Ukraina liko viena ginti savo šalies
Karas Ukrainoje./lrytas.lt koliažas.
rinkosaiskte.lt, BNS inf.
Ukraina liko viena ginti savo šalies. Tokią žinią naktį ukrainiečiams pranešė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis po labai tiesaus ir aiškaus JAV prezidento Joe Bideno pareiškimo: „Mūsų pajėgos neįsitrauks į konfliktą su Rusija Ukrainoje.“ Nors Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti naujų sankcijų Rusijai, sukelsiančių „didžiulių ir rimtų padarinių“, tačiau galimybė atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT, liko nepanaudota.
Žuvo 137 ukrainiečiai
V. Zelenskis pranešė, kad ketvirtadienį prasidėjus Rusijos invazijai žuvo 137 ukrainiečiai.
„Šiandien netekome 137 mūsų didvyrių, mūsų piliečių. Karių ir civilių“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad dar 316 žmonių buvo sužeisti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką, galiosiantį 90 dienų, pradėti visuotinę mobilizaciją. Ji vykdoma visuose šalies regionuose.
Prezidentas taip pat pranešė, kad nors ir yra taikinys numeris vienas, jis lieka Kijeve. Jo šeima, tapusi taikiniu numeris du, taip pat lieka Ukrainoje.
Sankcijos nestabdo
Ketvirtadienį Europos Sąjungos lyderių susitarimas įvesti naujų sankcijų Rusijai, sukelsiančių „didžiulių ir rimtų padarinių“, V. Putino nestabdo.
Ankstų penktadienio rytą Ukrainos sostinės Kijevo centre buvo girdimi du galingi sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
„Ką tik buvo atnaujintos atakos prieš Kijevą sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis. Išgirdau du galingus sprogimus“, – Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka rašė socialiniame tinkle „Telegram“.
Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti naujų sankcijų Rusijai, sukelsiančių „didžiulių ir rimtų padarinių“.
Ką sutarė ES lyderiai?
Per ketvirtadienio vakare surengtą neeilinį viršūnių susitikimą 27 šalių Bendrijos lyderiai susitarė dėl baudžiamųjų priemonių Rusijos finansų, energetikos ir susisiekimo sektoriams, taip pat suvaržymų prekyba dvejopos paskirties prekėmis, eksportui ir jo finansavimui. Jie taip pat įtraukė daugiau Rusijos asmenų į ankstesnį sankcijų sąrašą.
Sankcijos dabar turės būti patvirtintos ES ambasadorių ir paskelbtos Bendrijos oficialiajame leidinyje, kad įsigaliotų. Tikimasi, kad tai bus padaryta jau penktadienį.
Paskelbę išvadas susitikimo dalyviai toliau svarstė, kaip sustiprinti politinę, ekonominę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai.
Vėlai trečiadienį įsigaliojo ankstesnis, mažesnis ES sankcijų paketas, parengtas prieš pat Rusijai pradedant invaziją.
Nesutarimai dėl SWIFT
Anksčiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad sankcijų paketu siekiama nuslopinti Rusijos ekonomikos augimą, smarkiai padidinti skolinimosi kainą, padidinti infliaciją, skatinti kapitalo nuotėkį ir „palaipsniui susilpninti jos pramonės bazę“.
Tačiau nors ES greitai susitarė dėl sankcijų paketo, prieš prasidedant viršūnių susitikimui buvo aiškių nesutarimų dėl dar nepanaudotos galimybės atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino Vakarus panaudoti šią priemonę, jau anksčiau itin veiksmingai panaudotą prieš Irano bankų sektorių.
Visgi JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), kalbėdamas Vašingtone, kai prasidėjo ES viršūnių susitikimas, pareiškė: „Tokia galimybė visuomet yra, bet dabar tai nėra pozicija, kurią nori užimti likusi Europa.“
Ši išvada tikriausiai yra susijusi su Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) pasiūlymu kol kas neįtraukti SWIFT priemonės į svarstomą sankcijų paketą, bet galbūt palikti ją atsargai.
Konkrečiai paklaustas apie šią galimybę, Vokietijos lyderis sakė: „Labai svarbu, kad spręstume dėl priemonių, kurios buvo rengiamos kelias pastarąsias savaites, ir palikti kitas situacijai, kai jos gali būti būtinos.“
Kiti ES lyderiai tokią poziciją kritikavo.
„Kalbos pigios… Turime būti vieningi dėl didžiulių sankcijų, rūsčių sankcijų“, – sakė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis).
„Neturėtume turėti tabu temų“, – jam antrino Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis).
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis sakė: „SWIFT, manau, yra labai teisinga kryptis. Manau, turėtume eiti šia kryptimi“, bet tik tuo atveju, jeigu kitos, ne Europos šalys, irgi laikysis tokios pozicijos.
Nori sankcijų ir Baltarusijai
ES lyderiai taip pat sakė norintys parengti sankcijų artimai Rusijos sąjungininkei Baltarusijai dėl jos vaidmens surengiant agresiją prieš Ukrainą.
Baltarusija, artima Kremliaus sąjungininkė, pastarosiomis savaitėmis priėmė dešimtis tūkstančių Rusijos karių. Šios pajėgos ketvirtadienį pradėjo puolimą prieš Ukrainą iš patogių pozicijų netoli sostinės Kijevo.
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka teigė, kad jo šalies ginkluotosios pajėgos šioje operacijoje nedalyvauja, bet Ukraina pabrėžė, kad Rusija ją puola padedant Minskui.
