Tokijo maratone bėgo ir Šėtos gimnazijos mokytojas
Asmeninio archyvo nuotr.
Šėtos gimnazijos mokytojas Aurimas Skinulis sporto pasaulyje žinomas kaip maratono bėgikas, lydintis neįgalius sportininkus. Žinomiausias jo dalyvavimas fiksuojamas Pekino olimpiadoje 2008 m., kur jis lydėjo regos negalią turintį parolimpietį. Aurimas pasakoja, kad jo darbas yra padėti maratono bėgikui, būti jo akimis bėgimo metu. Tai nėra taip paprasta, kaip galėtų atrodyti. Lydintysis bėga maratono bėgiko priekyje ir jam nurodo bėgimo trasos ypatumus, posūkius, kliūtis, kryptį. Jis turi prisitaikyti prie jo tempo ir bėgimo manieros. Vadinasi, lydintysis turi nubėgti tą patį maratoną, bet tik tikrasis dalyvis gauna medalį.
Tokijo pasaulinis maratonas
Šį kartą loterija lėmė, kad maratono bėgikas regos negalią turintis Žygimantas Matusevičius pateko į Tokijo pasaulinį maratoną, vykusį kovo 3 dieną. Aurimas kartu su Žygimantu jau senokai treniruojasi. Yra bėgę Paryžiaus ir Berlyno maratonus. Tačiau, Aurimo nuomone, Tokijo maratonas buvo organizuotas ypatingai gerai, varžybos vyko pačiame mieste. Lygios gatvės, puikiai suplanuotos 40 000 bėgikų varžybos, jokio chaoso ir pasimetimo.
Visi dalyviai buvo suskirstyti į atskiras grupes pagal pajėgumus, bėgimas ta pačia trasa vyko visą dieną. Per visą trasą, – primenu, kad maratonas – tai 42 195 metrų kelias, – gatvėse buvo žiūrovų, kurie visapusiškai palaikė bėgikus. Palaikymas ir žiūrovų buvimas taip pat sukelia emocijas bėgikams.
Maratoną Žygimantas užbaigė per 2 val.43 min. Tai 2 minutėm daugiau nei Berlyno maratone, tačiau abu buvo patenkinti rezultatu. Žygimantas Matusevičius apdovanotas Tokijo maratono bėgiko medaliu.
Po varžybų dalyviai nukreipiami išėjimo iš trasos link. Pėsčiomis, metro, autobusais visi išsiskirsto labai tvarkingai. Daug padedančių savanorių. Tokijui šis maratonas yra garbės reikalas, sutraukiantis bėgikus iš viso pasaulio. Maratonininkai turi tikslą dalyvauti 6 didžiausiuose pasaulio maratonuose, į kuriuos pateikusieji paraiškas atrenkami loterijos būdu. Štai kodėl dalyvauti tokiame renginyje yra ir garbė, ir dar vienas laiptelis link apibendrinančio Maratono medalio, kurio siekia Žygimantas.
Miestas be šiukšliadėžių
Po varžybų kitą rytą važiuodamas maratono trasa Aurimas stebėjosi, kad per naktį viskas buvo idealiai sutvarkyta, tarsi ir nebuvo tokio fantastiško renginio ir tokios galybės dalyvių ir žiūrovų.
Jie pasiliko Tokijuje ir po maratono kelias dienas, kad susipažintų su Japonija. Nustebino įspūdinga japonų laikysena, pagarba ir siekis padėti šalia esančiam, ypatinga tvarka ir švara.
„Visam Tokijuje nė vienos šiukšliadėžės gatvėje ir nė vienos šiukšlės, – stebisi Aurimas. – Išgėręs kavą savo puodelį turi parsinešti į viešbutį, nes tiesiog nėra kur jo padėti. Ypatinga, mus stebinanti japoniška tvarka. Stebino ir japoniškas mandagumas, atrodo, kad ir pats pradedi lankstytis, tampi mandagus ir paslaugus.“
Aurimo kasdienybė
„Į Šėtos gimnaziją dirbti atėjau, siekdamas patenkinti poreikį dirbti su mokiniais. Tai įneša įvairovės į mano kasdienybės rutiną“, – pasakoja mokytojas A. Skinulis.
Jis treniruojasi kasdien. Bėgimas jam yra neatsiejama asmeninio gyvenimo dalis, todėl tenka kruopščiai planuoti laiką.
„Aišku, kad kasdien nebėgu maratonų. 10–15 km, ir gana. O savaitgaliais organizuojame ilgabėgius 30–35 kilometrų bėgimus. Sportinė apranga visada su manimi automobilyje: turiu laisvo laiko ir bėgu, ar rytas, ar vakaras, kaip kada išeina. Juk reikia ir šeimai skirti laiko, vaikus į būrelius vežti. Vaikai taip pat aktyviai sportuoja“, – sako bėgikas.
Per ilgą laiką atsiranda ištvermė, greitis, jėga. Tam reikia sistemingo darbo.
Pats būdamas patyręs maratonininkas Aurimas treniruoja kitus sportininkus: dirba su Lietuvos golbolo komanda, Bėgimo mėgėjų klubu, treniruoja pavienius sportininkus.
„Atrodo, kad sugalvojai, apsiavei sportbačius, ir bėk, kam tos treniruotės. Tačiau bėgimas reikalauja daug matematikų, – juokauja Aurimas. – Reikia krūvius paskaičiuoti, žinoti, kaip ir ką treniruoti, kad sportininkas nesusižeistų, o tobulėtų.
Kita jo veikla yra bėgimo varžybų organizavimas. Žinomiausios Šėtoje: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventei pažymėti Šėtos gimnazijoje ir tradiciškai birželio pradžioje vykstančios Šėtos bėgimo varžybos, skirtos miestelio įkūrimo sukakčiai paminėti. Kartu jos yra respublikinės Lietuvos bėgimo taurės 10 etapo varžybos.
Bėgimas – nuo vaikystės kiekvienam pažįstama sporto šaka, tapo Aurimo gyvenimu, nuvedusiu jį iš Šėtos į Pekiną, Paryžių, Berlyną, Tokiją…
O kur dar nuves šėtiškio kelelis?
1 Komentaras
Atlaikyt vien Šėtos egzaminą-divyriškumas ir ką toliau bekalbėti…