Ūkininkai skaičiuoja sausros nuostolius, bet pagalbos iš valdžios nesitiki
Nors pirmasis žolės šienavimas šiemet vyko panašiu laiku kaip ir įprasta, tačiau žolės nupjauta perpus mažiau nei reikia. Ar užteks gyvulininkams pašarų?/BNS Tomo Urbelionio nuotr.
Visą gegužės mėnesį gamtą alinusi sausra, o vėliau dar ir birželio pradžios šalnos, kaip ir reikėjo tikėtis, atnešė nemenkos žalos ūkininkams. Šie jau prognozuoja, jog derlius gali būti net trečdaliu mažesnis nei įprastai. Vis dėlto nepaisant ilgai trukusių sausų orų, kaip „Rinkos aikštei“ sakė Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus l. e. p. vedėja Gintarė Kundrotaitė-Kozins, ekstremali situacija savivaldybėje nebuvo paskelbta. Tačiau, pasak Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Dainiaus Sabulio, vaizdas laukuose rodo kiek kitokią situaciją.
Trečdaliu mažesnis derlius ir perpus mažiau žolės
„Ten, kur prastesnė žemė, kviečiai, rapsai yra išdegę, o dar šalna vasaros pradžioje užėjo, tai derlius tikrai skirsis nuo įprastinio. Nuostolių tikrai yra daug, prognozuojama, jog derlius bus 30 proc. mažesnis nei įprastai“, – komentavo Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Anot jo, labiausiai nukentėjo javai, vasarinės kultūros.
„Neseniai pagaliau iškritęs lietus jau nelabai ką pagelbės, gal kažkiek vasarines kultūras padengs, bet labai abejoju, ar padarys didesnės įtakos“, – sakė D. Sabulis.
Nors pirmasis žolės šienavimas, pasak pašnekovo, vyko panašiu laiku kaip ir įprasta, tačiau žolės nupjauta perpus mažiau nei reikia. Ar užteks gyvulininkams pašarų, jis atsakyti negalėjo.
„Nežinau, dar tik pirma žolė nupjauta. Jei anksčiau pirmos žolės pjovimu būdavo nupjaunama 40 proc. jos poreikio, tai dabar girdžiu, kad tik 20 proc. yra nupjauta, – sakė sąjungos pirmininkas. –
Antrasis žolės šienavimas taip pat turėtų jau neužilgo prasidėti, paprastai jis būna liepos mėnesį prieš rapsų šienavimą ar rugiapjūtę. Kadangi dabar prasidėjo lietūs, gal dar ją kiek ilgiau paauginsim, kokia savaitėle vėliau šienausim ir gal netgi didesnę normos dalį pasiimsim.“
Savivaldybės Žemės ūki skyriaus vedėja taip pat sutinka ir antrina sąjungos pirmininkui, jog nėra tokios srities ūkininkų, kurie nebūtų nukentėję nuo sausros.
„Jei anksčiau pirmos žolės pjovimu būdavo nupjaunama 40 proc. jos poreikio, tai dabar girdžiu, kad tik 20 proc. yra nupjauta.
D. Sabulis
„Manau, kad dėl sausros nukentėjo visų sričių ūkininkai, gal tik žalos mastas vienų bus didesnis, kitų – mažesnis. Gyvulininkystės ūkiai neturėjo galimybės prišienauti žiemai pašarų, nuganė pievas, todėl sausros poveikis bus tikrai nemažas, grūdininkai taip pat negaus nemažo procento derliaus, ypač iš vasarojaus, kadangi ten, kur žemė prastesnė, tiek vasarinių, tiek žieminių kultūrų pasėliai lopais nurudę, derliaus iš jų beveik nebus, varpos trumpos, beveik tuščios. Nors didieji daržininkystės ūkiai ir turi laistymo sistemas, tačiau tikrai ne visiems laukams, be to, laistymas tikrai neatstoja lietaus“, – sakė G. Kundrotaitė-Kozins.
