Trumpinti mokslo metus ar ne: ką mano krašto pedagogai ir patys kėdainiečiai?
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir į Vyriausybę dėl mokslo metų trumpinimo./BNS Pauliaus Peleckio nuotr.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir į Vyriausybę dėl mokslo metų trumpinimo. Teigiama, kad dar 2017 metais priimtas sprendimas pailginti mokslo metus jokios naudos nedavė, o galbūt priešingai – įnešė daugiau destrukcijos. Nepaisant to, kad nuomonių yra įvairių, visgi akivaizdu, kad siūlymui pritaria ir dauguma vaikų, ir jų tėvų, ir pedagogų bei mokyklų vadovų. Švietimo ministrė Raminta Popovienė sprendimą dėl mokslo metų trumpinimo žada priimti balandį, tiesa, jei jis bus priimtas, įsigalios tik nuo kitų mokslo metų.
Ilginamais mokslo metais bandė mažinti krūvį
Paradoksaliai, ypatingai pasikeitus bendrojo ugdymo programoms, skamba tais pačiais 2017 metais deklaruotos priežastys, dėl ko reikia ilginti mokslo metus. Esą juos pailginus, bus pagerinti mokymosi rezultatai, sumažintas krūvis, sulėtintas tempas.
Dabar tokie žodžiai daugumai skamba tiesiog kaip patyčia, nes laikai tokie, kad net pradinukai dažnai vos spėja pagal programą, ką jau kalbėti apie vyresnių klasių moksleivius.
„Nors dabar jau yra atnaujintos programos, gerokai ilgesni mokslo metai, LŠDPS, susipažinusi su mokyklose dirbančių mokytojų teikiama informacija, konstatuoja, kad šis sprendimas ne tik nedavė deklaruoto tikimosi rezultato, bet ir sukėlė naujų problemų, kurios nėra sprendžiamos ir tik blogina situaciją švietimo sistemoje.
Iš tiesų laikraščio „Rinkos aikštė“ atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo maždaug pusantro tūkstančio kėdainiečių, matoma aiški tendencija, kad absoliuti dauguma pasisako už mokslo metų trumpinimą.
Aut. past.
Faktinė pastarųjų metų patirtis parodė, kad ugdymo procesas per papildomą pridėtą laiką birželio mėnesį yra padrikas, pamokos, ypač antroje mėnesio pusėje, tik imituojamos. Nėra jokių duomenų, kad mokslo metų ilginimas, kaip galimybė pakelti ugdymo kokybę, būtų pasitvirtinusi“, – savo kreipimesi į Švietimo ministeriją ir Vyriausybę rašo LŠDPS.
Jų teigimu, mokytojai sako, kad ugdymas birželio mėnesį nekokybiškas, nes tuo metu vyksta egzaminai ir dalis mokyklos bendruomenės būna susitelkusi į juos. Mokytojai tuo metu atlieka egzaminų vykdytojų pareigas, teikia intensyvias konsultacijas ir pagalbą egzaminams besiruošiantiems mokiniams, o kiti mokiniai yra ne ugdomi, o tiesiog prižiūrimi, kas akivaizdžiai neatitinka deklaruotų ilgesnių mokslo metų tikslų ir mokyklos paskirties.
Tokiu laikotarpiu mokytojams gerokai padidėja darbo krūvis, nes vietoj įprasto ugdymo proceso tenka užsiimti veiklomis, kurios nėra tiesiogiai numatytos jų darbo krūvio sandarose, pavaduoti savo klasių ugdyti (pvz., dėl vykstančių brandos egzaminų) negalinčius kolegas, tuo pačiu metu ir kurti užduotis nuotoliniam mokymui, ir dalyvauti VBE vykdytojų veiklose ir kt.
Ugdymas birželį daugiau destruktyvus
Kėdainių r. Akademijos gimnazijos direktorius Liudas Tauginas sako, kad dalykinio ugdymo proceso vykdymas birželio mėnesį yra daugiau destruktyvus nei konstruktyvus, nes pradinis, pagrindinis, vidurinis ir dar 11-tų klasių ugdymas baigiamas skirtingu birželio mėnesio laiku.
„Kodėl negali būti viena baigimo data? Šeimos vienas vaikas jau gali atostogauti, o kitas dar turi mokytis.
