Teresė ir Algis Šidlauskai: visa tai, ką mes darome, daro mus laimingus

 Teresė ir Algis Šidlauskai: visa tai, ką mes darome, daro mus laimingus

Algis ir Teresė Šidlauskai sako, kad kai nori, daug dirbi, pats viską išmoksti sukurti./Asmeninio archyvo nuotr.

Rūta ŠVEDIENĖ

Akademijoje Teresė ir Algis Šidlauskai gyvena jau seniai, nuo 1976 metų, vaikai, du berniukai, čia užaugo. Teresė iš Žemaitijos, Tauragės rajono, Algis – iš Dotnuvos. Į Akademiją atsikėlė iš Kauno, nes ten mokėsi, dirbo. Teresė Kaune dirbo mezgėja. Kažkada megzdavo ir laisvalaikiu nemažai, dabar jau kiti užsiėmimai labiau traukia: velykinių kiaušinių marginimas, darbas sodelyje, kieme. Dabar, ankstyvą rudenį, ne ta nuotaika kiaušinius marginti, ne ta nuotaika ir apie tai rašyti, juolab kad spaudoje apie šį Teresės pomėgį jau ne kartą buvo rašyta. Šį kartą kalbėsimės apie augalus. Jų prižiūrimuose trijuose aruose prie daugiabučio namo yra apie 100. Gėlių, krūmelių, medelių  puoselėjimas yra didžiulis Teresės ir Algio hobis. Ką ten hobis − pats gyvenimas ir meilė, galima sakyti.

Namas – senas ir gražus, kiemas – pilnas augalų

Gyvena Akademijoje, netoli darželio „Kaštonas“, prie parko, viename iš tų gražiųjų senųjų raudonų plytų namų, kurie buvo pastatyti dar prieš I pasaulinį karą, steigiant Žemės ūkio mokyklą.

Kažkada čia būta poliklinikos, vaikų darželio, bendrabučio, taupomosios kasos. Atsikraustė į šį namą daugiau kaip prieš dvidešimt metų. Butas buvo prastos būklės, bet, kaip sako šeimininkai: „Gavome laužą, bet buvome jauni, apie 50 metų, tai puolėme tvarkytis, kurtis“.

Gerai čia tuo, kad butas yra tarsi su nuosavu kiemu – lauke yra erdvės, tad ją Teresė ir Algis kuo gražiausiai įrengė, prisodino labai daug visokiausių krūmelių, daugiamečių gėlių, medelių. Sodina ir vienmetes gėles, bet mažiau. Laisto, tręšia, ravi gana dažnai, eina apie savo augalėlius ir eina. Su meile.

Darbai

Teresė Akademijoje dirbo laborante Selekcijos centre (išdirbo beveik 35 metus), o Algis plaukiojo po jūras. Iš pradžių kelis metus ir gyveno Selekcijos centre. Paskui gavo butą D. Rudzinsko gatvėje, na, o paskui jau gavo tą, kuriame ir dabar gyvena, J. Kriščiūno gatvėje.

Šidlauskai kalba, kad patinka jiems ši vieta. Prie pat seno parko.

„Ir darbas man tiko pagal mano charakterį. Chemijos laboratorijoje dirbdamas turi būti labai kruopštus ir sąžiningas, aišku, turi mokėti skaičiuoti kaip vaistinėje, penki skaičiai po kablelio“, ‒ sakė Teresė.

Kelis metus ir Algis dirbo institute, paskui 15 metų plaukiojo po jūrą. Galima sakyti, vienai Teresei reikėjo auginti vaikus.

Namas senas, taigi ir augalus parinkome bei dėliojome nemoderniai, paprastai. Dabar visi daro moderniau: akmenukai, fontanėliai, o prie mūsų seno namo, manau, modernumas netinka. Jau būtų perkrauta, o to mes nenorim.

T. Šidlauskienė

Pripratus daug dirbti

Teresė užaugo be tėvų, sunkiai nuo mažumės dirbo, galima sakyti, jau nuo trečios klasės buvo savarankiška, pati užsidirdavo prižiūrėdama vaikus, ganydama gyvulius.

„Baigus trečią klasę, pati užsidirbau pinigų uniformai ir tai buvo pati laimingiausia mano diena, kai ją nupirko“, − pasakojo Teresė.

Visada norėjo gerai gyventi, bet ne turto prasme, o grožio. Jau mokykloje mokytojai atkreipė dėmesį į jos gražius darbelius.

Teresė Šidlauskienė apie augalus eina ir eina ir džiaugiasi jais./Asmeninio archyvo nuotr.

Teko nukentėti nuo vagių

Pirmasis augalas, kurį Šidlauskai pasodino, buvo ligustras. Dabar jis labai jau platus.

„Iš pradžių jis man atrodė kaip palmė. Buvo toks mažiukas, gražutis. Pasodinau nieko nežinodama, kas tai per augalas, kokio dydžio jis augs, juk tada nebuvo interneto, kur galima pasiskaityti, − juokdamasi pasakoja Teresė. − Tarybiniais laikais juk tokių įdomių gėlių ir nebuvo. Pasodini kokį vijoklį ar gvazdikėlį ir viskas“.

