Turite dirbti per poilsio dieną? Taip gali būti tik išimtiniais atvejais
BNS nuotr.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dažnai sulaukia klausimų dėl darbo poilsio dieną: kaip tinkamai apmokėti ar kompensuoti tokį darbą, ar reikalingas darbuotojo sutikimas ir kita. Apžvelgiame pagrindinius reikalavimus ir taisykles, susijusias su darbu per poilsio dieną, kad būtų užtikrinta tiek darbuotojo, tiek darbdavio teisių ir interesų apsauga.
„Numatytos darbuotojo poilsio dienos metu darbas galėtų būti organizuojamas išimtiniais atvejais, nes poilsio dienos yra skirtos darbuotojo poilsiui ir atsistatymui, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Žinoma, gali nutikti įvairių nenumatytų situacijų, kai prireikia darbuotoją iškviesti dirbti per jo poilsio dieną, tačiau tokiomis aplinkybėmis svarbu žinoti, kokie yra teisės aktuose nustatyti apribojimai, kaip yra reguliuojamas darbo užmokestis ir kokios darbuotojo teisės yra ginamos.“
Skyriaus vedėja pabrėžia, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo ar pamainos grafiką, darbuotojui mokamas ne mažesnis kaip dvigubas jo darbo užmokestis. „Svarbu nustatyti, ar dirbdamas poilsio dieną darbuotojas viršija jam nustatytą savaitės darbo laiko normą – jeigu viršija, tokiu atveju taikomas apmokėjimas už viršvalandinį darbą poilsio dieną, tačiau šiuo atveju apmokėjimo dydžiai sutampa, tai yra tiek darbas poilsio dieną, tiek viršvalandinis darbas poilsio dieną apmokamas ne mažesniu kaip dvigubu darbuotojo darbo užmokesčiu“, – sako I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Yra numatyta galimybė už darbą poilsio dienomis kompensuoti darbuotojui ir papildomu poilsiu, tai yra darbuotojui raštiškai sutikus darbo poilsio dieną laikas, padaugintas iš skaičiaus ne mažesnio nei 2, gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis, tai yra valandinis atlygis arba mėnesinė alga, bet ir kiti mokėjimai, pavyzdžiui, priedai, priemokos ir kita, pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio dieną įskaičiuojamos visos darbo užmokesčio dalys, numatytos Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalyje.
I. Piličiauskaitė-Dulkė pažymi, kad yra numatyta galimybė už darbą poilsio dienomis kompensuoti darbuotojui ir papildomu poilsiu, tai yra darbuotojui raštiškai sutikus darbo poilsio dieną laikas, padaugintas iš skaičiaus ne mažesnio nei 2, gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko.
„Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas poilsio dieną dirbo 4 valandas, prie kasmetinių atostogų laiko jam pridedamos ne mažiau nei 8 valandos, taigi tokiu atveju už poilsio dieną faktiškai dirbtą laiką nėra mokama, o apmokama darbo užmokesčiu už visą poilsio laiką, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja.
Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, svarbu pastebėti, kad juridinio asmens vienasmenio valdymo organui už darbą poilsio dieną nėra mokama, o juridinio asmens vadovaujantiems darbuotojams mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip.
Bet kokiu atveju darbo poilsio dieną apskaita yra tvarkoma. „Skirti darbuotoją dirbti poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo ar pamainos grafiką, galima tik darbuotojui raštiškai sutikus, be to, darbdaviui organizuojant darbo procesą poilsio dieną būtina laikytis nustatytų imperatyvių maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų“, – pagrindinius darbo poilsio dieną akcentus sudeda vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė.
