Už atliekų išmetimą į aplinką dabar grės ir baudžiamoji atsakomybė
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
BNS inf.
Už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką galės būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, antradienį nusprendė Seimas.
Už Baudžiamojo kodekso pataisų priėmimą balsavo 80 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 27 politikai.
Pataisas inicijavo prezidentas Gitanas Nausėda ir Aplinkos ministerija.
Pagal priimtą projektą, tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų (išskyrus neteisėtą inertinių atliekų panaudojimą), jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala aplinkai ir neatsirado sunkių padarinių, galės būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme galės būti skirta tiems, kas neteisėtai išmetė į aplinką septynis kubinius metrus ir daugiau pavojingųjų atliekų, jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala aplinkai ir neatsirado sunkių padarinių.
Už tai atsakomybė bus taikoma ir juridiniams asmenims.
Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, taip pat nustatyta konkreti žalos aplinkai – orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams – dydžio riba, nuo kurios žalą sukėlę aplinkosauginiai pažeidimai laikomi nusikaltimu – 400 MGL arba 19,6 tūkst. eurų.
Prezidentas, siūlydamas įstatyme aiškiai įtvirtinti, kas yra laikoma didele žala aplinkai, teigė, kad to reikia, jog būtų galima operatyviai bei kokybiškai tirti nusikaltimus aplinkai ir žmonių sveikatai.
„Ikiteisminio tyrimo įstaigų praktikoje fiksuojami atvejai, kai dėl ydingo galiojančios redakcijos Baudžiamojo kodekso nustatyto teisinio reguliavimo laiku nepradedami ikiteisminiai tyrimai ir prarandami baudžiamajam procesui reikšmingi duomenys (įrodymai). Žalos aplinkai masto vertinimas dėl to neretai yra nenuoseklus ir skirtingų instancijų teismuose nagrinėjant baudžiamąsias bylas“, – tuomet teigė Prezidentūra.
Seimas antradienį taip pat patikslino normas dėl atsakomybės už žalą aplinkai sukėlusius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.
Taip pat praplėstas Baudžiamojo kodekso 270 straipsnis, kad jo formuluotė apimtų visus Aplinkos apsaugos įstatyme įvardijamus aplinkos elementus.
„Šie pakeitimai padės tiksliau kvalifikuoti nusikalstamas veikas aplinkosaugos srityje, patraukti teršiančius asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir prisidės prie naujų pažeidimų užkardymo“, – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.
3 Komentarai
Nesusitvarkot su pinigais už vairo.o jau gasdinat už aplinkos teršima.Ar nors vieną pasirinktą girtuokli-tik arba arba arba ni…uja.
Žėkit,a anksčiau tėp buva,kad sopkelas mėtytų po miškus?Viena gal dėl to nemėte ,kad tų baldų nebuva,a kita,kad juos sukūr endava žmonės.A daba gi bauda bus už lakuota ar iš palavynų padaryta materiola deginimū.Nu bukčiom y kor tą laužą surenka,bet činajos matyt tik dėl varnelos ataskaitoj apie atliekų civilizuoto dorojimo…A šeip ty tik keulos va tokius vaizdelius su chlamu i dara.
Atsimenu kai gyvendams pas šeiminYkę jos tapčianą perrišinėjau.Tikrai kad nebuvo ne tik baldų,bet ir pinigų tuos baldus pirkt netyčia kur užtikus…Pusė amžiaus praėjo ir kai pagalvoji,tai kaip galima durniais nevadint buvusios valdžios,kuri tiems socializmo vystytojams ne tik už darbą statyboje nemokėjo,bet dar juos vos ne barako gultuose migdė belaukiant šviesaus komunistinio rytojaus.