Ūkininkai vis labiau vertina vasarinius kviečius
Per paskutiniuosius dešimt metų Lietuvoje įvyko stambių pokyčių vasarinių kviečių auginime – pasėlių plotai išaugo beveik tris kartus, o juos lenkia tik žieminiai kviečiai. Tokius pokyčius lėmė didelės tokių javų supirkimo kainos bei aukštas derlingumas. Šiais metais, kai javų grūdų kainos krenta, vasariniai kviečiai įneša šiek tiek stabilumo – dėl to jų populiarumas dar labiau išauga.
Dirvožemių neišrankūs
Anksčiau agronomijos specialistai tikino, kad vasariniai kviečiai yra lepūs ir jiems reikia išskirtinių savybių žemių. Vis dėlto praktika parodė kiek kitokią situaciją – anksčiau buvo nurodoma, kad vasarinius kviečius galima sėti į aukšto našumo dirvą, tačiau selekcininkams ištobulinus veisles, vasarinius kviečius galima sodinti net į žemesnio nei vidutinio našumo dirvas.
Tačiau dirvos našumas ir mažas rūgštingumas prisideda prie kviečių derlingumo, tad ūkininkams patariama kalkinti dirvas, skirtas kviečių pasėliams. Dirvų kalkinimas yra ir pigiausia, ir geriausiai dirvožemių našumą didinanti priemonė. Taip pat vasariniai kviečiai yra jautrūs išsausėjimui, todėl sėti juos derėtų nelinkusioje išsausėti dirvoje.
Geriausiai dera po rapsų ar pupų
Praktika taip pat parodė, kad vasariniai kviečiai geriausiai dera, kai jie būna pasėjami po rapsų ar pupinių javų. Tačiau ne visada ūkininkui pavyksta tinkamai parinkti priešsėlius, tad vis dar dažniausiai vasarinius kviečius sėja po žieminių kviečių. Tai prilygsta atsėliavimui, taigi reikia ieškoti būdų, kurie padėtų išvengti atsėliavimo daromos žalos.
Specialistai pataria plėsti tarpinių augalų auginimą, o po to palaipsniui didinti pupinių javų ir rapsų pasėlių plotus. Taip pat žalą galima sumažinti iš karto po žieminių kviečių pjovimo sėjant žaliajai trąšai skirtas baltąsias garstyčias. Kai šie augalai intensyviai žydi ir būna užauginę didžiausią žaliosios masės kiekį, juos reikia susmulkinti ir įterpti į dirvožemį.
Garstyčios sumažina ligų užkrato kiekį dirvoje, stabdo piktžolių augimą, šaknys išpurena dirvožemį ir iš gilesnių sluoksnių maistines medžiagas į dirvos paviršių ir pagerina organinės medžiagos balansą.
Netaupykite sertifikuotoms sėkloms
Lietuvos ūkininkai, palyginus su kitomis ES šalimis, sertifikuotų sėklų naudoja mažai. Taupydami lėšas javų sėkloms ūkiai praranda 60-90 eurų vienam hektarui. Sertifikuotos sėklos užtikrina ne tik aukštesnį derlingumą, bet ir didesnį atsparumą ligoms bei išorės veiksniams.
Bandymai yra atskleidę, kad sertifikuotos sėklos sudygsta greičiau, grūdų derlingumas yra didesnis, o daigai greičiau kaupia masę. Be to, sertifikuotų sėklų naudojimas sutaupo ir ūkininko laiko, skirto sėkliniams pasėliams įrengti, jiems prižiūrėti bei sėkloms paruošti.
Tręšiami panašiai, kaip žieminiai
Vasariniai kviečiai tręšimo normos yra panašios, kaip žieminių kviečių – skirtumas tik tas, kad pagrindinė azoto trąšų norma vasariniams kviečiams skiriama iki sėjos arba javams sudygus.
Nors ūkininkai neretai dirvą iki sėjos tręšia kompleksinėmis trąšomis, o po to, augalams sudygus, dar papildomai tręšia azoto trąšomis, specialistai pataria pasirinkti tokias kompleksines trąšas, kuriose NPK santykis būtų artimas tręšimo normos reikalavimams. Žinoma, konkreti vidutinė tręšimo norma apskaičiuojama pagal planuojamą derlingumą ir dirvožemių savybes.
Kompleksines trąšas reikia įterpti dirvoje 8-10 cm gylyje. Pasėlių augimas reguliuojamas tręšiant per lapus, o pigiau atsieitų, jeigu tręšimą per lapus ūkininkas suderintų su purškimais pesticidais.