Teresė pasakojo, kad iš pradžių buvo nemažai tokių atvejų, kai gėles kažkas tiesiog pavogdavo, tik ką pasodintas iškasdavo. Dabar, sako, nebevagia.

Šidlauskų prižiūrimame plote auga įvairūs augalai: buksmedžiai, šliaužiantieji spygliuočiai, kėniai, tujos, pušelės, ligustrai, lanksvos, hortenzijos, rožės, smilgos, jukos, pupmedis, sidabrakrūmis, vėgėlė, veronikos, raganės, levandos, rododendrai, raugerškiai, mėlesai, verbenos, palergonijos, petunijos.

Aut. past.

Darbas gėlynuose įkrauna energijos

Šidlauskų teritorijoje yra apie 100 įvairių augalų, bet jie susodinti taip, kad neatrodo per daug, netgi laisvų erdvių yra.  Nemažai gėlių, krūmelių, medelių perka turguose.

„Būdavo, pamatau kokį augalą, patinka, tuoj galvoju, kur galėčiau kieme pasodinti, įkomponuoti. Bet dabar jau nebesodinu, jau pilna, jau kartais galvoju, kaip čia išardyti, − šypsosi Teresė. − O ir jėgos jau mąžta, gi jau esu per 70 metų“. 

Nors šiaip, Teresė sako, gėlynuose dirbant nuovargio neatsiranda. „Kada tu baigi darbą, tarsi įsikrauni energija. Atsiranda jėgų tiek, kad jau gali planuoti kitą darbą. Gerai padarytas darbas tarsi skatina kitą, išeina toks lyg tęstinumas“.

Augalus maitina dažnai, saugo nuo ligų ir kenkėjų

Šidlauskų prižiūrimame plote auga įvairūs augalai: buksmedžiai, šliaužiantieji spygliuočiai, kėniai, tujos, pušelės, ligustrai, lanksvos, hortenzijos, rožės, smilgos, jukos, pupmedis, sidabrakrūmis, vėgėlė, veronikos, raganės, levandos, rododendrai, raugerškiai, mėlesai, verbenos, palergonijos, petunijos.

Šeimai labai patinka hortenzijos. Sodyboje jų daug. Ir bumbulinių, ir šluotelinių. Tos šluotelinės neseniai tapo labai madingos Lietuvoje, o pas Šidlauskus jos jau oho kokios didelės. Ir kaimynai užsikrėtė hortenzijų sodinimu.

„Dažniausiai mes apsiperkame Josvainių medelyne. Ten daug visko įdomaus yra. Ten geriausi augalai. Šiemet ten pirkom pelargonijas. Kokios užaugo! Tręšiam „Schultzo“ trąšomis gana dažnai, beveik dukart per savaitę. Kainuoja nemažai viskas. Bet aš jau geriau atsisakysiu kokio rūbo naujo ar dar ko“, − pasakoja Teresė, o jai pritaria Algis. 
Teresė pastebėjo, kad geriau auga senųjų veislių augalai. Naujųjų veislių augalai šią vasarą gerokai apdegė dėl kaitros, o senųjų veislių – ne taip. Naujas veisles ir kenkėjai, ligos labiau puola. Šiais metais Teresė visus augalus nupurškė fastaku. Ir tiko. Kenkėjai dingo.

Apdovanojimai ir projektavimo paprastumas

Šidlauskų pastangos buvo ne kartą įvertintos. 2014 ir 2019 metais šis daugiabutis namas savivaldybės buvo apdovanotas kaip gražiausiai besitvarkantis kaimiškojoje seniūnijoje.

Beje, jau keli metai šis konkursas nebeorganizuojamas, nes… dažniausiai tekdavo apdovanoti vis tuos pačius grožio kūrėjus. Taip sakant, konkursas išsisėmė.

Šidlauskai sako, kad labai dažnai žmonės, eidami pro šalį, pasidžiaugia gražiai sutvarkyta aplinka.  Ir dažnai paklausia, kas padėjo viską suprojektuoti.

Teresė su Algiu tik juokiasi: „Kai nori, daug dirbi, pats viską išmoksti sukurti“.

„Namas senas, taigi ir augalus parinkome bei dėliojome nemoderniai, paprastai. Dabar visi daro moderniau: akmenukai, fontanėliai, o prie mūsų seno namo, manau, modernumas netinka. Jau būtų perkrauta, o to mes nenorim. Nepatinka man ir kai kiemuose pristato gandrų ir pan., − sako Teresė.  Ir priduria: „Visa tai, ką mes darome, daro mus laimingus ir visu tuo mes džiaugiamės, matydami rezultatą, kuris mūsų nenuvilia“.

1 Komentaras

  • entuziazistai.Gera būtų turėt tokius kaimynus.

Comments are closed.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video