar politiniai komitetai spės pereiti visas reikalingas administracines procedūras. Jiems to padaryti nespėjus, gyventojai galėtų rinktis tik iš politinių partijų ir jų narių, o nepartiniams kandidatams durys į rinkimus užsivertų.
Skirtingai nei politinės partijos, politiniai komitetai negali būti steigiami ir įregistruoti, kol neįsigaliojo Politinių organizacijų įstatymas. Šio įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2022 m. rugsėjo 1 d., t. y. likus maždaug 6 mėnesiams iki 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų.
Atsižvelgiant į tai, kad Politinių organizacijų įstatyme numatytos steigimosi procedūros dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti, politinių komitetų steigėjai, siekiantys dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali nespėti įgyvendinti visų administracinių reikalavimų iki sueinant 180 dienų terminui iki šių rinkimų dienos.
„Išimtinės politinių partijų teisės dalyvauti rinkimuose įtvirtinimas niekaip negali būti pateisinamas. Todėl kviečiu Seimą papildyti konstitucinį įstatymą, taip užtikrinant politinių komitetų teises dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose“, – komentavo G. Nausėda.
Siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, pasak Prezidento, būtina pritaikyti išimtį, kuri leistų šiuose rinkimuose dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki rinkimų dienos įregistruotiems politiniams komitetams.
Bijo konkurencijos
Dabartinis Kėdainių rajono meras į rinkimus ėjo būtent su politiniu (rinkiminiu) komitetu. Jei tokios sąlygos, kokias dabar bando prastumti Seimas, būtų galiojusios prieš trejus metus, jam šansų konkuruoti su kitais, partiniais kandidatais, būtų praktiškai nebuvę.
Viena iš komiteto steigėjų, krašto valdančiųjų lyderė Nijolė Naujokienė taip pat neslepia nepritarimo tokiems Seimo siūlymams.
„Tokie siūlymai tik įrodo, kad bijomasi didesnės konkurencijos. Siekiama riboti žmonių pasirinkimo ir įsitraukimo į savivaldą galimybes. Būtų sudarytos išskirtinės galimybės dalyvauti rinkimuose tik politinėms partijoms.
Politiniai (rinkiminiai) komitetai tiesiog negalėtų dalyvauti šiuose savivaldos rinkimuose, nes, pagal naują Rinkimų įstatymo redakciją, jie turi būti įkurti prieš 180 dienų iki rinkimų. O tai reiškia, kad Politinių komitetų steigėjai, tikėtina, nespėtų įgyvendinti visų administracinių reikalavimų iki sueinant 180 dienų terminui iki šių rinkimų dienos“, – sako N. Naujokienė.
N. Naujokienės manymu, Prezidento veto yra siekis išsaugoti didesnę demokratiją.
„Prezidentas siekia užtikrinti politinių (rinkiminių) komitetų teises dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose ir siekia išsaugoti platesnes žmonių galimybes tiek patiems dalyvauti rinkimuose, tiek turėti didesnį pasirinkimą“, – sakė politikė.
