Teatro pamokos – asmenybės ugdymui

Visiems aišku, kad mokyklose dėstomos meninės krypties – muzikos, dailės ar šokio – pamokos. Bet kad mokykloje gali būti dėstomos ir teatro pamokos – žino tikrai ne visi. Tiesa ta, kad teatro ir kino pedagogai dirba Lietuvos mokyklose ir asmenybes ugdo pasitelkdami teatro bei kino elementus. Kėdainių miestas – ne išimtis.

Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje teatro pamokas vyresniųjų klasių moksleiviams dėsto teatro meno pedagogė, neformaliojo ugdymo mokytoja Aušra Aksomaitytė-Ščiukienė.

Tam, kad išsiaiškintume, kas per dalykas yra teatro pamoka, ko joje mokomi moksleiviai, kuo ši pamoka skiriasi nuo kitų meninės srities dalyko pamokų, pakalbinome pedagogę bei keletą teatro pamokas lankiusių jos mokinių.

Pašaukimas dirbti su vaikais – nuo vaikystės

„Atžalyno“ gimnazijos teatro mokytoja Aušra pasakojo, jog su vaikais dirbti svajojo visada, kiek tik save prisimena.

„Su vaikais dirbti svajojau nuo tada, kai save prisimenu. Namuose žaisdavau su lėlėmis, jas susodindavau ir mokydavau arba buvau darželio auklėtoja. Tėtis buvo padaręs net lentą, ant kurios galėdavau rašyti su kreida. Labai mylėjau ir myliu vaikus. Vaikystėje, jeigu tik kas duodavo pasaugoti, t.y. pavežioti vežimėliu vaiką, pirma prisistatydavau aš.

Kai manęs paklausdavo kuo būsiu užaugusi net nedvejodama sakydavau – gera mama. Po aštuonių klasių vasaros metu dirbau darželyje auklėtoja. Iki šiol nesuprantu – kaip manim pasitikėjo? Juk tuo metu man buvo tik keturiolika metų.

Buvau tvirtai nusprendusi, kad baigusi mokyklą stosiu į Šiaulių pedagoginį institutą ir būsiu pradinių klasių mokytoja, bet… Įstojau į konservatorijos Klaipėdos fakultetą, kur įgijau kultūros-švietimo darbuotojo, masinių renginių režisieriaus specialybę. Ją pabaigiau, bet noras dirbti mokykloje niekur nedingo. Gyvenimas, aplinkybės, nuostabūs žmonės sudėliojo taip, kad atsidūriau mokykloje, kurią pati baigiau ir tapau šaunaus kolektyvo dalimi.

Esu neformaliojo ugdymo organizatorė. Kai ugdymo programose atsirado teatras kaip pasirenkamasis dalykas, pavaduotoja pasiūlė pabandyti ir mokytojo duonos. Man patiko. Dar ir dabar man mokytojo duona – pati skaniausia.

Prieš keletą metų praktikanto (straipsnio autoriaus) paraginta įstojau į Lietuvos edukologijos institutą, kur įgijau meno pedagogikos magistro laipsnį“, – apie baigtus mokslus ir pašaukimą dirbti su vaikais pasakojo Aušra.

Teatro pamokos – kitokios

Aušros teigimu, teatro dalyko pamokos – kitokios, negu kitų dalykų. Pamokų metu susipažįstama su teatro istorija, žiūrimos spektaklių ištraukos, įvairių pratimų metu mokomasi save išreikšti scenoje.

„Teatro pamoka, kaip ir kitos meno pamokos, yra kitokios. Teatro pamokoje svarbiausia sukurti saugią aplinką, nes parodyti save, užlipti ant scenos ar pasakyti kalbą nedrąsiam žmogeliukui prilygsta įkopti į Everestą. Todėl labai reikalingas visų, esančių pamokoje, palaikymas, supratimas.

Pamokose supažindinu vaikus su teatro istorija ir dabartinio teatro kūrėjais, žiūrime spektaklių ištraukas ir jas aptarinėjame. Dalyvaujame renginių meninėse programose, statome etiudus, kuriame įvairius personažus, patenkančius į dar įvairesnes situacijas.

Mokomės nugalėti įvairias baimes, žaidžiame pasitikėjimo, pastabumo, vaidybinius žaidimus, rašome scenarijus renginiams, nuotoliniu būdu vedame pamokos radijo laidas ar radijo spektaklius.

Teatro pamokoje mokoma gyvenimo, mokomės kaip elgtis vienoje ar kitoje gyvenimiškoje situacijoje“ , – tuo, ko mokoma teatro pamokose, dalijosi Aušra.