Pagalbos kol kas nėra prašančių
Nepaisant to, jog jau dabar matomi akivaizdūs ūkininkų nuostoliai, G. Kundrotaitė-Kozins teigė, kad prašymų dėl pagalbos ir paramos skyrimo šiai dienai Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius nėra gavęs.
„Kėdainių rajono savivaldybės mero potvarkiu buvo sudaryta sausros padarinių žemės ūkio pasėliams ir augalams įvertinimo komisija, kuri įpareigota pagal ūkio veiklos subjektų pateiktus prašymus fiksuoti sausros poveikį, vietoje patikrinti ir vizualiai įvertinti nukentėjusių pasėlių plotus. Šiai dienai yra gautas vieno ūkininko prašymas įvertinti sausros padarinius pasėlių laukuose“, – komentavo skyriaus l. e. p. vedėja.
Paklaustas, ar iš tiesų ūkininkams nereikia jokios paramos ar kompensacijų dėl sausros padarinių D. Sabulis kalbėjo: „Ministerija (Žemės ūkio ministerija, – red. past.) labai įrodinėja, kad čia nėra jokios stichinės problemos. Pamatysime pagal derlių, kainas, ar tikrai nėra jokios problemos. Jiems spręsti.
Galėtų būti kokios nors lengvatos, pavyzdžiui, žemės mokesčių ar dar kokių nors. Kol kas dar jie svarsto, bet iš praktikos žinom, kuo visa tai baigiasi, o ypač su šita valdžia“.
Kritikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir pasipiktinimo Vyriausybės valandos metu Seime neslėpė ir Seimo narė Vilija Tragamadzė: „Sausros nėra, bet praktiškai važiuojant pro Kėdainių kraštą ir kitus kraštus matosi rezultatai… Ūkininkai yra pasiėmę paskolas ir kitų įsipareigojimų turi, kaip jūs ruošiatės jiems pagelbėti? Juk nereikia laukti bankrotų, reikia A Priori (iš anksto, – red. past.) dėlioti žingsnius“…
„Manau, kad dėl sausros nukentėjo visų sričių ūkininkai, gal tik žalos mastas vienų bus didesnis, kitų – mažesnis.
G. Kundrotaitė-Kozins
Palengvinimai ūkininkams
Anot G. Kundrotaitės-Kozins, žemės ūkio ministro teigimu, ūkininkams dėl sausros artimiausiu metu bus taikomi palengvinimai.
„Švelninama kontrolė, „Birželio mėnesio pabaigoje Europos Komisijai (EK) patvirtinus 2023 tiesioginių išmokų reglamentus, galimi tiesioginių išmokų avansai bus padidinti nuo 50 iki 70 proc., o kaimo plėtros plotinių ir su gyvūnais susijusių priemonių – nuo 75 proc. iki 85 proc. Mes, kaip valstybė, pasinaudosime galimybe taikyti maksimalius tiesioginių išmokų avansus visa apimtimi, kai tik naująjį reglamentą bus galima taikyti Lietuvos ūkiams.
Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į pašarų gyvuliams trūkumą, taip pat kreipiasi į EK dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose leisti ganyti ir ruošti pašarus, taikyti kitas išimtis, – aiškino skyriaus l. e. p. vedėja. – Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie dėl sausros negalės įvykdyti su ES parama susijusių prisiimtų įsipareigojimų, nebus taikomos baudos ar sankcijos“, tačiau, jei pareiškėjas dėl ekstremalios situacijos konkrečioje vietovėje negali laiku įvykdyti nustatytų įsipareigojimų, jis privalo per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes apie sausros padarinius informuoti NMA individualiai, pateikdamas savo nukentėjusių pasėlių nuotraukas per ,,NMA AGRO” mobilią programėlę faktui įrodyti.
Sprendimus dėl sankcijų netaikymo priims Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri vadovausis Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis bei ūkininkų pateiktomis sausros paveiktų laukų nuotraukomis.“
