Užveržus kilpą „Lifosai“ kėdainiečiams šildymas solidžiai brangs

Eglė KUKTIENĖ

Šalies valdantiesiems iš visų jėgų stengiantis, kad Lietuva bene uoliausiai laikytųsi Europos Sąjungos sankcijų, paskirtų šalies agresorės verslininkams, bemaž tūkstantis kėdainiečių, dirbančių „Lifosoje“, jau apie pusmetį yra nei pakarti, nei paleisti. „Lifosos“ likimas iki šiol yra neaiškus. Ją vėl uždarius neribotam laikui, darbuotojais žadama pasirūpinti, tačiau pastarieji ramiai tikrai nesijaučia. Maža to, „Lifosos“ bėda jau liečia ne tik juos ir jų šeimas, bet ir visus Kėdainius be išimties. Ir ne tik dėl to, kad sustojusi gamykla nesumokės mokesčių į biudžetą. Skaudžiausiai gamyklos sustabdymas kirs per gyventojų ir verslo pinigines, kurios ir taip pavojingai tuštėja dėl kasdien kylančių kainų. Piniginės tuoj bus dar tuštesnės, nes jau dabar aišku, kad, netekus dalies „Lifosos“ tiekiamos šilumos, Kėdainių rajone drastiškai kils šildymo kainos. Tačiau panašu, kad aklai ES direktyvas vykdantiems centrinės valdžios atstovams Kėdainių ir jos „Lifosos“ bėdos nėra prioritetinės.

Šiluma aprūpinanti įmonė jau pasiruošusi

Vos pranešus apie „Lifosos“ uždarymą, Kėdainių rajono vicemeras Paulius Aukštikalnis susitiko su bendrovės AB „Panevėžio energija“ direktoriumi Petru Diksa. Iš šio susitikimo gauta tik viena gera žinia – kad sustojus „Lifosai“ kėdainiečiai be šildymo neliks. Įmonė nuosekliai stebėjo pokyčius „Lifosoje“ ir ruošėsi tam, kas iš tiesų ir nutiko.

Šildymo sezonui yra pasiruošta ir AB „Panevėžio energija“ yra pasirengusi padengti šilumos stygių, kuris atsirado trąšų įmonei sustabdžius veiklą.

„AB „Panevėžio energija“ yra techniškai pasiruošusi perimti šilumos gamybą iš įmonės. Bendrovei priklausančios miesto katilinės gamybiniai pajėgumai yra pakankami visam  Kėdainių miesto šilumos poreikiui užtikrinti“, – ramina šilumos tiekėjai.

Šilumos užteks, bet kainos už šildymą augs

Tačiau kainų fronte – nieko naujo.

„Po susitikimo neliko abejonių, kad mūsų rajono žmonėms už šildymą teks mokėti gerokai brangiau. Šildymas vyks nepertraukiamai ir nepriklausomai nuo to, ar „Lifosa“ dirbs, ar ne.

Klausimas tik, kiek tai mums kainuos.

Didės išlaidos šilumos tiekimui, o didžiąją, net 70 %, šilumos kainos dalį ir sudaro kuro kaina, todėl šildymo kainos tik didės ir dėl išaugusių šilumos gavybos kaštų.

Skaičiuojama, kad mums visiems šiluma galėtų brangti trečdaliu ar net daugiau“, – sakė vicemeras.

Kaina ir taip jau buvo išaugusi

AB „Panevėžio energija“ primena, kad kaina šilumos vartotojams buvo išaugusi jau ir pavasarį, kai „Lifosos“ veikla taip pat buvo sustabdyta.

„Šių metų balandžio mėnesį sustabdžius Kėdainių fosforo trąšų gamyklos veiklą, AB „Panevėžio energija“, užtikrindama šilumos tiekimą Kėdainių miesto vartotojams, superkamą technologinės šilumos kiekį iš „Lifosos“ buvo priversta pakeisti brangesne šiluma, deginant gamtines dujas Kėdainių katilinėje. 

Tuomet padidinus naudojamų gamtinių dujų kiekį ir įvertinus kuro bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kainų išaugimą, šilumos kaina padidėjo 31 proc.  visiems AB „Panevėžio energija“ vartotojams“, – sakė įmonės atstovė Daiva Paulauskienė.

Tuo tarpu dabartinio kainų augimo tiksliai įvardinti pati įmonė nesiryžta. Juo labiau kad pasaulyje įsitvirtinusi energetikos krizė trauktis niekur nesiruošia.

„Kokios bus šilumos kainos ateinantį šildymo sezoną, sunku prognozuoti, nes pasaulinė energijos krizė veikia visą šilumos ūkį – brangsta gamtinės dujos, biokuras, mazutas, dyzelinas, elektra, vanduo.

Superkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainą taip pat veikia biokuro kainos.

„Panevėžio energija“ gali tik prognozuoti, kad šilumos kaina spalio mėnesį, įvertinant kuro ir perkamos šilumos kainą, gali didėti apie 16 proc., lyginant su rugsėju (9,63 ct/kWh be PVM)“, – papildė D. Paulauskienė.

Pirks daugiau dujų

Šilumos tiekėjai informuoja, kad tam, jog būtų galima pilnai šiluma aprūpinti Kėdainių miestą, reikės pirkti papildomus 11 mln. kubinių metrų dujų.

„Ruošdamasi šildymo sezonui bendrovė iš anksto rūpinasi ne tik įrenginių veikimo patikimumu, bet ir kuro, naudojamo šilumai gaminti, sukaupimu.

Tam skelbiami kuro (malkos, šiaudai, mazutas, dyzelinas) pirkimo konkursai ir sudaromos sutartys.

50 proc. reikalingų gamtinių dujų kiekio bendrovė įpareigota nupirkti „Get Baltic“ dujų biržoje, o kitą likusią gamtinių dujų dalį – skelbiant konkursus pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą kuro pirkimo tvarką.

Skiedras, kaip didžiausią naudojamo biokuro kiekį, bendrovė perka „Baltpool“ biržoje, sudarant trumpalaikes ir ilgalaikes sutartis su tiekėjais“, – patikslino AB „Panevėžio energija“.

Ekologija palauks

Energetikos krizė verčia į šalį padėti iliuzijas apie žalesnį pasaulį. Siekiant sumažinti kainų šoką, šilumai išgauti dairomasi į pigesnes, bet taršesnes alternatyvas.

„AB „Panevėžio energija“ Kėdainiuose yra paruošusi du katilus, galinčius naudoti tik dujas, tačiau dabar jau ruošiama ir dyzelinį kurą naudojanti įranga.

Naudojant dyzeliną šilumai išgauti pajustume mažesnį kainos šuolį, bet aplinkos tarša būtų kur kas didesnė.

Naudojant tik dujas, kaina bus didesnė“, – sakė P. Aukštikalnis ir pridūrė, kad su P. Diksa aptarė ir kitus alternatyvius variantus – šilumos gavybą iš biokuro katilinių, saulės jėgainių bei visas kitas įmanomas galimybes.

Skolų – milijonas

Kėdainiečiai vien šiuo metu šilumos tiekėjams skolingi beveik milijoną eurų. Spėti, kiek skola išaugs po tokio šildymo sezono, sunku, tačiau tikėtina, kad skolininkų tik daugės.

„Jei Kėdainiuose būtų daugiau renovuotų namų, daugiau gyventojų šį žiemos sezoną pasitiktų gerokai ramesnėmis širdimis ir pilnesnėmis piniginėmis.

Deja, situacija tokia, kuri verčia pagalvoti apie renovacijos naudą ir skatina ieškoti sprendimų, kaip tą renovaciją paskatinti.

Kol kas vienintelė išeitis – taupyti“, – kalbėjo vicemeras.

Turite pasidomėti kompensacijomis

„Artėja brangus šildymo sezonas, kurį galbūt šiek tiek sušvelnins Vyriausybės sprendimai,  žadantys, kad kompensacijos už centralizuotą šildymą bus skiriamos iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar.

Be to, kompensacijas galės gauti ne tik mažiausiai uždirbantys, pažeidžiamiausi gyventojai, bet ir gaunantys vidutinį darbo užmokestį. Taip pat siūloma taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui ateinantiems dviem šildymo sezonams“, – teigė AB „Panevėžio energija“ atstovė D. Paulauskienė.

P. Aukštikalnis savo ruožtu visus gyventojus ragina pasitikslinti – galbūt jiems priklauso kompensacija šildymui, o jei priklauso – drąsiai ja naudotis.

„Reikia suprasti, kad kompensacija šildymui yra visiškai normalus mechanizmas, kurį turi daugelis pasaulio šalių ir žmonės juo aktyviai naudojasi.

Duomenys rodo, kad Lietuvoje kompensacijomis šildymui naudojasi iki pusės visų galinčių jas gauti – dalis galimai nežino, kad turi šią galimybę, dalis sąmoningai atsisako, laikydami tai kažkokia pašalpa. Tačiau jei turite galimybę mažiau mokėti už šilumą ir kompensuotus pinigus panaudoti kitose savo gyvenimo srityse ar tiesiog juos sutaupyti, taip ir padarykite“, – ragino P. Aukštikalnis.