Telefonai mokyklose: drausti ar lesti?

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Mokytojams kartais būna sudėtinga didelėse klasėse užtikrinti sklandų ugdymo procesą, nes vaikai įpratę naudotis mobiliaisiais telefonais pamokų metu. Laikydamasis tokios nuomonės Seimo narys Justas Džiugelis inicijavo Švietimo įstatymo pataisas, kurios turėjo reglamentuoti informacinių ir komunikacinių technologijų įrangos (mobiliųjų telefonų, planšečių ir kt.) naudojimą mokyklose asmeniniais tikslais. Tiesa, po projekto pateikimo Seimas jam nepritarė ir jis bus tobulinamas. Tuo metu Kėdainių mokyklos savo vidaus tvarkose mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles turi. Tačiau net ir tai ne visada veikia ir vaikus kartais papildomai reikia raginti pasidėti telefonus pamokų metu.

Mokytojai = prievaizdai?

Seimo narys apgailestavo, kad per pateikimą vykusių diskusijų metu išryškėjo keletas „nesusikalbėjimo“ atvejų.

„Įstatymų pakeitimai yra reikalingi dėl to, kad tik mažuma mokyklų yra reglamentavusios šitą klausimą savo vidinėse tvarkose. Todėl mes siūlome, kad mokyklos, tardamosis su mokyklų bendruomenėmis, jas įtvirtintų. Ir jeigu būtų pažeista tvarka, kuri numatytų, kad apskritai į mokyklą negalima neštis telefonų ar tik pamokų metu jais naudotis, atsakomybė tektų tiek mokiniams, tiek jų tėvams, bet kad būtų laikomasi mokykloje priimtų taisyklių“, – pakeitimų iniciatyvą paaiškino Seimo narys.

Pasak jo, Nacionalinės švietimo agentūros vykdyta mokyklų vadovų apklausa atskleidė, kad net 63 proc. mokyklų tvarką klasėse dėl mobiliųjų įrenginių nustato ir prižiūri patys mokytojai.

„Tad idėja, ruošiant šį projektą, ir buvo atlaisvinti mokytoją nuo jam primestos prievaizdo funkcijos“, – pažymėjo J. Džiugelis.

Jo teigimu, praktika, kai mobilieji telefonai visiškai ar tik iš dalies mokyklose yra draudžiami, taikoma Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kitose ES šalyse, Japonijoje.

„Prancūzijoje mobilieji telefonai mokyklose yra visai uždrausti, Didžiojoje Britanijoje, kurios pavyzdžiu mes sekame, yra leista pačioms mokykloms apsispręsti, kaip jie nori šitą klausimą taikyti savo vidaus tvarkose“, – sakė J. Džiugelis.

Draudimas – ne išeitis

Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė mano, kad problema yra ne tik mobilieji telefonai, bet ir kiti elektroniniai įrenginiai. Tačiau absoliučiam jų draudimui ji nepritaria.

„Ne tik mobilieji telefonai, atsirado ir kitos priemonės (pvz., išmanieji laikrodžiai ir kt.), atliekančios beveik tą pačią funkciją. Dažnai mobilieji telefonai naudojami kaip mokymo įrankis informacijai rasti, atlieka žodynų funkciją, todėl visiškai uždrausti juos naudoti būtų netikslinga (tada reikėtų uždrausti ir planšetes, ir išmaniuosius laikrodžius).

Reikia užtikrinti, kad jie būtų naudojami ugdymo tikslams įgyvendinti ir tai apsibrėžia kiekviena mokykla savo vidaus tvarkoje. Draudimui nepritariu, tačiau kiekviena mokykla turėtų nusistatyti išmaniųjų įrenginių ir interneto naudojimo tvarkas“, – sakė V. Dobrovolskienė.

Vis tik ji sutinka, kad mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose kartais tampa problema.

„Visokių situacijų pasitaiko. Tačiau draudimas – ne išeitis. Mums visiems reikia mokytis elgtis su technologijomis, atrasti būdų, kaip, esant reikalui, laikinai apriboti jų veikimą, bet jokiu būdu neatimti technologijų iš vaikų, kurie technologijose mato savo ateitį…“ – įsitikinusi Švietimo skyriaus vedėja.

Stipresnis tėvų ir vaikų ryšys – mažiau problemų

Pašnekovės teigimu, kartais tenka girdėti mokyklų vadovų, bendruomenių nusiskundimų dėl mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais ugdymo įstaigose, tačiau, pasak jos, pastebima ir kita tendencija.

