Už šildymą kėdainiečiai mokės mažiau

 Už šildymą kėdainiečiai mokės mažiau

Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Kėdainiuose ar Kėdainių rajone gyvena 781 Ukrainos pilietis, kuris čia deklaravo savo gyvenamąją vietą ir kuris turi išduotą leidimą gyventi mūsų šalyje. 361 iš jų turi leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo pagrindu./Kėdainių miesto VVG nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Kaip skelbia AB „Panevėžio energija“, nepaisant to, kad šilumos kaina augo, už būsto šildymą balandžio mėnesį kėdainiečiai sumokėjo vidutiniškai 6,8 proc. mažiau nei kovą. Taip yra todėl, kad atšilus orams, balandį šilumos suvartota mažiau – kovo mėnesį visuose daugiabučiuose namuose vieno kv. metro ploto šildymui vidutiniškai suvartotas 14 kWh šilumos kiekis sumažėjo iki 9,9 kWh šilumos. Įmonės duomenimis, už 50 kv. metrų ploto buto šildymą balandžio mėnesį gyventojai vidutiniškai sumokės 41 eurą (0,82 Eur/m2), kai kovą mokėjo 44 eurus (0,88 Eur/m2).

Energijos išteklių kainų šuolis

Kaip teigė AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė, įmonės tiekiama šiluma vartotojams gaminama nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose – katilinėse ir perkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Bendrovės investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą šilumos gamyboje leidžia didžiąją dalį šilumos pagaminti deginant biokurą (90 proc.), tačiau šaltuoju metu, išaugus šilumos poreikiui, naudojamos ir gamtinės dujos, ir mazutas.

„Pastaruosius kelerius metus AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina  buvo tarp žemiausių šalyje, tačiau pasaulinė energijos krizė paveikė ir šilumos ūkį – visą šį šildymo sezoną kas mėnesį brango biokuras, gamtinės dujos, kitos kuro rūšys, elektros energija bei superkama šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių gaminamos šilumos kainai taip pat įtakos turėjo energetinių išteklių kainų šuolis. Per šildymo sezoną naudojamo šilumai gaminti biokuro kaina padvigubėjo, gamtinių dujų kaina išaugo 5 kartus“, – detalizavo D. Paulauskienė.

Kaip sakė AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė, energijos išteklių kainoms tebeaugant, prognozuoti būsimas šildymo kainas – sunku, o siekiant mažesnių sąskaitų, gyventojai turėtų pasirūpinti, kad šilumos suvartojimas name sumažėtų.

AB „Lifosos“ uždarymas padidino šilumos kainą

Taip pat, pasak atstovės spaudai, kovo mėnesį dėl karo Ukrainoje paskelbtų Europos Sąjungos sankcijų, sustabdžius AB „Lifosa“ veiklą, buvo nutraukta šilumos gamyba šioje įmonėje.

„Todėl AB „Panevėžio energija“, užtikrindama šilumos tiekimą Kėdainių miesto vartotojams, superkamą technologinės šilumos kiekį iš „Lifosos“ buvo priversta pakeisti brangesne šiluma, kurią šiuo metu gamina pati savo eksploatuojamoje Kėdainių katilinėje, prieš dvejus metus atnaujintais dujiniais katilais, kuriuose įrengti šiuolaikiniai ekonomiški degikliai, užtikrinantys ekologinius į atmosferą išmetamų degimo produktų reikalavimus, – paaiškino D. Paulauskienė. – Būtent dėl to, kad buvo padidintas naudojamų gamtinių dujų kiekis ir įvertinus kuro kainų augimą, šis 2021–2022 m. šildymo sezonas buvo brangesnis ir vidutinė AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina siekė 6,14 ct/kWh.

