Tyrimai nemokami, o jų rezultatai kartais – ir gyvybės vertės

Prevencinių programų metu kraštiečiams aptinkama ir onkologinių susirgimų, ir retų ligų

Jau 20 metų tam tikro amžiaus sulaukę šalies gyventojai turi galimybę nemokamai dalyvauti keliose ligų prevencijos programose ir taip užbėgti už akių itin rimtiems susirgimams. Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Gintarė PAŠKEVIČIENĖ pastebi, jog kėdainiečiai su kiekvienais metais į savo sveikatą žvelgia atsakingiau ir leistis į ilgus pacientų įkalbinėjimus, kad šie skirtų kelias akimirkas tyrimams atlikti, gydytojams tenka jau retai.

„Anksčiau išties daugelį pacientų reikėdavo raginti, prašyti dalyvauti prevencinėse programose, o dabar galime pasidžiaugti, kad žmonių supratingumas kasmet didėja ir kraštiečiai noriai tikrinasi.

Žinoma, iki šiol kartkartėmis pasitaiko tokių pacientų, kuriuos kalbinti reikia ilgai. Neretai nutinka taip, kad būtent jiems per prevencines programas atlikti tyrimai ir parodo susirūpinimą keliančių pakitimų. Tada pacientai būna dėkingi, kad įkalbinome pasitikrinti laiku“, – nepraleisti galimybės nemokamai atlikti svarbius tyrimus kiekvieną kraštietį dar kartą paragina gydytoja G. Paškevičienė.

Penkios programos

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Taigi visi šie tyrimai privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems gyventojams nekainuoja nė cento.

Keturios prevencinės programos skirtos diagnozuoti onkologinėms ligoms. Tai gimdos kaklelio, krūties, prostatos (priešinės liaukos) ir storosios žarnos vėžio prevencinės programos.

Taip pat gyventojai kviečiami dalyvauti ir vienoje neonkologiniams susirgimams išaiškinti skirtoje – širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.

„Prevencinės programos labai svarbios kiekvienam pacientui. Taip mes galime anksti diagnozuoti onkologines ligas, išvengti tolimojo išplitimo ir pagerinti paciento prognozę, – pabrėžia gydytoja G. Paškevičienė. – O širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa irgi leidžia pacientui anksti nustatyti širdies bei kraujagyslių ligas ir tokiu būdu išvengti, sakykime, ankstyvo miokardo infarkto ar insulto.“

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Taigi visi šie tyrimai privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems gyventojams nekainuoja nė cento.

Aut. past.

Gauna žinutę iš koordinuojančio centro

Pirmoji iš visų prevencinių programų – dar 2004-aisiais pradėta vykdyti gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Joje kviečiamos dalyvauti 25–59 metų amžiaus kraštietės.

„Programoje dalyvauti galinčios moterys pagal amžių dar skirstomos į dvi grupes. Jaunesnės pacientės dalyvauti kviečiamos kas trejus metus, vyresnės – kas penkerius“, – detaliau paaiškina G. Paškevičienė.

25–34 m. moterims kartą per trejus metus atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas. 35–59 m. moterims kartą per penkerius metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).

Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

„Tai yra vienintelė programa, kuri atliekama centralizuotai, – išskiria gydytoja. – Šią programą koordinuoja Vidurio ir vakarų regiono onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų koordinavimo centras, iš kurio moteris gauna SMS žinutę su kvietimu pasitikrinti. Tada pacientė užregistruojama vizitui ir atvyksta į polikliniką tik tepinėlio paėmimui.“

Tikrina jaunesnes moteris

Nuo 2005-ųjų vykdoma dar viena moterims skirta – krūties vėžio prevencinė programa. Kartą per dvejus metus moterims atliekamas mamografinis tyrimas.

Gydytoja G. Paškevičienė atkreipia dėmesį, kad nuo šių metų sausio 1-osios pasitikrinti gali jau daugiau moterų, nes išplėstos programos amžiaus ribos – dalyvauti kviečiamos 45–74 metų pacientės. Anksčiau programa buvo skirta 50–69 metų moterims.

Dėmesys – ir vyrams

2006-aisiais startavo vyrams skirta – priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.

„Pasitikrinti kviečiami 50–69 metų amžiaus vyrai. O jei paciento anamnezėje yra vėžio susirgimo atvejų, t. y. jei paciento tėvas ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, tada patikra atliekama ir nuo 45 metų“, – pristato gydytoja G. Paškevičienė.

