Tropinio karščio iššūkiai
„Patys jūs blogi“ – sako orai visiems, kurie yra nepatenkinti tipiška lietuviška vasara. Tai šalta, tai karšta, tai sausa, tai lietus lyja, tai škvalas ar audra – nesuprasi tų orų. Štai po kiek vėsesnio laikotarpio į Lietuvą šiluma grįžta su kaupu – savaitgalį laukiami tropiniai karščiai, kurie gali sukelti ir sveikatos problemų.
Karščio bangos – įprastos
Dotnuvos meteorologijos stoties vadovės Natalijos Gaurilčikienės teigimu, tokio karščio bangų pliūpsnis – ne naujiena mūsų gana šiaurietiškiems orams.
„Didžiausias karštis atslinks į vakarinę Lietuvos dalį. Kėdainiuose ir tas karštis bus kiek mažesnis, ir škvalo greičiausiai nebus. Dabartinius orus išstums karščio banga iš Irano – įsivaizduokite, tokie orai iš dykumos. Tiesa, bus ir drėgmės. Oras bus grynai tropinis.
Paskutinius 10 metų tokio karščio bangos pasitaiko kiekvienais metais. Bent 3–4 dienos tokio karščio yra tikrai įprastos. Būna ir birželio mėnesį, ir liepos mėnesį. Štai 2010 metais buvo milžiniški karščiai, po to stiprios liūtys prasidėjo. Tokių permainingų orų palydovai dažnai būna stiprūs lietūs, audros, škvalai – tad stebėtis tikrai neverta“, – pasakojo N. Gaurilčikienė.
Numatoma, kad savaitgalį Kėdainiuose vyraus 30–320C karštis. Šeštadienis numatomas giedras, todėl oro temperatūra atrodys dar didesnė, tuo tarpu sekmadienį vakare ir naktį galimas lietus su perkūnija.
Karštis gali būti pavojingas
Rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė pasakojo, kad labiausiai tokiam karštam orui nepakantūs yra žmonės, kurių kraujospūdis aukštas, ar kurie serga kraujotakos sistemos ligomis.
„Aukšta temperatūra, gausus prakaitavimas, nepakankamas skysčių kiekis didina kraujo klampumą, todėl padidėja insulto ir infarkto tikimybė. Taip pat reikia labai saugoti vaikus. Juos tiesioginiai saulės spinduliai veikia gerokai stipriau, nei suaugusius žmones. Taip yra todėl, kad melanino, neutralizuojančio dalį saulės spindulių poveikio, sluoksnio vaikai dar neturi. Vaikams, kurie iki 3 metukų buvo stipriai nudegę saulėje, vėliau padidėja rizika susirgti onkologinėmis odos ligomis“, – pasakojo D. Avižiuvienė.
Kaip elgtis?
Jeigu žmonės dirba laukuose, dirbti reikia anksti ryte arba vėliau vakare, kuomet saulė nėra tokia kaitri. Dirbant patalpose, kurios yra kondicionuojamos, labai svarbu, kad nebūtų didelio temperatūrų skirtumo – tarkime, lauke 300C, o viduje 200C. Tokiu atveju labai lengva peršalti.
Taip pat D. Avižiuvienė atkreipia dėmesį, kad karštomis dienomis reikia vengti aktyvios fizinės veiklos, taip pat vartoti daug skysčių.
„Kai kurie įsivaizduoja, kad gerti daug skysčių reiškia vienu kartu litrą vandens išgerti. Iš tiesų reikia kas 15 minučių kelis gurkšnius vandens ar kokio kito gėrimo išgerti. Vanduo gali būti mineralinis, žinoma, geriau negazuotas, taip pat tai gali būti pačių pasidarytas gėrimas iš vandens ir citrinos, apelsino, mėtų ar panašiai. Vanduo neturi būti labai šaltas – priešingai, turėtų būti kūno temperatūros“, – komentavo D. Avižiuvienė.
Visuomenės sveikatos biuro direktorė taip pat pataria rytais užverti kambarių langus, o vakare, atvėsus orui, gerai juos išvėdinti – mat karštame ore užmigti yra gerokai sunkiau.
Savaitgalį pasiruošusiems maudytis patariama labai sukaitus staiga nešokti į šaltą vandenį, geriau pasistengti palaipsniui atvėsti. Taip pat turėti daug vandens ir negendančių produktų. Mišrainės, mėsos ar pieno gaminiai nėra tinkami iškylų karštyje palydovai.
Primename, kad kaitriausia saulė yra nuo 11 iki 15 val. – tuo metu reikia ypač saugoti savo odą. Patariama įsigyti kokybišką kremą nuo saulės ir juo teptis keletą kartų per dieną.