Tuo metu per praėjusį, 2020–2021 m., šildymo sezoną, kėdainiečiai už 50 kvadratinių metrų ploto buto šildymą kiekvieną mėnesį vidutiniškai mokėjo po 10 eurų mažiau, nes vidutinė šilumos kaina sudarė 4,65 ct/kWh.“

„Pastaruosius kelerius metus AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina  buvo tarp žemiausių šalyje, tačiau pasaulinė energijos krizė paveikė ir šilumos ūkį – visą šį šildymo sezoną kas mėnesį brango biokuras, gamtinės dujos, kitos kuro rūšys, elektros energija bei superkama šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių gaminamos šilumos kainai taip pat įtakos turėjo energetinių išteklių kainų šuolis. Per šildymo sezoną naudojamo šilumai gaminti biokuro kaina padvigubėjo, gamtinių dujų kaina išaugo 5 kartus“.

D. Paulauskienė

Sąskaitas gali sumažinti šilumos taupymas

Kaip sakė D. Paulauskienė, energijos išteklių kainoms tebeaugant, prognozuoti būsimas šildymo kainas – sunku, o siekiant mažesnių sąskaitų, gyventojai turėtų pasirūpinti, kad šilumos suvartojimas name sumažėtų.

„Geriausi rezultatai pasiekiami įgyvendinus kompleksinę namo renovaciją. Jos metu atnaujinamas šilumos punktas, pakeičiami vamzdynai, apšiltinamos sienos, stogas bei įgyvendinamos kitos energetinį efektyvumą didinančios priemonės“, – teigė pašnekovė ir atkreipė dėmesį, kad „AB „Panevėžio energija“ duomenimis, naujų ir renovuotų daugiabučių gyventojai už standartinio 50 kv. m būsto šildymą balandžio mėnesį vidutiniškai sumokės 22 eurus, t.y. beveik 50 proc. mažiau nei daugiabučių namų, kurie buvo pastatyti iki 1993 metų ir šiuo metu nėra renovuoti, šilumos punktai seni, nėra įrengtų automatinių temperatūros reguliavimo prietaisų, nežiūrint to, kad šilumos kaina visiems vienoda“.

Dar didesnio kainų šuolio Kėdainiuose „Panevėžio energijai“ padėjo išvengti ir laiku padarytos investicijos į šilumos trasų keitimą./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Mažoji renovacija

Įmonės atstovė patarė, kad, nesant galimybės atlikti viso namo renovacijos, gyventojai turėtų suskubti priimti sprendimą dėl mažosios renovacijos – atlikti šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizaciją.

„Šiandien dalis daugiabučių gyventojų permoka už šildymą dėl nusidėvėjusių šilumos punktų, o juos modernizavus, efektyviau ir tolygiau šildomi butai bei taupoma energija galėtų sumažinti gyventojų sąskaitas“, – pažymėjo D. Paulauskienė.

Anot jos, siekiant sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą, Energetikos ministerija siūlo spartinti šilumos punktų modernizavimą daugiabučiuose – tam ministerija 2022 m. siūlo skirti 4 mln. eurų.

„Finansavimo prioritetą šiemet planuojama teikti daugiabučiams namams, kuriuose yra seni elevatoriniai arba neautomatizuoti šilumos punktai. Tikimasi, kad galimybė kompensuoti iki 70 proc. lėšų šilumos punktų renovacijai paskatins gyventojus aktyviau naudotis valstybės teikiama parama“, – kalbėjo AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudai.

3 Komentarai

  • Vel pjarina ruskių Lifosą,, Panevežys naudojasi mūsų šiluma ir šildosi tomis pačiomis kainomis, dekokime rajono grietinėliai, kad šildomes kaip ir visi, o nuodus uostome vieni. Darbo partija pirmyn, šlovė Rimantui D,

    • Man tai juokingiausia, kad truputėlį pamakliavus ir prie pavadinimo pridėjus magišką žodelį Europe yra naiviai tikinčių, kad Lifosos navaras neis į Melničenkos kišenę. Kaip sakoma tiesiai per aplinkui.

  • Antraštė apgaudinėja skaitytojus. Tekste įvardinta kiek pabrango
    2021–2022 m. 6,14 ct/kWh.,
    2020–2021 m., 4,65 ct/kWh. Ypač šildymo kainos krenta vasarą, kai vartojimo nėra 🙂

Comments are closed.

Rekomenduojami video