Šulinių vandens tyrimai patvirtino – nevengiame gerti nuodų
Didelė dalis Lietuvos gyventojų vandeniu apsirūpina iš individualių šachtinių šulinių ir gręžinių. Specialistai, 2017 metais Kėdainių rajone ištyrę 43 šachtinių šulinių, kurių vanduo yra naudojamas nėščiųjų ar kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maisto gaminimui, vandens mėginius, privertė sunerimti – kai kuriose seniūnijose nitratų kiekis vandenyje leistiną normą viršija net kelis kartus.
Kėdainių rajono Krakių seniūnijoje tyrimams buvo atrinkti 3 mėginiai, Dotnuvos seniūnijoje – 8, Gudžiūnų seniūnijoje – 3, Pelėdnagių seniūnijoje – 5, Josvainių seniūnijoje – 2, Pernaravos seniūnijoje – 3, Šėtos seniūnijoje – 6, Vilainių seniūnijoje – 7, Surviliškio seniūnijoje – 4 ir Kėdainių miesto seniūnijoje – 2 mėginiai.
Labiausiai užterštas vanduo – Gudžiūnų seniūnijoje
Buvo tiriama cheminė (nitratų ir nitritų) šulinių tarša. Iš visų tirtų šulinių 63 % atitiko nitratų ir nitritų reglamentuojamas normas. Taip pat nustatyta, kad 15-os šachtinių šulinių vandenyje nitratų kiekis viršijo leistiną 50 mg/l ribą.
Didžiausias nitratų kiekis šachtinio šulinio vandenyje nustatytas Gudžiūnų sen. – 216 mg/l (norma viršyta 4,3 karto). Kiek mažesnis užterštumas nitratais fiksuojamas Vilainių – 135 mg/l (2,7 karto) Šėtos – 134 mg/l (2,68 karto) ir Pelėdnagių seniūnijose – 101 mg/l (2 kartus).
Nitritų kiekis viename mėginyje viršijo reglamentuojančią normą 1,2 karto.
Visų ištirtų šulinių savininkai informuoti apie tyrimų rezultatus ir perspėti apie grėsmę sveikatai.
Užteršiama – per intensyvią žemdirbystę
Šachtinių šulinių vanduo dažnai būna užterštas azoto junginiais – nitratais (NO3), nitritais (NO2). Nitratai ir nitritai dirvožemyje susidaro oksiduojantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Be to, nitratų gali atsirasti ir su lietaus vandeniu, kuriame beveik visuomet yra azoto rūgšties. Pagrindinė padidinto nitratų kiekio priežastis yra organinės ir mineralinės (azotinės) trąšos, naudojamos žemės ūkyje, kuomet netinkamas šulinio vietos parinkimas, taip pat dėl netinkamo šulinių įrengimo. Užterštumas nitratais gali padidėti po potvynių, ypač jei yra seklūs šuliniai.
Ypač pavojinga kūdikiams
Nitratų toksinis poveikis atsiranda jiems organizme redukuojantis į nitritus. Jie jungiasi su kraujo baltymu – hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi hipoksija (deguonies badas). Kraujyje methemoglobino norma yra iki 1,5%. Kai jo koncentracija didesnė kaip 10%, žmogaus organizme vystosi klinikiniai apsinuodijimo požymiai; žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, silpna, skauda galvą, padidėja kepenys ir kt.
Ypač nitratai pavojingi kūdikiams (ypatingai iki trijų mėnesių amžiaus). Kūdikių apsinuodijimas nitratais ir nitritais vadinamas methemoglobinemija arba pamėlusių kūdikių sindromu. Kūdikiams atsiranda pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Nitratams taip pat jautrios besilaukiančios moterys, žmonės turintys tam tikrų fermentų trūkumą. Nitratų poveikiui jautresni infekcinėmis ligomis sergantys vaikai, senyvo amžiaus žmonės, taip pat sergantieji kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.
Svarbiausia – atsakingai pasirinkti
Kad išvengti taršos nitratais šulinio vandenyje, reikia apdairiai parinkti vietą šuliniui arba išgauti vandenį gręžiniais iš giliau esančių vandeningų horizontų. Vanduo visada bus užterštas, jeigu jis į šulinį tekės iš tręšiamų daržų ir laukų, iš tvarto ar teršiamo kiemo, todėl kasti šulinį reikia aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Aplink šulinį visada paliekama 5 metrų spindulio netręšiama ir neteršiama pievelė – svarbiausioji šulinio sanitarinės apsaugos zona. Tvartas, išvietė, tręšiami daržai, sąvartynai ir kiti taršos šaltiniai turi būti žemiau šulinio, ne arčiau kaip už 15 – 25 metrų nuo jo.
NVSC inf.