Jaučiasi mažiau suvaržyti

Pašnekovės manymu, teatro pamokose mokiniai jaučiasi laisviau negu kitose pamokose.

„Teatro pamokoje mokiniai jaučiasi laisviau negu kitose pamokose. Jie turi laiko ir nebijo kalbėti apie savo problemas, aptarti įvairias situacijas, diskutuoti. Pamokose labai daug dirbame grupėse, o tai skatina bendravimą ir bendradarbiavimą, susiklausymą, visų nuomonių išsakymą ir geriausio varianto pasirinkimą“, – patirtimi dalijosi Aušra.

Pedagogės teigimu, teatro pamokas renkasi nemažai mokinių.

„Ar daug renkasi teatro pamokas? Manau, kad taip. Šiuo metu turiu tris grupes, kiekvienoje yra per dvidešimt gimnazistų. Apie septyniasdešimt mokinių šiuo metu mokau teatro. Daug? Daug“, – mano Aušra.

[quote author=“A. Aksomaitytė-Ščiukienė“]Teatro pamokoje svarbiausia sukurti saugią aplinką, nes parodyti save, užlipti ant scenos ar pasakyti kalbą nedrąsiam žmogeliukui prilygsta įkopti į Everestą. Todėl labai reikalingas visų, esančių pamokoje, palaikymas, supratimas. Pamokose supažindinu vaikus su teatro istorija ir dabartinio teatro kūrėjais, žiūrim spektaklių ištraukas ir jas aptarinėjam. Dalyvaujame renginių meninėse programose, statome etiudus, kuriame įvairius personažus, patenkančius į dar įvairesnes situacijas. Mokomės nugalėti įvairias baimes, žaidžiame pasitikėjimo, pastabumo, vaidybinius žaidimus, rašome scenarijus renginiams, nuotoliniu būdu vedame pamokos radijo laidas ar radijo spektaklius.[/quote]

Pasirinkimą mokytis teatro aiškina įvairiai

Kad išsiaiškintume, kuo teatras sudomino moksleivius ir ko ten mokoma, pakalbinome keletą „Atžalyno“ gimnazijoje besimokiusių ir teatro dalyką pasirinkusių Aušros mokinių.

Daugumos jų nuomone, teatrą paskatino rinktis asmeniniai poreikiai. Štai Nedo Stankevičiaus nuomone (gimnaziją baigė 2015 metais – aut. past.), jį žavėjo scenos menas.

„Teatro pamokų pasirinkimą lėmė keletas faktorių. Visų pirma mane apskritai intrigavo, viliojo ir žavėjo aktorystės ir scenos menas. Taipogi teatras buvo vienintelis iš išvardintų dalykų, kurio neteko mokytis pagal įprastą (ne pasirenkamą) mokymosi programą. Be abejo, įtakos turėjo ir mokykloje sklandančios kalbos apie gerą, šiltą ir kompetentingą mokytoją“, – teigė Nedas.

Buvusio mokinio Mato Petrokaičio (gimnaziją baigusio 2017 metais) teigimu, viena iš priežasčių rinktis teatro pamokas buvo aktyvus dalyvavimas mokyklos renginiuose, o taip pat – galimybė įgyti naujos patirties.

„Teatro pamokas pasirinkau dėl to, kad tai buvo nauja patirtis, kuri iki 11 klasės nebuvo įtraukta į bendrojo lavinimo programą. Taip pat įtakos tam turėjo ir nuo ankstyvesnių klasių lankyti dramos būreliai.

Be kita ko, lavinti sceninę patirtį man buvo itin aktualu ir džiugu, nes nuolat stengdavausi aktyviai dalyvauti mokyklos renginiuose. Taip pat jaučiausi galintis save realizuoti lengviau vaidindamas etiudą, negu piešdamas ar dainuodamas“, – teigė Matas.

„Atžalyno“ gimnazijos absolventės Karolinos Augustinaitės teigimu, teatro pamokų pasirinkimą lėmė tai, jog šis dalykas iš visų kitų meninių dalykų buvo mažiausiai pažįstamas, o mokykloje būtina kaupti įvairiapusę patirtį.

