Kuo šildytis namus, kad nepakliūtumėt į aplinkosaugininkų akiratį?

Sakoma, kad roges reikia ruošti vasarą – lygiai tokią pačią senovės išmintį galima pritaikyti ir tiems, kurie namus šildosi patys. Malkomis atsakingi ir pareigingi rūpinasi vasaros metu, ir ne tik todėl, kad kainos tuomet būna mažesnės. Svarbu jas tinkamai paruošti, svarbu, kad jos spėtų išdžiūti ir, galų gale, pasirūpinus malkomis iš anksčiau, užklupus pirmiems šalčiams neteks sukti galvos, kaip pasišildyti. O šildytis, kaip žinia, bet kuo toli gražu negalima. Tiesa, panašu, kad šios taisyklės negalioja tiems, kurie ir taip vos galą su galu suduria, o specialistų rekomendacijos jiems yra antraeilės.

Gauna ne mažiau kaip 20 pranešimų

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Kėdainių rajono agentūros vyriausiasis specialistas Albertas Narvidas pasakojo, kad gyventojų skundų dėl netinkamomis medžiagomis kūrenamų kaimynų namų sulaukiama kasmet panašiai – ne mažiau nei 20 pranešimų. O tiems, kurie nėra tikri, kur ir kada derėtų kreiptis, specialistas pataria – skambinti galima tiek Kėdainių RAAD specialistams, tiek Bendrajam pagalbos centrui.

„Jei kaimynai įtaria, kad žmogus kažkuo ne tuo šildosi tuos namus, mes vykstame į iškvietimus. Darbo dienos metu galima skambinti tiesiai mums, o po darbo – bendruoju pagalbos numeriu 112. Informaciją galima pateikti anonimiškai, prisistatyti tikrai neprivalu. Tačiau net jeigu mūsų agentūros žmonės žinotų, kas skambina, apie tai pranešti kažkokiam pašaliniam žmogui draudžia teisės aktai“, – ramino specialistas.

Ką deginti galima, o ko ne?

A. Narvido teigimu, suprasti, jog kaimynas namus kūrenasi visai ne malkomis, galima iš kelių dalykų.

„Dūmo spalva yra pakankamai kontraversiškas dalykas. Deginant durpių briketus arba akmens anglį dūmas tikrai nebūna gražus. Vien pagal dūmo spalvą labai sunku vertinti. Lengviau nustatyti yra pagal kvapą. Be to, kaimynai vis tiek mato, ką kitas kaimynas turi kieme. Ar senų baldų, ar langų, kuriais galimai kūrena. Mediniais pabėgiais, baldų dalimis kūrenti namus griežtai draudžiama. Baldai dažniausiai gaminami iš plokščių, o ten yra gryni klijai.

Kūrenti galima malkomis, briketais, medinėmis pakuotėmis. Svarbu, kad mediena nebūtų apdorota cheminėmis medžiagomis.

Net jeigu kūrenama malkomis, kvapas, be abejo, bus ir galbūt ne visada malonus. Tarkim, kūrenant drėgnomis malkomis ir dūmas tirštesnis bus, ir kvapas aitresnis.

Kai plastikas dega kartu su malkomis, turbūt kiekvienas supras, kad dega kažkas ne tai“, – vardijo specialistas.

Tiesa, specialistas pastebi, jog plastiko deginimo atvejų sumažėjo po to, kai atsirado taromatai.

„Dabar plastikinės pakuotės nėra tokia didelė problema – ėmus veikti taromatams, plastikinių pakuočių sumažėjo. Tačiau anksčiau, ypatingai kaimuose, tuos plastikinius butelius tik į krosnį kraudavo. Žmonėms tai atrodydavo normalus dalykas“, – teigė A. Narvidas.

Kenksmingiausia – pačiam deginančiajam

Specialistas pastebi, kad dažnai žmonės teisinasi, esą jų sudeginta plastikinė pakuotė ar skudurai kenkia gerokai mažiau, nei kai kurių įmonių į orą išleidžiamos medžiagos.

„Žmogus, degindamas įvairias atliekas, ne tik orą teršia. Žmonės neretai teisinasi, kad va, pažiūrėkit, kiek kai kurios įmonės orą teršia, ką jau aš čia užteršiu tris skudurus sudeginęs. Tačiau pirmiausia paties žmogaus sveikatai tai labiausiai kenkia. Dūmai visų pirma ne tik pro kaminą išrūksta, bet ir prie katilo jų šiek tiek išeina, ir pirmiausia atliekas deginantis asmuo tais nuodais kvėpuoja. Jau nekalbant apie tai, kad smalkių kiekis iš tokių deginimų išeina kur kas didesnis

Deginant plastiką ir gumą į orą patenka daugybė kenksmingų medžiagų, kurios yra tiesioginis kelias į vėžinius susirgimus“, – įspėja A. Narvidas.

