Tiki neišmatuojamomis žmogaus galimybėmis

Visuomenėje dažnai galima išgirsti, kad ikimokyklinio ugdymo mokytojo specialybė – nevyriška profesija, kad vaikus turėtų auklėti tik moterys, kurios dažniausiai ir tampa mokytojomis. Tačiau iš tiesų šią mokytojo profesiją renkasi ne tik moterys, bet ir vyrai.

Štai kraštietis Mantas Buzunovas dirba pedagogo asistentu viename Kauno darželyje ir griauna stereotipus, kad ikimokyklinio ugdymo mokytojo specialybė tarp vyrų – nepopuliari.

„Labai giliai suvokiau ir supratau, kad noriu ne tik sukurti vaikams gerus, prasmingus epizodus, bet noriu prisidėti prie jų vystymosi ir augimo, sukurti su jais ryšį, kadangi turiu visus tam reikiamus duomenis.

Radęs savyje tokį pašaukimą pasinaudojau galimybe ir tik įstojęs į Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo specialybę pasinėriau ieškoti vietos, kurioje dirbti.

Radau išskirtinį darželį „Ažuolyno vaikai“, kuriame pradėjau formuotis kaip pedagogas, įgijau suvokimą apie mokytojo darbo esmę, o Montessori metodas suteikė man suvokimą apie žmogų“, – apie norą dirbti su vaikais ir pasirinktą pedagogo kelią pasakojo Mantas.

Savęs atrasti – į karinę mokyklą

Mantas augo Kėdainiuose. Čia atrado polinkį į muziką, jam puikiai sekėsi įvairiose sporto varžybose. Tuo metu tai jį pastūmėjo save atrasti karinėse mokyklose.

„Kėdainiuose gimiau ir užaugau. Augdamas atradau polinkį į muziką, baigiau nuostabią muzikos mokyklą. Tapau kūrėju, o kartu dalyvavau įvairių sporto šakų  užsiėmimuose, kurios pastūmėjo keliauti – ieškoti savęs ir įprasminti save karinėse mokyklose. Atrodytų, jog šie du polinkiai – muzika ir karyba – sunkiai suderinami, tačiau galiu pasakyti, kad karys yra labai universalus ir išsilavinęs žmogus.

Viena karinių mokyklų buvo Alsėdžių gimnazija, antroji – arčiau namų, Kaune – Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus. Būtent šį licėjų ir baigiau“, – pasakojo Mantas.

Sukarintoje mokykloje atrado pašaukimą dirbti su vaikais

Manto teigimu, besimokydamas Alsėdžių gimnazijoje pagal gynybinį-pilietinį ugdymą savyje jis atrado lyderio savybes, o paskui – ir pašaukimą dirbti su vaikais.

„Istorija, kaip atradau pedagogo profesiją, prasideda kariniame Alsėdžių gimnazijos bendrabutyje, kur vienus asmenis paklusnumo prasme ar tiesiog norinčius ir galinčius būti tokiais – paskirdavo prižiūrėti 50-ies žmonių kuopą.

Tai buvo tiesiog bendrabučio aukštas, kuriame gyvenome. Jį paskirtasis kuopos vadu prižiūrėdavo: užtikrindavo tvarką, šaukdavo susibūrimus, rengdavo patikras ir pan. Tai lavino mūsų lyderio savybes ir vedė mus į atsakomybės kelią. Tuo momentu, būdamas toje pozicijoje, pajaučiau, kad man gerai sekasi komunikuoti ir lyderiauti, sugebu sukurti autoritetą. 

Tai pastebėjęs tėtis, kuris stipriai prisidėjo prie svarbių sprendimų ir įvykių mano gyvenime, pasiūlė nuvažiuoti ir išmėginti save vaikų sporto stovykloje, kur turėjau dirbti vadovu. Ten taip pat pasirodžiau sėkmingai. Taip praleidau beveik dvi vasaras. Vėliau, baigęs vidurinę iš karto nestojau mokytis, kaupiau patirtį – vedžiau vaikų renginius, šventes. Teko įsikūnyti į įvairius personažus ir taip dirbti su augančia karta.

Galiausiai tai peraugo į mano paties sukurtą personažą „Profesorių ežiuką“ su edukacine sveikos gyvensenos programa, su kuria iki paskelbto karantino aplankiau daugumą Lietuvos darželių. Karantinas truputį sukoncentravo mane į kūrybą, bet vasarą, atlaisvinus reikalavimus, darbą organizavo Verubės vaikų stovykla.