Dalyvaujant šioje programoje, pacientams periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis, prireikus, atlieka priešinės liaukos biopsiją.

Gydytoja G. Paškevičienė pastebi, jog tarp kiekvienoje prevencinėje programoje dalyvaujančių pacientų atsiranda tokių, kuriems nustatoma susirūpinimą keliančių pakitimų.

Aut. past.

Slapto kraujavimo testas

Prevencinių programų sąraše 2009-aisiais atsirado storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ji skirta 50–74 m. vyrams ir moterims.

Kartą per dvejus metus pacientams atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą.

Kolonoskopija (storosios žarnos endoskopinis tyrimas) ir, prireikus, biopsija (taikant intraveninę nejautrą) leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Kai kuriems – papildomi tyrimai

Viena iš anksčiausiai – 2005-aisiais – pradėtų vykdyti programų – širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos bei ankstyvosios diagnostikos programa. Ji skirta 40–60 metų amžiaus sulaukusiems vyrams ir moterims.

Programoje dalyvauti pakviestiems pacientams tam tikru periodiškumu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą.

Periodiškai nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, kokiai širdies ir kraujagyslių ligų grupei pacientas bus priskirtas.

Jei gydytojas nustato, kad pacientui širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, tada siunčia jį į specializuotus centrus ištirti išsamiau.

„Atlikus tyrimus kai kurie pacientai nukreipiami papildomam kardiologiniam patikrinimui, – sako gydytoja G. Paškevičienė. – Labai svarbu, kad gaudami išplėstinę patikrą pacientai turi galimybę ateityje išvengti kardiovaskulinių susirgimų.“

Prevencinių programų sąraše 2009-aisiais atsirado storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ji skirta 50–74 m. vyrams ir moterims.

Aut. past.

Primena SMS žinutėmis

Visos prevencinės programos skirtos nustatyto amžiaus pacientams. Apie galimybę dalyvauti programose žmogus informuojamas ir SMS žinute.

„Pacientai, kurie jau gali dalyvauti prevencinėse programose, pirminės sveikatos priežiūros centro informuojami SMS žinutėmis. Tai – kaip priminimas. Tada pacientai gali kreiptis į poliklinikos registratūrą ir registruotis – dažniausiai – vizitui pas slaugytoją. O tada slaugytojas jau planuoja tolesnius paciento veiksmus, – detaliau paaiškina pašnekovė. – Mūsų poliklinikos gydytojai bei slaugytojai ir patys labai aktyviai kviečia pacientus.

Sistemoje, su kuria kasdien dirbame, turime pacientų sąrašus. Juos nuolat peržvelgiame ir programoje galinčius dalyvauti pacientus būtinai informuojame dar ir patys, – pabrėžia G. Paškevičienė. – Dažnai gyventojus dalyvauti prevencinėse programose kviečiame vizito metu, tačiau yra tokių pacientų, kurie pas savo šeimos gydytoją neapsilanko ir penkerius metus ar ilgiau.

Turiu pacientų, kurių nė nesu mačiusi, nes jie dėl sveikatos nusiskundimų dar nė karto nesikreipė. Jeigu sistemoje matome, kad tokie pacientai jau turi galimybę dalyvauti prevencinėse programose, stengiamės juos prisikviesti. Taip ir susipažįstame. Tai tampa dideliu postūmiu pacientui dėmesingiau, nuosekliau rūpintis sveikata.“

Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Aut. past.

Pakitimai – ir jaunesniems

Gydytoja G. Paškevičienė pastebi, jog tarp kiekvienoje prevencinėje programoje dalyvaujančių pacientų atsiranda tokių, kuriems nustatoma susirūpinimą keliančių pakitimų.

„Onkologinių ligų išties randama, bet gera žinia ta, kad jas aptinkame ganėtinai ankstyvose stadijose. Tai džiugina ir gydytoją, ir, žinoma, pacientą.

Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, pasitaiko ir neeilinių atvejų, kurių nė neįtartum. Pavyzdžiui, net ir jauniems pacientams kartais diagnozuojamos sunkios širdies vožtuvų ligos. Pasitaiko, bet tokie atvejai nėra dažni.

Taigi labai norėčiau pakviesti pacientus naudotis galimybe nemokamai išsitirti. Net jei nejaučiate jokių nerimą keliančių simptomų.“

Norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.