[quote author=“A. Narvidas“]Kaimo vietovėse žmonės sunkiai suvokia, kad deginti visko negalima. Jei žmonės degina lapų krūvą, tai vis tiek įmes kažką tokio, ko deginti negalima.[/quote]

Taisyklių nepaiso ir seni, ir jauni

Specialisto teigimu, nepaisant to, kad vyresni žmonės neretai laikosi įsitikinimų, esą sudegintos atliekos nepadarys žalos, jaunimas šiuo klausimu taip pat kelia problemų.

„Kaimo vietovėse žmonės sunkiai suvokia, kad deginti visko negalima. Jei žmonės degina lapų krūvą, tai vis tiek įmes kažką tokio, ko deginti negalima. Tiesa, taip elgtis labiau linkę vyresni žmonės. Jaunimas mėgsta sukūrenti visokias atliekas stovyklavietėse – vadina tai „susitvarkymu“. Tačiau jie taip pat degina plastikines pakuotes, ko daryti negalima“, – komentavo specialistas.

Pašnekovo teigimu, vykdant patikras tenka pamatyti pačių keisčiausių dalykų, kuriuos patys žmonės retai kada sugeba paaiškinti.

„Esu matęs kieme deginamą sofą. Žmogus negalėjo papasakoti, kodėl taip daro – mieste tai buvo. O kaime kartą radome verdamą „bambalių sriubą“ – šalia pastato kieme buvo deginamas milžiniškas kalnas plastikinių butelių. Žmogus taip pat nesugebėjo paaiškinti, kodėl sugalvojo tiek metų kauptus butelius sudeginti.

Taip pat neretai žmonės, gaunantys labdarą rūbais, juos sudegina ir taip pasišildo. Skudurai yra vienas iš tų dažnesnių kenksmingų ir neleistinų kuro priedų“, – pasakojo A. Narvidas.

Vykdo akcijas

Kėdainių RAAD kasmet vykdo akcijas „Kaminukas“ ir „Garažiukas“. Tiesa, šios akcijos susijusios ne su pavieniais gyventojais, o su įvairią veiklą vykdančiomis smulkiomis įmonėmis. A. Narvido teigimu, pavieniai gyventojai tikrinami tik tuomet, kai yra gaunami skundai.

„Kaminuko“ akcija skirta daugiau garažams, remonto dirbtuvėms, baldininkams – smulkiam verslui. Taip pat ir akcija „Garažiukas“ – šios akcijos būna vykdomos žiemos metu, o pavasarį vykdoma dar kita akcija – tikriname, kaip žmonės atliekas degina lauke, kiemuose, atvirose vietose. Tikriname, ar nesugalvoja sudeginti kažko, kas per žiemą prisikaupė“, – pasakojo specialistas.

Tiesa, A. Narvidas pasidžiaugė, kad smulkaus verslo darbuotojai taisykles žino ir jų laikosi – akcijų metu netinkamą kurą naudojančiųjų atsiranda vos vienas kitas.

„Jei garaže turimas skystojo kuro katilas, paprastai deginama naudota alyva, nors tai griežtai draudžiama. Kietojo kuro katilus turintieji taipogi sudegina viską, kas atlieka. Pavyzdžiui, skuduriuku tepalus nuvalė ir įmetė į pečių. Gumą, tiesa, jau vis rečiau degina. Tikriausiai žino, kad už sudegintą gumą ne tik bauda skiriama, bet ir žala aplinkosaugai priskaičiuojama.

Garažų dirbtuvių šeimininkai žino reikalavimus ir stengiasi jų laikytis. Vos vienas kitas randamas pažeidinėjamas taisykles, taigi situacija gerėja“, – pasidžiaugė Kėdainių RAAD vyr. specialistas.

Gresia baudos

Pagal dabar galiojantį Administracinės teisės pažeidimų kodeksą bauda už netinkamų atliekų deginimą yra nuo 28 iki 57 eurų. Suma priklauso nuo to, ar prasižengiama pirmą kartą, ar prasižengimas kartojasi.

Gumos deginimas užtraukia ir civilinę atsakomybę. Žala gamtai skaičiuojama nuo mažiausiai 100 eurų. Tad net jeigu sudeginsite, tarkime, laistymo žarnos galiuką, vis tiek mokėsite baudą ir 100 eurų už žalą gamtai.