Ji turėjo vaikų perteklių ir jiems pritrūko vadovų, taigi aš atskubėjau į pagalbą. Tuomet supratau, kad mano darbas su vaikais turi tęstis“, – kaip suprato, jog jam patinka dirbti su vaikais ir nusprendė pedagoginę veiklą tęsti, atskleidė Mantas.

Pradžia – mokytojo padėjėjo specialybė

Supratęs, jog nori tęsti pedagoginę veiklą, Mantas nusprendė pagilinti savo žinias bei įgyti kvalifikaciją.

„Labai giliai suvokiau ir supratau, kad noriu ne tik sukurti vaikams gerus, prasmingus epizodus, bet noriu prisidėti prie jų vystymosi ir augimo, sukurti su jais ryšį, kadangi turiu visus tam reikiamus duomenis.

Radęs savyje tokį pašaukimą pasinaudojau galimybe ir įstojau į Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklą ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo specialybę.

Pasinėriau ieškoti vietos, kurioje dirbti. Radau išskirtinį darželį „Ažuolyno vaikai“, kuriame pradėjau formuotis kaip pedagogas, įgijau suvokimą apie mokytojo darbo esmę, o Montessori metodas suteikė man suvokimą apie žmogų.

Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla – greitas kelias į patirtį bei pradinį žinių bagažą. Joje yra apstu gerų specialistų, kurie gali padėti užaugti šioje srityje ir geriau suprasti, kaip vyksta darbas su vaikais. Taip pat ši vieta sukūrė man puikias sąlygas kartu besimokant ir dirbti pagal specialybę, todėl esu labai dėkingas ir džiaugiuosi savo kelią pradėjęs tokioje vietoje“, – gražių žodžių mokymosi įstaigai negailėjo Mantas.

[quote author=“M. Buzunovas“]Požiūrį, kad tik moterys turėtų rūpintis vaikais, o ne vyrai, laikau paprasčiausiu stereotipu. Man atrodo, kad vyrui rūpintis vaiku yra labai vyriška. O specialybių skirstymas į vyriškas ar moteriškas XXI amžiuje stabdo augimą ir tobulėjimą.[/quote]

Pradėjo dirbti mokytojo asistentu

Pasak Manto, šią specialybę jis pasirinko supratęs, jog nori tobulėti kaip pedagogas. O įstojęs mokytis jis netrukus pradėjo semtis ir darbo patirties.

„Įstojau mokytis, nes suvokiau, kad tai padės man augti. Taip pat ieškojau darželio, kuris mane priimtų su visa mano turima patirtimi ir tokį radau. Montessori pedagogikos metodu besivadovaujantis darželis „Ąžuolyno vaikai“ susidomėjo mano patirtimi ir suteikė galimybę save išbandyti. Susikūrė tobulas derinys – mokslai ir darbas pagal specialybę. Abi šios vietos papildė viena kitą. Vis dar mokausi toje pačioje mokykloje ir dirbu tame pačiame darželyje. Labai džiaugiuosi šiomis įstaigomis, kurios leidžia man kurti, augti, tobulėti.

Nors esu mokytojo asistentas, bet mokausi kaip būsimas pedagogas. Čia puikus kolektyvas, mokytoja, iš kurios daug išmokau ir mokausi toliau, direktorė, kuri taip pat mane „augina“. Šioje pozicijoje vieną dieną norėčiau tapti tokiu profesionalu, kuris žino, kas vaikams suteikia neprilygstamą patirtį bei žinias, nepamirštant nuolatinio bendradarbiavimo su mokinių tėvais.

Norėtųsi prisidėti prie švietimo sistemos vystymo ne tik darbu, bet ir surinkta patirtimi bei pastebėjimais“, – apie tai, kaip jam patinka dirbti bei mokytis, pasakojo Mantas.

Tiki, kad kiekvienas žmogus turi neišmatuotas galimybes

Pasak Manto, nuo pat vaikystės jį lydėjo suvokimas, jog žmogus turi neišmatuojamas galimybes, talentus ir gabumus, kuriems atskleisti tereikia pastangų ir noro.

„Nuo pat mažens ieškojau tiesos, teisingo kelio, teisingumo, aiškumo, visko suvokimo ir atradimo. Buvau susidomėjęs žmogumi. Mintys, suvokimas, knygos ir pradinių klasių mokytoja parodė, kad mokytis gali būti smagu. Nors lankiau Kėdainių muzikos mokyklą ir sportavau, man trūko kažko, kas įsigilintų į mano poreikius ir suvoktų mane kaip unikalų savo pasaulio tvarkos kūrėją, kaip kad vaiką mato Montessori ugdymo principas.

Vėliau sutikti mokytojai ir visa tvarka dar labiau mane privertė stipriau gilintis į save ir vis labiau atitrūkti nuo įprastos tvarkos. Tas vidinis ieškojimas savęs, mėginimas save suprasti, mane atvedę ten, kur esu dabar.