O ir paskutinę mokslo dieną klasės vadovas gali neturėti galimybės dalyvauti, nes dirbs kitur, juk vyksta egzaminų sesijos abiturientams ir vienuoliktokams ir pakartotinis PUPP dešimtokams. Juos vykdo ir tikrina egzaminų darbus mokytojai, kurie turėtų vesti pamokas pagal tvarkaraščius“, – sako L. Tauginas.
Jis priduria, kad egzaminų centrai yra ne kultūros centrai ar kitos institucijos, o gimnazijos, kuriose reiktų vykdyti ugdymo procesą likusiems mokiniams.
„Ugdymo etapo, tai yra mokslo metų, mokinių ugdymo rezultatai neabejotinai priklauso nuo galimybės turėti ir išlaikyti maksimalią koncentraciją tiek mokiniams, tiek mokytojams net ir pabaigoje. Bet tokiame režime dirbant, dalyko mokytojas net negali pasakyti, kurią dieną įvyks reali pamoka, kai bus rašomas metinis pažymys“, – sako gimnazijos vadovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad vienuoliktokams egzaminai vykdomi ugdymo proceso metu, kai kiekviena mokykla turės sudaryti sąlygas pasiruošti jiems, taigi kažkas praras galimybę būti pamokose, kuriose vyks kurso kartojimas, o gal ir atsiskaitymai kitų dalykų.
Birželį vyresni mokiniai jau nori dirbti
Kėdainių r. Dotnuvos pagrindinės mokyklos vadovas Rimantas Urbonavičius atskleidė ir dar kitą medalio pusę. Jis akcentavo ne tik tai, kad ugdymo programos ar šiaip, ar taip birželio mėnesį jau būna baigtos, o ir tai, kad mokytojai dalyvauja abiturientų komisijose.
„Dešimtokai gegužės mėnesį baigia matematikos ir lietuvių k. patikrinimus, birželio mėnesį mokymosi motyvacija yra nulinė.
Dėl oro mokiniai irgi nesimoko, o renginiams nėra sąlygų, kad vaikus užimti kita veikla. Pvz., paskelbiame, kad vyks sporto diena, bet išpuola lietus… Į ekskursijas tik po vieną klasę galime išvežti.
Dauguma mokinių apskritai birželio mėnesį nori įsidarbinti“, – sako R. Urbonavičius.
Jis teigė, kad ir kaip bepažvelgsi, ugdymas birželio mėnesį nevyksta, tad mokyklos bendruomenė pasisako už mokslo metų trumpinimą.
Iš tiesų laikraščio „Rinkos aikštė“ atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo maždaug pusantro tūkstančio kėdainiečių, matoma aiški tendencija, kad absoliuti dauguma pasisako už mokslo metų trumpinimą.
Per karščius mokytis nepavyksta, negelbėja nei kondicionieriai
Kėdainių r. Šėtos gimnazijos dauguma taip pat pasisako už mokslo metų trumpinimą.
„Mokslo metų trumpinimo ar ilginimo klausimas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprastas. Tačiau iš tikrųjų jis sudėtingas ir reikalaujantis daug diskusijų įvairiais lygmenimis. Jei trumpai, tai mūsų gimnazijos dalies mokytojų apklausa rodo, kad beveik visi vienbalsiai pasisako už mokslo metų trumpinimą.
Pirmiausia dėl vykstančios egzaminų sesijos, kai dalis mokytojų vykdys VBE, bus iššūkių dėl dalies pamokų vedimo.
Po birželio 1 d. dauguma mokinių jau pavargę, nes karštos dienos, negelbėja ir dalyje kabinetų esantys kondicionieriai“, – vardija gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius.
Jis priduria, kad mokslo metai buvo ilginami laukiant pokyčių, buvo grindžiami siekiu pagerinti mokinių pasiekimus ir sumažinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo mokyklų.
„Tačiau Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA duomenimis, Lietuvos mokinių rezultatai visose trijose vertinamose srityse (skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų) buvo žemesni nei EBPO šalių vidurkis. Todėl šio sprendimo efektyvumas vis dar lieka diskutuotinas. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vien mokslo metų trukmės didinimas gali būti nepakankamas veiksnys pasiekimams gerinti, juo labiau kad po birželio 1 d. akivaizdžiai jaučiamas didesnis emocinis mokinių ir mokytojų nuovargis“, – sako M. Danilevičius.
2 Komentarai
Lyg pedagogų nuomonė kažkam rūpėtų…
Manau, reikia trumpinti mokslo metus ir pedagogus tą mėnesį išleisti nemokamų atostogų. Vadovėliai atsinaujintų po poros metų.