Ukrainai išgyvenant šoką dėl JAV sankcijų, Rusija didina puolimą

Eldoradas Butrimas, specialiai „Rinkos aikštei“ iš Charkivo, Ukraina

Pastarosiomis dienomis kalbėdamas su charkiviečiais matau, kad jie išgyvena šoką dėl naujo JAV prezidento D. Trumpo sprendimų. Iš tikrųjų dėl įvairių D. Trumpo sprendimų ar grasinimų labai nustebę daugybės šalių lyderiai ir paprasti piliečiai, prie kurių turbūt reiktų priskirti ir lietuvius.

Ukrainoje ketvirtus metus vyksta karas, ši šalis didvyriškai ginasi prieš gausesnę ir labiau ginkluotą Rusijos kariuomenę. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus šaltajam karui, Vašingtonas keliasdešimt metų Rusiją laikė strateginiu savo priešu, tačiau D. Trumpui Maskva kažkodėl tapo artimesnė nei Kyjivas, kuris siekia tapti ES bei NATO nare.

Dalis politologų teigia, jog JAV baiminasi Kinijos įsigalėjimo, todėl nusprendė į savo pusę patraukti Kinijos partnerę Rusiją ir daro Maskvai nuolaidas. Kai kas net tvirtina, jog per jaunystės kelionę į Maskvą Rusijos KGB užverbavo D. Trumpą, todėl dabar šis ją palaiko.

Kokios yra tikrosios priežastys to, kad galingiausia pasaulio valstybė – JAV – nusprendė taikos derybose dėl karo Ukrainoje nutraukimo remti Maskvą, nežinia. Kol kas nežinia ir ar tai nėra vien taktinė JAV gudrybė, nes D. Trumpo pareiškimai yra labai prieštaringi, mat jis kartais nevengia grasinimų ir Maskvai.

Toks situacijos neaiškumas labiausiai slegia Ukrainos vadovus, mat šie baiminasi, kad įsidrąsinusi Rusija gali sustiprinti puolimą ir okupuoti dar daugiau žemių. Toks išgąstis sustiprėjo pereitą savaitę D. Trumpui nusprendus nutraukti ginklų bei žvalgybinės informacijos tiekimą Kyjivui, o tai šokiravo ne tik Ukrainą, bet ir ES šalis.

Filmuojant gelbėtojus, kariškiai pranešė apie artėjančius naujus dronus ir visi gavome bėgti į šalia esantį miškelį.

Aut. past.

Pastarosios, prisimindamos D. Trumpo grasinimą pasitraukti iš NATO, suskubo derėtis dėl didesnio ginklavimosi ir kartu pažadėjo didesnę pagalbą Kyjivui. Mat baimė, jog nugalėjusi Ukrainą Rusija gali ryžtis pulti ir kitas šalis tapo didesnė neturint garantijos, kad užpuolimo atveju Vakarų šalims padės JAV.

Kiekviena savaitė ir net diena dabar atneša keistas naujienas iš Vašingtono. Kyjivo spėjimas, kad Maskva gali sustiprinti puolimą pasitvirtino – Ukrainos kariai praneša apie pagausėjusius puolimus Kursko bei Donecko regionuose ir užimtas kelias gyvenvietes. Puolimui okupantus spėjamai paskatino žinia, jog JAV nutraukė ginklų ir žvalgybinės informacijos tiekimą Kyjivui. Neturėdami naujausių žvalgybinių pranešimų iš kosmoso ukrainiečiai nebegalės sprogdinti okupantų ginklų sandėlių bei naftos bazių, o tai Rusijai netrukus leis dar labiau sustiprinti puolimą.

Pasipiktinusi Vašingtono sprendimu Prancūzija pažadėjo teikti savo žvalgybinę informaciją Kyjivui, o kitos ES šalys įsipareigojo skirti daugiau ginklų. Tačiau visi pripažįsta, jog tai neatstos JAV paramos, o po kelių mėnesių ukrainiečių turimos artilerijos atsargos išseks ir tada nuo bombų nebeapsigins net sostinė Kyjivas.

Maskva bombardavimų nesustabdė net kovo 8-ąją, Tarptautinę moters dieną, kuri Ukrainoje yra plačiai švenčiama. Tą naktį okupantai bombomis atakavo Dobropilės miesto centrą Donecko regione. Per ataką žuvo vienuolika, o sužeista buvo pusšimtis civilių, o liepsnos sunaikino per 700 butų penkiaaukščiuose namuose. Tai, kad okupantai dronais papildomai atakavo ir pagalbon atskubėjusius gelbėtojus bei medikus, papiktino ES šalių lyderius, kurie pasmerkė civilių žudynes.

Kovo 8 d. buvo bombarduojama daugybė gyvenviečių. Į vieną tragedijos vietą Bogoduchovo miestelyje daryti reportažo Lietuvos radijui nuskubėjau ir aš. Pro tą miestelį, esantį pusšimtis kilometrų nuo Charkivo Sumų pusės link, iki tol buvau važiavęs gal penkis kartus ir didelių sugriovimų neregėjau.