Manyje dega noras atrasti žmogų, jo galimybes, jam padėti atsiskleisti, nes, mano manymu, žmogus yra gabus. Gabesnis labiau nei galime įsivaizduoti – kiekvienas savyje turi beribį kūrėją, išskirtinį analizuotoją, ypatingą užsidegimą kažkam, fizinį išskirtinumą, gabumą. Kiekvienas žmogus gali  būti išskirtiniu vienetu, geriausia savo paties versija. Jaučiu, kad žmoguje yra daug neatrastų, neatskleistų talentų ir gabumų. Tai mane veda kurti ir ieškoti, dirbti darbą, kurį dirbu dabar“, – mintimis dalijosi Mantas. 

Vadovaujasi Montessori metodu

Darželis, kuriame dirba Mantas, vadovaujasi Montessori metodu.

„M. Montessori metodas nukreiptas į kiekvieną vaiką kaip atskirą individualų asmenį ir jo vystymąsi – savo pasaulio tvarkos kūrėją, todėl nuo pat pradžių vaikas mokomas pažinti save, savimi rūpintis, būti savarankišku.

Žinoma, tai vyksta labai natūraliai, pamažu. Jam yra sukurta tinkama edukacinė aplinka, o  mokytojas yra vaiko galių žadintojas, stebėtojas ir žmogus, atsakingas už tinkamą aplinką bei saugius pasirinkimus“, – apie metodą, skirtą ugdyti vaikus, pasakojo Mantas.

Darželyje gausu įvairios veiklos

Pasak jo, kiekviena diena darželyje turi savo struktūrą, tačiau taip pat yra dinamiška, leidžianti vaikui ieškoti ir atrasti.

„Mano darbo dieną rytas prasideda nuo žengimo per duris į darbo erdvę. Vaikus pasitinkame, padedame nusirengti. Tai vyksta pagal kiekvieno vaiko poreikį – nedarome už vaiką to, ką jis pats sugeba, nuolat skatiname savarankiškumą.

Apsiavęs avalynę vaikas keliauja nusiplauti rankų, ko taip pat mokosi arba yra išmokęs, toliau keliauja į grupę, kur išsirenka veiklą, kuria norėtų užsiimti.

Mūsų grupėje yra sukurta aplinka iš mokomųjų priemonių, medžiagų, įvairiausių priemonių, kurios padeda mokytis skirtingų dalykų – geografijos, biologijos, skaitymo, matematikos, sensorinės užduotys, kūrybinės, sporto priemonės, buitinės užduotys.

Vaikai mokosi plauti indus, valyti veidrodžius, įsipilti vandens iš ąsočio, augina ir laisto gėles. Artimiausiu metu augins ir mokysis prižiūrėti žuvytes. Ir tai dar ne viskas. Mokomasi įvairiausių dalykų, kadangi aplinka visuomet keičiama ir pildoma stebint vaikų poreikius.

Vaikai ateina į tokią aplinką ir patys pasirenka, kaip praleisti savo laiką iki pusryčių. Po pusryčių ryto rate visi iš eilės pasisveikiname, pasidžiaugiame visais atėjusiais, pasidaliname kaip jaučiamės, kaip mums sekasi, padainuojame mėgstamas daineles, pasimokiname naujų, pristatome naujas priemones ir pasitariame, ką šiandieną veiksime.

Vėliau keliaujame prie mūsų lentos, kur pažymime, kokia šiandien savaites diena, koks oras lauke, koks mėnuo ir kelinta mėnesio diena. Visa tai padarę palinkime vieni kitiems geros dienos ir vaikai keliauja savarankiškai išsirinkti priemonių, su kuriomis dirbs. Užsiimti gali tiek laiko, kiek nori ir keisti priemones, svarbu yra susitvarkyti ir priemonę palikti tinkamą naudoti kitam.

Visuomet atsiliepiame į vaiko poreikius. Kartais dar prieš asmeninę veiklą vyksta bendri eksperimentai – gėlių sodinimai, knygų skaitymai, jei daugelis yra tam tikra knyga susidomėję. Po savarankiško darbo ciklo laiko vaikai ruošiasi ir keliauja į lauką. Turime vidinį kiemelį arba keliaujame į Ąžuolyno bei Vytauto parkus.

Taip vadinamąja gyvatėle vienas paskui kitą einame tik pavojingose, netoli gatvės esančiose vietose, o parko zonose jau mokame keliauti kiekvienas atskirai, pasileidę, besilaikydami saugaus atstumo, stebint mokytojui.