„Mano pasirinkimą nulėmė keletas veiksnių. Svarbiausias iš jų buvo tai, kad nuo pirmos klasės mokiniai mokosi tokius dalykus kaip dailė ar muzika, todėl šios kryptys vienuoliktoje klasėje jau nelabai domino. Taip pat žinojau, kad retoje gimnazijoje galima mokytis teatro, tad kodėl gi nepasinaudojus tokia proga. Per visus metus mokykloje reikia pasisemti kuo daugiau išminties, ir jei yra galimybė išmokti ar išbandyti ką nors naujo, kodėl gi nepabandžius pasirinkti teatro?“ , – teigė Karolina.

Dabartinio gimnazisto Tado Rimkevičiaus teigimu, jo teatro pamokų pasirinkimas buvo labai sąmoningas – nei piešti, nei dainuoti jis nemokėjo, todėl nenorėjo rinktis nei dailės, nei muzikos.

„Labai paprasta – pasirinkau teatrą, o ne dailę ar muziką, nes nelabai moku dainuoti ir manęs nelabai tai traukia, o dailei neturiu reikiamų įgūdžių. Be to, man patinka būti ant scenos – vaidinti ar įsikūnyti į kokį nors personažą“, – teigė Tadas.

Jam pritarė mokyklos absolventė Gintarė Kaminskaitė, teigdama, jog teatro dalyką pasirinko dėl kelių priežasčių.

„Pirmiausia, man be galo patiko mano teatro mokytoja, kuri tikrai savo darbą atliko su dideliu entuziazmu ir mokėjo įtraukti aplinkinius. Antra, dailei gabi niekada nebuvau, o muzikinį išsilavinimą jau turėjau, todėl nusprendžiau pasirinkti kažką kitokio, kas mane tikrai traukė jau nuo pradinių klasių ir tikrai nepasigailėjau“ , – priežastis rinktis teatro dalyką išskyrė Gintarė.

[quote author=“A. Aksomaitytė-Ščiukienė“]Teatro pamokoje mokiniai jaučiasi laisviau negu kitose pamokose. Jie turi laiko ir nebijo kalbėti apie savo problemas, aptarti įvairias situacijas, diskutuoti. Pamokose labai daug dirbame grupėse, o tai skatina bendravimą ir bendradarbiavimą, susiklausymą, visų nuomonių išsakymą ir geriausio varianto pasirinkimą.[/quote]

Nuo vaidybinių užsiėmimų iki teatro egzamino

Teatro pamokose mokiniams teko mokytis visko, ką apie teatrą žino Aušra – nuo teatro istorijos, personažų kūrimo, scenarijaus rašymo iki pasiruošimo mokykliniam teatro egzaminui.

Anot „Atžalyno“ gimnazijos absolventės Brigitos Teklės Bielskės, kuriai pirmajai teko laikyti teatro egzaminą, prisiminimai apie teatro pamokas kelia šypseną.

„Teatro pamokas (nors nuo jų praėjo jau beveik dešimtmetis) atsimenu su šypsena veide. Pamokose mes iš tikrųjų gyvenome – kalbėdavomės, žaisdavome, repetuodavome, o svarbiausia – buvo kuriame tokia aplinka, kurioje jautėmės laisvai. Galėjome diskutuoti įvairiausiomis temomis, nebuvo tabu, priešingai, tai buvo erdvė, kurioje buvo skatinama atsiverti ir jauteisi, kad esi išgirstas.

Labiausiai įsiminė pasiruošimas teatro egzaminui. Kartu su bičiuliais Giedre, Vladislavu ir klasioku Ignu leidome valandas repetuodami, juokdamiesi, valgydami bandeles iš greta esančios mūsų taip mylimos bandelinės. Tuo metu manyje virė daugybė emocijų, minčių, buvo ir baisu, ir kartu apimdavo džiaugsmas, pasitenkinimas, augo pasitikėjimas savimi.

Tačiau svarbiausia – ryšys su aplinka ir bendraminčiais. Su Vladislavu esame puikūs draugai iki šių dienų, džiaugiuosi matydama Igną įvairiuose projektuose, o Giedrė šiandien karjerą kuria užsienyje – tai mano autoritetai ir pavyzdžiai, kuriems esu dėkinga, kad buvo šalia, kad kartu ėjome tuo keliu“, – prisiminimais dalinosi Brigita.

2020 metais gimnaziją baigusiems absolventui Lukui Muraškinui labiausiai įsiminė tai, jog ruoštis teatro egzaminui ir jį laikyti dėl šalyje įvesto karantino teko nuotoliniu būdu.

