Šėtiškis diską svies Europos čempionate
Kai jau sukrenta išbandymai – tai su didžiausiu trenksmu ir visi į vieną vietą. Tokiomis mintimis šiuos iššūkių metus sutinka Šėtos gimnazijos abiturientas Armandas MILIAUSKAS (18).
Mažiau nei pusmetis – ir jauną šėtiškį prie sienos rems brandos egzaminai, o iškart po jų vaikino laukia pirmosios tokio kalibro varžybos – Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas Švedijoje. Vaikinas stos į kovą su geriausiais Senojo žemyno disko metikais bendraamžiais.
[quote author=“Aut. past.“]Norint siekti sporto aukštumų, nereikia prabangių sporto salių ar stadionų, pakanka užsispyrimo ir sistemingo darbo turimomis sąlygomis. Puikus to pavyzdys – Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionate Švedijoje vasarą dalyvausiantis šėtiškis Armandas Miliauskas.[/quote]
Sportuoti pradėjo aštuonerių
– Armandai, kada pradėjai sportuoti? – „Rinkos aikštė“ paklausė A. Miliausko.
– Rimtas, reguliarus sportas į mano gyvenimą atėjo senokai – prieš dešimtmetį. Juo užsiimti buvau pastūmėtas savo pusbrolių ir geriausių draugų. Treniruodavausi namie, mokyklos stadione ar bet kur kitur, kur buvo galima sutikti bendraminčių. Dabar, žiemos sezono metu, treniruotes atlieku mokyklos štanginėje ar salėje.
Į lengvąją atletiką atėjau ir sistemingai treniruotis pradėjau 2014-aisiais.
– Kas ir kada tau į rankas įdavė diską?
– (juokiasi) Na, pradžioje, vos tik atėjęs į lengvąją atletiką, šokinėjau į tolį ir bandžiau save atrasti būtent šioje rungtyje, kol sykį išvydau vaizdo įrašus, kuriuose žmonės mėtė diskus ir ietis. Pajutau, kad labai noriu išbandyti tai… Ir jau kitą dieną treniruotėje paprašiau trenerio Vlado Kiaulakio leisti man pamėginti numesti šiuos įrankius. Neprieštaravo (šypteli).
Diską mėtau ketverius metus. Iš pradžių man nesisekė, bet užsispyriau ir palaipsniui pradėjau perprasti metimo techniką. Tai užtruko nemažai laiko.
Tik iš šono atrodo, jog disko metimas – ganėtinai paprastas dalykas.
Krepšinis, futbolas ar bėgimas man asmeniškai yra tik laisvalaikio leidimas, tad niekada į šias sporto šakas nežiūrėjau labai rimtai. Pastaruoju metu šiek tiek užsiimu fitnesu, kas iš dalies prisideda prie fizinio pasiruošimo vasaros sezonui. Mėgstu laisvo stiliaus čiuožimą ant ledo.
[quote author=“A. Miliauskas“]Svajoju, kad mano sporto kelyje būtų kuo mažiau traumų arba, dar geriau – jų nebūtų apskritai… O tai, kiek toli ir drąsiai galiu svajoti, priklausys tik nuo didelio noro ir dar didesnių mano pastangų.[/quote]
Disko metimas užgožė net krepšinį
– Žaidi krepšinį, futbolą, šokinėjai į tolį… Galiausiai šios sporto šakos nublanko prieš disko metimą? Gana netipinis pasirinkimas…
– Taip (šypteli). Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad mane žavi pati išmetimo technika, kada reikia atsistoti tvirtoje pozicijoje, pradėti suktis ir sukantis išlaikyti tobulą pusiausvyrą, kad prieš išmetant įrankį visas greitis ir jėga pasiektų aukščiausią lygį.
– Kaip dažnai treniruojiesi, Armandai? Ar dažnai dalyvauji disko metimo varžybose visoje Lietuvoje?
– Metimų treniruotės prasideda vos tik atšilus orams. Kartą per dieną atlieku specialią mankštą ir padarau apie 10–15 metimų. Varžybų sezonas prasideda daugmaž pavasario pabaigoje, per mėnesį išvažiuoti į jas tenka 3–4 kartus.
– Keliauji ir į užsienį?
– Esu dalyvavęs varžybose Estijoje, Latvijoje. Praėjusių metų rugsėjį teko išvykti tolėliau – į Europos sporto klubų jaunimo taurės varžybas Portugalijoje.
Svajonių pamatas – pastangos
– Kokia yra didžiausia tavo svajonė, susijusi su disko metimu, Armandai?
– Svajoju, kad mano sporto kelyje būtų kuo mažiau traumų arba dar geriau – jų nebūtų apskritai… O tai, kiek toli ir drąsiai galiu svajoti, priklausys tik nuo didelio noro ir dar didesnių mano pastangų (šypteli).
[quote author=“A. Miliauskas“]Tik iš šono atrodo, jog disko metimas – ganėtinai paprastas dalykas.[/quote]
– Ar turi savąjį idealą?
– Keletą. Tarp jų – lietuvis Andrius Gudžius, dabartinis Lietuvos, Europos bei pasaulio čempionas. Taip pat – ir vokietis Robertas Hartingas, buvęs daugkartinis Europos ir pasaulio čempionas bei Olimpinis čempionas. Žinoma, ir Virgilijus Alekna – vienas tų, kurie išpopuliarino disko metimo rungtį Lietuvoje.
Blykstelėjo Vingio parke
– Armandai, kas sekasi geriau – mokslai ar sportas?
– Sportas šiek tiek geriau (šypteli).
– Kur ir kada iškovojai teisę Lietuvai atstovauti Švedijoje, Buroso mieste, liepos 18–21 dienomis vyksiančiame Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionate?
– Sėkmingai man susiklostė praėjusiais metais Vilniuje, Vingio parke vykusios pagrindinės mano amžiaus šalies varžybos – Lietuvos jaunimo lengvosios atletikos pirmenybės.
Jose iškovojau sidabro medalį ir įvykdžiau 54 metrų normatyvą. Tąsyk diską nusviedžiau 54,28 metro ir pasiekiau savo asmeninį rekordą (šypteli).
Buvo šiek tiek keista, jog praėjusiais metais įvykdžiau normatyvą šių metų varžyboms – įprastai normatyvus vykdyti tenka tais pačiais metais, kuriais vyksta tokios varžybos.
[quote author=“A. Miliauskas“]Diską mėtau ketverius metus. Iš pradžių man nesisekė, bet užsispyriau ir palaipsniui pradėjau perprasti metimo techniką. Tai užtruko nemažai laiko.[/quote]
– Kokiomis nuotaikomis gyveni likus pusmečiui iki pirmojo savo Europos čempionato?
– (šypteli) Man tai reiškia daug, nes atstovausiu Lietuvai ir ginsiu jos garbę. Tai man bus pirmosios tokio aukšto rango varžybos. Man tai – ir garbė, ir atsakomybė.
Likus pusmečiui kol kas jaučiuosi ramus, bet esu tikras, jog atėjus laikui, kuomet iki varžybų beliks mėnuo ar dar mažiau, pajusiu įtampą. Stengsiuosi kontroliuoti save kiek galėdamas (šypteli).
[#gallery=1725#]