Lauke pažaidžiame, pasilinksminame kartu, atsipalaiduojame ar netgi kartais truputi pasportuojame, o vėliau vėl grįžtame į darželį“, – apie darželyje su vaikais vykdomas veiklas pasakojo Mantas.

[quote author=“M. Buzunovas“]Manyje dega noras atrasti žmogų, jo galimybes, jam padėti atsiskleisti, nes mano manymu žmogus yra gabus. Gabesnis labiau nei galime įsivaizduoti – kiekvienas savyje turi beribį kūrėją, išskirtinį analizuotoją, ypatingą užsidegimą kažkam, fizinį išskirtinumą, gabumą. Kiekvienas žmogus gali  būti išskirtiniu vienetu, geriausia savo paties versija. Jaučiu, kad žmoguje yra daug  neatrastų, neatskleistų talentų ir gabumų. Tai mane veda kurti ir ieškoti, dirbti darbą, kuri dirbu dabar.[/quote]

Sulaukia tėvų palaikymo

Susidurti su nuomonėmis, jog darželyje vyrui ne vieta Mantui neteko. Pasak jo, mokinukų tėvai, sužinoję, kad jų vaikus auklės vyras, palaikė tai pranašumu.

„Tik pradėjęs dirbti darželyje buvau užtikrintas dėl savo pasirinkimo dirbti su vaikais. Tačiau vis tiek buvo smalsu, kaip mane įvertins ir kaip reaguos mokinukų tėvai, supratę, jog jų vaikus auklės vyras. Buvau nustebęs, nes daugelis tėvų priėmė labai šiltai. Juk ne kasdien sutiksi vyrą vaikų darželio auklėtoją, bet kolektyvas tai laikė pranašumu, taip pat ir tėveliai.  

Sutinku, jog yra tikrai daug savybių, kuriomis vyras skiriasi nuo moters, bet tie skirtumai tiesiog prideda paprastos įvairovės bendraujant, vystantis darželio aplinkoje. Požiūrį, kad tik moterys turėtų rūpintis vaikais, o ne vyrai, laikau paprasčiausiu stereotipu.

Man atrodo, kad vyrui rūpintis vaiku yra labai vyriška. O specialybių skirstymas į vyriškas ar moteriškas XXI amžiuje stabdo augimą ir tobulėjimą“, – savo požiūrį atskleidė Mantas.

Darbas su vaikais – unikalus

Mantui patinka dirbti su vaikais. Jo požiūriu, darbas su ikimokyklinio amžiaus vaikais – unikalus, nes mokytojas padeda jiems išmokti pačių pagrindinių dalykų.

„Darbas su ikimokyklinio amžiaus vaikais yra unikalus, nes vaikai yra vienoje iš pagrindinių atradimo stadijų. Jie kasdien išmoksta labai daug, darbas pilnas detalių, kurias visas reikia pastebėti. Darbas pilnas džiaugsmo, emocijų, natūralumo, augimo, ryškių pasikeitimų, atradimų ir tikro ryšio. Tai yra unikalu. Prie šio mano požiūrio susiformavimo stipriai prisidėjo močiutė iš tėčio pusės, kuri su manimi praleido nemažai laiko, kai pats buvau vaikas ir dar tik formavausi. Dar iki dabar su ja pasineriame į gilius pokalbius apie būtį ir gyvenimo džiaugsmą.

Kaip augantis pedagogas vaikams esu pavyzdys, todėl turiu elgtis atsakingai. Skaitau knygas, domiuosi, mokausi iš labiau patyrusių pedagogų ir kasdien savyje ieškau vis tinkamesnio pavyzdžio pačiam sau, skirtingo žmogaus, iš kurio kasdien mokausi suteikti vis geresnę pagalbą, atidžiau stebėti ir rūpintis vaikų poreikiais. Mokausi kurti jiems tinkamą aplinką, prisidedu prie jų asmenybės vystymosi.

Vaikuose būtina lavinti susidomėjimą jų poreikius atitinkančiais dalykais, lavinti drąsumą išmėginti naujus dalykus, palaikyti ir tikėti juo, kad jam pavyks, kurti jame pasitikėjimą savimi, savo jėgomis, ugdyti jo pasaulio svarbą ir jo pasirinkimų svarbą ir daug kitų dalykų.

Šiandien mano pagrindinė užduotis padėti vaikui vystytis, būti ramsčiu, suteikti pagalbą, auklėti, padėti sukurti tinkamas sąlygas, aplinką, žinoti kaip elgtis su vaiku ir koks yra tinkamas pavyzdys, domėtis žmogaus augimu, progresuoti pačiam“, – teigė Mantas.