„Man iš teatro pamokų tikriausiai labiausiai įsiminė egzaminas. Vieni laiko lietuvių kalbos ar matematikos egzaminą, o aš laikiau egzaminą, kuris pasiliks atmintyje dar ilgai. Egzaminas turėjo vykti gyvai, tačiau „ponia korona“ patvarkė reikalus ir teko viską daryti per nuotolį – filmuotis bei repetuoti rapsų lauke. Šito tikrai ilgai nepamiršiu. Bet viskas pavyko ir džiaugiausi rezultatu, nors aplinkybės pasitaikė netradicinės ir teko improvizuoti kaip tikram aktoriui“ , – prisiminimais dalinosi Lukas.

Absolventui Vyčiui Merkinykui, gimnaziją baigusiam 2017 m., labiausiai įsiminė netradicinis pamokų formatas. Jo teigimu, kiekviena teatro pamoka buvo tarytum staigmena.

„Mokytoja pamokas paversdavo į smagius užsiėmimus. Buvo palikta daug laisvės fantazijai ir saviraiškai. Teatro pamokos pavirsdavo savotišku laisvalaikio praleidimu. Diskutuodavome apie teatrą, vaidybą ir ne tik. Nutikdavo daug komiškų situacijų, kurios visiems pakeldavo nuotaiką ir suteikdavo norą vaidinti.

Labiausiai įsiminė pamokos formatas. Čia mes nebuvome įsprausti į laiko rėmus, neturėjome griežto grafiko. Beveik kiekviena pamoka būdavo kaip staigmena. Nežinojome, ką mokytoja mums yra sugalvojusi“, – įspūdžiais dalinosi Vytis.

Absolventės Gabrielės Biriukaitės teigimu, kiekviena teatro pamoka būdavo kitokia, išskirtinė.

„Kiekviena teatro pamoka būdavo vis kitokia. Buvo ir labiau teorinių pamokų, kurių metu galėdavome susipažinti su teatro raida, kaip ir kur jis atsirado, kaip atrodė, kokie žmonės vaidindavo ir pan. Vėliau įgytas teorines žinias bandydavome įgyvendinti praktiškai – pavyzdžiui, gaminome veido kaukes, skirtas vaidinimams, visai kaip ir graikų teatre.

Teatro pamokų metu itin daug dirbdavome grupėse, kurdavome įvairias situacijas vaidinimams, ruošdavome trumpus pasirodymus. Nemažai dėmesio buvo skirta ir pagalbai laisvai reikšti savo mintis ir tobulinti komunikacijos gebėjimus, kadangi po grupinių pasirodymų visada pasidalindavome savo pastebėjimais, kritika, pagyrimais su „aktoriais“.

Taip pat pamokų metu ugdėme viešojo kalbėjimo įgūdžius – viešai pasakojome tam tikrus nutikimus ar kalbėjome pasirinkta tema, taip pat skaitėme tam tikras ištraukas iš knygų. Tokiu būdu gerinome savo oratorystės įgūdžius ir šalinome viešo kalbėjimo baimę.

Teatro pamokose netruko ir įvairiausių grupinių žaidimų, kuriems nereikėdavo kurti scenarijų ar vaidinti, o reikėjo labiau pažvelgti į save ir klasės draugus bei aplinką, kurioje esame. Mokėmės parinkti atitinkamus žodžius, apibūdinimus, kuriais galima kūrybiškai pažvelgti ir į save kaip asmenybę, ir į aplinką, visuomenę, kurioje gyvename.

Kartais šias pamokas išnaudodavome ir ruošiantis įvairiems mokykloms renginiams, pavyzdžiui, galvojome scenarijų artėjančio dvyliktokų šimtadienio šventei, kurdavome pasirodymus, vaidinimus, kuriais linksmindavome renginio dalyvius, rūpinomės dekoracijomis ir panašiai“ , – patirtimi dalijosi Gabrielė.

Absolventė Gabija Kavaliauskaitė apie teatro pamokas taip pat atsiliepia labai šiltai. Jos teigimu, tai buvo viena mėgstamiausių pamokų.

„Teatro pamokos buvo mano mėgstamiausios. Mes daug vaidindavome, improvizuodavome, ruošdavomės būsimiems mokyklos renginiams, taip pat nepamiršdavome pasimokyti ir teorijos. Labiausiai įsiminė šiltas mokytojos ir klasės draugų bendravimas bei bendradarbiavimas. Teatro pamokos buvo linksmos, naudingos ir leido bent trumpam atitrūkti nuo mokyklos rūpesčių. Pamokose su pagalba pavykdavo įgyvendinti pamokos planą bei linksmai praleisti laiką“ , – prisiminimais dalinosi Gabija.