Miestelis yra vos dvidešimt kilometrų nuo Rusijos sienos, tačiau toje zonoje nevyksta susirėmimai, todėl iki tol žmonės gyveno gana ramiai. Tačiau kovo 8 d. naktį keturi priešo dronai smogė į vietos mėsos kombinatą, užmušė tris ir sunkiai sužeidė septynis darbuotojus.

20 tūkst. kvadratinių metrų patalpų turintis kombinatas priskiriamas prie didžiausių šalyje ir buvo pagrindinis miestelio darbdavys. Per kilusį gaisrą sudegė du trečdaliai gamybinių patalpų kartu su technika bei paruošta produkcija. Paklaikusiomis akimis po degėsius vaikščiojęs įmonės savininkas Aleksandras Skorekas, sužinojęs, kad esu korespondentas iš Lietuvos, panoro pats pasisakyti.

„Praneškite plačiai – rusai yra išgamos žudikai ir civilizacijos naikintojai, susprogdino maistą gaminančią įmonę, pražudė niekuo dėtus darbuotojus, kurie po naktinės pamainos planavo savo šeimose švęsti Moters dieną. Vaikai tapo našlaičiais, įmonei krachas, žmonės liks bedarbiais, visi lieja ašaras dėl žuvusių ir sužeistų“, – kalbėjo jis.

Kalbinti praeiviai Bogoduchive nerimavo, kad JAV nustojus remti Ukrainą priešas gali pradėti puolimą ir jų pasienio ruože, o dėl gręsiančios okupacijos teks palikti namus ir bėgti į šalies gilumą.

Grįžtant mašina į Charkivą visą kelią radijuje skambėjo pranešimai apie bombardavimus kitose vietovėse, apie sustiprėjusį priešo puolimą, nerimą dėl gręsiančio ginklų trūkumo ir stringančias derybas su JAV dėl bendros naudingų iškasenų gavybos.

Pakelyje sustojau pavežti du kariškius. Vyriškiai teigė, jog fronte dauguma mano, kad D. Trumpo taikos planas neišdegs, nes nei Ukrainos, nei Rusijos vadovai nesutiks daryti nuolaidų, tad kariauti dar teks mažiausiai kelis metus. Kaip karas pasibaigs, kariškiai nedrįso prognozuoti. Abu peikė tiek V. Putiną, tiek D.T rumpą, gyrė ES šalis už paramos didinimą ir dėkojo Lietuvai, kaip sąlyginai labiausiai Ukrainai padedančiai šaliai.

Grįžęs į Charkivą vakare per televiziją stebėjau karštas Kyjivo parlamentarų diskusijas. Prezidento V. Zelenskio šalininkai gyrė jį už tvirtą poziciją derybose su D. Trumpu, tačiau opozicijos atstovai kaltino prezidentą nederinant savo veiksmų su jais ir baiminosi, kad amerikiečiams bus suteikta daug teisių išgaunant retuosius metalus Ukrainoje, tačiau jie nesuteiks jokių saugumo garantijų.

Buvo paviešinti ir sociologinių apklausų įmonės „Gradus“ atlikto tyrimo rezultatai. Įvairiuose šalies miestuose žmonių klausta, ar nepasikeitė jų požiūris į JAV po D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo Vašingtone. 70 procentų apklaustųjų atsakė, kad požiūris pablogėjo, 17 – nepasikeitė, 5 – pagerėjo, o 8 – neturėjo nuomonės.

Žurnalistai spėjo, kad jausdamas didesnį visuomenės bei ES šalių palaikymą V. Zelenskis gali imti tvirčiau derėtis su D. Trumpu, o tai gali jį supykdyti dar labiau. Tačiau visų partijų politikai ragina prezidentą jokiu būdu nesutikti pripažinti, kad okupuotos teritorijos priklauso Rusijai ir nesutikti su reikalavimu sumažinti armiją, kaip to nori Maskva.

Opozicinės partijos prisipažino, kad su jų lyderiais slapta derasi Vašingtono pasiuntiniai. D. Trumpas neslepia, kad nemėgsta V. Zelenskio, mat šis per JAV prezidento rinkimus palaikė D. Baideną.

D. Trumpas neslepia, kad Ukrainos prezidentu nori matyti kitą asmenį ir ragina Kyjivą kuo greičiau surengti rinkimus. Šiai idėjai prieštarauja visos partijos, tačiau pavieniai politikai ėmė raginti V. Zelenskį atsistatydinti, nes tai esą palengvintų derybas su JAV. Be to, V. Zelenskis kaltinamas demokratijos varžymu ir autoritariškumu, nes sprendimų nederina su parlamentu, riboja žiniasklaidą, skyrė namų areštą opozicijos lyderiui, eksprezidentui P. Porošenkai.