„Jei tėvai palaiko mokyklos tvarką ir turi stiprų ryšį su savo vaikais, tai problemų mažiau ir dažniausiai galima susitarti su mokiniais. Žinoma, piktnaudžiaujančių savo teisėmis yra ir bus. Kiti mokyklų vadovai teigia, kad pradinių klasių mokiniai dar klauso mokytojų ir naudojasi jais tinkamai.

Tačiau vyresnieji, kai pertraukos skiriamos judėjimui, įninka į savo telefonus. Po tokios veiklos pertraukų metu, darbas pamokoje darosi mažiau efektyvus“, – pažymėjo V. Dobrovolskienė ir pastebėjo, „kad vaikai – mūsų šeimų ir visuomenės veidrodis: jei mes, suaugę, linkę nesilaikyti priimtų susitarimų, o iš vaikų to reikalaujame…“

Kone visos Kėdainių rajono mokyklos savo vidaus tvarkos taisyklėse yra reglamentavusios, kad pamokų metu be mokytojo leidimo naudotis telefonais yra draudžiama, tačiau tokių, kuriose būtų visiškai uždrausti mobilieji įrenginiai, nėra.

„Išskirtinė – Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija, kuri turi išmaniųjų įrenginių ir interneto naudojimo tvarkos aprašą. Jame nustatyta, kad mokiniams leidžiama naudotis savo telefonais progimnazijoje nurodytose zonose“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.

Ramybės zona

Kėdainių „Aušros“ progimnazijos direktorė Lina Adomaitienė teigė, kad progimnazijoje įgyvendintas ESF projektas „Saugios elektroninės erdvės vaikams kūrimas“. Įstaigoje yra zonos, kur mokiniai gali įvairiais mobiliaisiais įrenginiais prisijungti prie interneto, t. y. sukurta belaidžio tinklo infrastruktūra. Šių WiFi zonų sukūrimo tikslas – išnaudoti progimnazijos erdves patrauklaus ir inovatyvaus ugdymo kūrimui.

„Esame didelė mokykla, todėl pertraukų metu yra gana triukšminga. Pastebėjome, kad yra nemažai mokinių, ieškančių ramių vietų, kur pertraukų metu galėtų tiesiog pailsėti… Turime priesalyje RAMYBĖS ZONĄ, kurioje vyresnių klasių mokiniai pertraukų metu gali tiesiog ramiai pabūti, pasiklausyti muzikos. Mobilusis telefonas čia naudojamas kaip „garso kolonėlė“, – kalbėjo L. Adomaitienė. – Pandemijos prevencijos ribojimai (srautų valdymas) kol kas neleidžia visų klasių mokiniams naudotis šia zona.“

Anot progimnazijos direktorės, yra klasių, kurių bendruomenės (tėvai, mokiniai ir dėstantys mokytojai) susitarę, kad pamokų metu mokinių telefonai ramiai „ilsisi“ tam skirtoje dėžutėje. Yra klasių, kuriose dėl mobiliųjų telefonų naudojimo ugdymo metu jokių problemų nekyla.

„Aš džiaugiuosi, kad mūsų mokinių tėveliai yra atsakingi ir laikosi susitarimų neskambinti vaikams pamokų metu, išskyrus ypatingus atvejus. Ugdant mokinių socialinius įgūdžius (tarp jų ir mobiliojo telefono naudojimo) ypatingai svarbūs susitarimai/taisyklės šeimoje. Jeigu abu tėvai didžiąją dalį laisvo laiko skiria virtualiam bendravimui socialiniuose tinkluose, greičiausiai naivu būtų tikėtis, kad vaikai elgsis kitaip“, – V. Dobrovolskienei antrino L. Adomaitienė.

Kalbėti, kalbėti ir dar kartą kalbėti

Jos nuomone, mokiniai, o ypač paaugliai per daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, bendraudami virtualiose grupėse.

„Grįžus po nuotolinio mokymo pastebimas socialaus bendravimo atotrūkis, nepakankama paauglių socializacija, kuri šiame amžiaus tarpsnyje ypatingai reikšminga. Mobilieji telefonai yra tiesiog priemonė persikelti į virtualų pasaulį. Pats geriausias sprendimo būdas – kalbėti, kalbėti ir dar kartą kalbėti su mokiniais apie fizinį raštingumą, psichinę higieną, sveikatos ugdymą, – patarė direktorė. – Visa pedagogų bendruomenė, ypatingai visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, atliekantis sveikatos priežiūrą įstaigoje, daug laiko skiriame tikslingoms priemonėms, ugdančioms sveiką gyvenseną. Skatiname mokinius pertraukų metu būti lauke, turime puikiai pritaikytą mokinių poreikiams vidinį kiemelį.“