[quote author=“A. Aksomaitytė-Ščiukienė“]Teatro pamokose mokoma gyvenimo, mokomės kaip elgtis vienoje ar kitoje gyvenimiškoje situacijoje.[/quote]

Pamokos, mokančios per patirtį

Pakalbintų mokinių nuomone, teatro pamokos jiems suteikė galimybė mokytis per patirtį, būti kūrėjais, klysti, mokytis iš klaidų, atrasti, priimti teisingus ar neteisingus sprendimus ir juos įvertinti, įgyti tokių gebėjimų, kurių nebūtų įgiję kitose pamokose.

„Teatras, žmogui padeda suprasti, kad jis gali būti kūrėjas – su savo mintimis, kūnu ir balsu. Jeigu realiame gyvenime negali būti kažkuo ko nori, rinkis teatro pamokas, nes čia gali būti bet kuo“, – teigė absolventė Agnė Sruogytė.

Absolvento Augustino Ratkevičiaus teigimu, teatro pamokos suteikia galimybę pažinti save:

„Mano nuomone, teatro pamokos yra galbūt net svarbesnės už kitas. Būtent jos man suteikė galimybę analizuoti bei pažinti save. Per šias pamokas tapau drąsesniu, labiau savimi pasitikinčiu žmogumi. Teatras padėjo man atsikratyti viešojo kalbėjimo baimės ir net suteikė drąsos vesti renginius.“

Absolventės Viktorijos Zamaraitės teigimu, teatro pamokose ji įveikė savo baimes.

„Manau, teatras leido išdrąsėti ir pasireikšti kaip asmenybei, kadangi turiu nedidelę scenos baimę, todėl kiekvienam, kuriam trūksta gyslelės drąsos ar norisi pasireikšti, teatro pamokos yra tam tinkamos“, – teigė Viktorija.

Absolventei Brigitai Turskytei teatro pamokos suteikė suvokimą, jog visos asmenybės – skirtingos.

„Per teatro pamokas nebijodavau atsiskleisti, parodyti įvairias puses ir nebijodavau, kad kažkas kreivai pažiūrės. Supratau, kad teatre nėra kvailų, visi savotiški ir įdomūs, tiesiog skirtingos asmenybės“, – teigė Brigita.

Absolventei Agnei Staniūtei teatro pamokos padėjo palikti komforto zoną.

„Mane pamokos privertė palikti komforto zoną. Užlipti ant scenos ar tiesiog kažką daryti stebint kitiems žmonėms – nemažas iššūkis, tačiau įgyta drąsa ir viešojo kalbėjimo įgūdžiai labai praverčia ir vėliau. Taip pat per pamokas vaidinant tekdavo improvizuoti, kas lavina greitą mąstymą ir gebėjimą nepasimesti įvairiose situacijose“ , – teigė Agnė.

Teatro pamokos – kelio pradžia

Kai kurie buvę Aušros mokiniai po mokyklos baigimo pasirinko kūrybines specialybes. Galima sakyti, jog teatro pamokos jiems tapo jų profesinio kelio pradžia.

Absolventė Brigita Teklė Bielskė po mokyklos  baigimo nusprendė pasirinkti vaidybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

„Ne iš karto po mokyklos baigimo, bet vėliau stojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kai kursą rinko a. a. teatro meistras Eimuntas Nekrošius. Ir įstojau. Iš daugiau nei šimto stojančiųjų buvome 7 laimingieji patekę į kursą. Vėliau mano veiklos vis labiau krypo į kiną, tačiau meilė teatrui niekur nedingo“ , – patirtimi dalijosi Brigita.

L. Muraškinas pasirinko viešosios komunikacijos studijas. Jo teigimu, studijose jam tenka nemažai užsiimti kūrybine veikla.

„Studijuoti aktorinio nesirinkau. Sakiau, kad nesirinksiu dalyko, kur reikės lietuvių kalbos, bet pasirinkau viešosios komunikacijos studijas Vytauto Didžiojo universitete ir dabar turiu viską: nuo lietuvių kalbos iki scenarijų rašymo, kūrybinių filmukų filmavimo, o tai ir yra teatro pamokos.

Praktiškai pravertė viskas, ką iš šių pamokų pasiėmiau: išmokau rašyti scenarijus su pastabomis, rašiau teatro egzamino darbo aprašą, o pasirodo, universitete manęs laukė tokie patys darbai, todėl visas žinių bagažas, kurį man suteikė teatro mokytoja Aušra pravertė, ir tikiu, ateityje dar labiau pravers“ , – sakė Lukas.

[#gallery=2603#]